Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Lygumų ir dzūkų miško vaikas...

Parodos apie Domą Tertelį fragmentas

Gruodžio 28 dieną varėniškiui literatui ir vertėjui Domui Terteliui būtų sukakę 85-eri. Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Aš – lygumų ir dzūkų miško vaikas...“, skirta jo gimimo metinėms paminėti. Domas Tertelis gimė 1929 m. gruodžio 28 d. Šklėrių kaime, Varėnos rajone. 1940 metais baigęs Šklėrių pradinę mokyklą, trejus metus dirbo tėvų žemę, o 1943-aisias įstojo į Marcinkonių progimnaziją, baigęs ją – į Druskininkų gimnaziją (iškart į III klasę), baigė 1949 metais ir įstojo į Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. „Buvo kuklus, mažakalbis, drabužiai tvarkingi, bet panešioti, pakaklėj tautinė raštuota juostelė. Daugelis Domo artimiau nepažįstančių laikė jį keistu, savotišku...“ – tokį D. Tertelį prisimena jo kurso draugė, rašytoja Marija Macijauskienė (Vienišius Domas Tertelis // Nemunas. – 2013, bal. 11, p. 12). Ji rašo: „Turėjome nuostabių dėstytojų, kurių mums galėtų pavydėti ir dabartinė karta. Profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkų kalbininkas profesorius Juozas Balčikonis, profesorius Kostas Korsakas, Vanda Zaborskaitė, Zigmas Zinkevičius, Jurgis Lebedys...“ M. Macijauskienė prisimena, kad D. Tertelis, studijuodamas universitete, sportavo, dainavo akademiniame universiteto chore, aktyviai dalyvavo lietuvių literatūros veikloje, buvo tautosakos Vilnijos krašte rinkimo ir dialektologinių ekspedicijų narys. Universitetą baigė 1954-aisiais ir porą metų dirbo Šiaulių rajono Gruzdžių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Paskui iki 1969-ųjų dirbo Varėnos vakarinėje mokykloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei vokiečių kalbą. Vėliau dirbo Šalčininkų rajono Kalesninkų vidurinėje mokykloje.

Tuo pat metu D. Tertelis rašė eilėraščius, vertė, bendradarbiavo spaudoje. Pirmieji jo eilėraščius išspausdino „Tarybinis studentas“, besimokant ketvirtame universiteto kurse, 1953 metais – „Jaunimo gretos“. D. Tertelio eilėraščiai daugiausia buvo publikuojami Varėnos rajono spaudoje, vienas kitas – laikraščio „Tarybinis mokytojas“, žurnalų „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, „Kultūros barai“ puslapiuose. „Jo tekstai, ypač lyrika, palytėti tragiško tautos ir jo paties likimo. Čia – daugelis gyvenimiškų, asmeniškų ir laiko segmentų. Per visus juos perbėga gimtinės, jūros, miško ilgesys ir nuolat užkoduotai ar tiesiogiai skamba: vienų vienas, vienų vienas, vienišas!“ (M. Macijauskienė). Gimtoji Dzūkija visada buvo D. Tertelio širdyje, jo kasdienybėje. Tai atsispindi ir kūryboje. Eilėraštyje „Skrydis“ su meile jis prisižįsta: „Aš lygumų ir dzūkų miško vaikas“. Gimtinei skirti eilėraščiai „Šklėriai“, „Gamtos dvasia“, „Daina Motinos atminimui“, „Vieniša pirkia“ ir kiti. Periodinėje spaudoje buvo spausdinami ir D. Tertelio straipsnis „Margionys“ (Raudonoji vėliava, 1973, liepos 30), kuriame  nemažai istorinių faktų apie Margionių kaimą, rašinys „Šito užmiršti negalima“ (Raudonoji vėliava, 1965, rugs. 30) apie kaimynus, išvežtus į Štuthofą, vėliau į Mauthauzeno ir Austrijos koncentracijos stovyklas, recenzija „Šeštoji dovana skaitytojams“ (Raudonoji vėliava, 1974, kovo 23) poeto Broniaus Mackevičiaus knygai „Grįžtančios gervės“.

D. Tertelis iš rusų kalbos išvertė knygas vaikams: Jurijaus Dmitrijevo „Kas miške gyvena ir kas auga“ (1976), Piterio Džoiso „Tikis“ (1978) ir Andrejaus Blinovo „Šaltkalviukas“ (1983), iš lenkų kalbos – Z. Topelijaus „Mažojo Lasios kelionė“ (1971) ir A. Dugineco „Dvylikos metų generolas“ (1973).

Galbūt D. Tertelis svajojo išleisti savo knygą, eilėraščių rinkinį, bet dėl įvairių aplinkybių nepavyko, todėl su jo kūryba tenka susipažinti vartant rajoninę spaudą. Sudarant publikuotų darbų bibliografiją, buvo peržvelgta Varėnos viešosios bibliotekos kraštotyros kartoteka, spaudos metraščiai, vartyti rajoniniai laikraščiai.

Parodoje – Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės (šių eilučių autorės) Laimutės Cibulskienės sudaryta D. Tertelio publikuotų darbų bibliografija, minėtasis rašytojos M. Macijauskienės straipsnis, Stasio Markevičiaus straipsnis „Liko atminimas ir eilėraščiai“ (Merkio kraštas, 1992, bal. 11), eilėraščiai ir straipsniai iš periodikos. Jo išverstų knygų Varėnos viešosios bibliotekos fonduose, deja, nėra. D. Tertelis mirė 1991 m balandžio 11 d. palaidotas Šklėrių kaimo kapinaitėse, Varėnos rajone.

Laimutė Cibulskienė,
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

© 2015 „XXI amžius“