2015 m. vasario 13 d.    
Nr. 6
(2126)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

29-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija

Iš kairės: premijos mecenatas,
UAB „Mūsų laikas“ valdybos
pirmininkas Rimantas Cibauskas,
premijos laureatas prof. Rokas
Flick‘as, I. Simonaitytės bibliotekos
direktorius Juozas Šikšnelis

KLAIPĖDA. Sausio 23 dieną Ievos Simonaitytės bibliotekoje 29-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija įteikta rašytojui, prof. Rokui Flick‘ui.

Premijai buvo pateikti 7 leidiniai: poeto Dainiaus Sobeckio sudaryta Leonardo Andriekaus poezijos rinktinė „100 eilėraščių“ („Versus aureus“), Jūratės Sučylaitės eilėraščių knyga „Žodžio laukai“ (KU leidykla); Arvydo Daškaus eilės ir haiku „Piramidė“ (BMK leidykla) ir dramų rinktinė (KU leidykla); telšiškio poeto Vytauto Stulpino eilėraščių knyga ,,Tolymės“ („Naujosios Romuvos“ fondas); kauniškio Laimono Inio legendos ir sakmės „Baltas kurėnas“ (Pasaulio lietuvių centras); Roko Flick’o romanas „Emma, pastoriaus duktė“ („Alma litera“) – paskutinė autoriaus sukurtos trilogijos dalis.


Laisvės įprasminimas

Ariogalos gimnazijos istorijos
mokytojas ir ekspedicijos
„Misija Sibiras“
dalyvis Andrius Bautronis

PANEVĖŽYS. Sausio 21 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vienas iš projekto „Misija Sibiras 2014“ dalyvių, Lietuvos šaulių sąjungos Ariogalos kuopos vadas bei Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis. „Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2005 metų. Vienas pagrindinių tikslų – įamžinti lietuvių tremties vietose kalėjusių tautiečių atminimą, sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus, susitikti ir pabendrauti su Sibire likusiais gyventi tautiečiais, – projektą trumpai pristatė 27-erių svečias. – Nors ekspedicija pasibaigė, mano misija tęsiasi ir toliau, pristatau projektą mokyklose, bendruomenėse... Ir šiandien kviečiu visus kartu pasinerti į istorijos klodus“. Pasakojimą apie tai, ką teko patirti ekspedicijos metu, A. Bautronis iliustravo skaidrėmis, kuriose chronologiškai užfiksuotos žygio akimirkos.


Parodoje ir filme – apie knygos ir Krikšto svarbą

KAUNAS. Gruodžio 17-osios vakarą Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pristatyta paroda „Asmenybė ir knyga“. Joje pateikiamos gerai žinomų Lietuvos žmonių – menininkų, žurnalistų, sportininkų, pramogų pasaulio atstovų, rašytojų, muzikantų – mintys apie knygas, dariusias jiems įtaką. Renginyje dalyvavo vienas iš parodos stenduose minimų žmonių – režisierius Audrius Stonys.

Skaitydamas knygas žmogus mokosi, tobulėja, plečia savo akiratį, svajoja, išgyvena įvairius jausmus ir potyrius, pirmosios perskaitytos knygos formuoja augančios asmenybės pažiūras, suteikia žinių apie įvairiausius reiškinius. Paroda „Asmenybė ir knyga“ supažindina su knygomis, kurios daro didžiausią įtaką garsioms Lietuvos asmenybėms. Parodoje pristatomos žurnalisto Martyno Starkaus, dizainerės Agnės Kuzmickaitės, keliautojo Rimvydo Širvinsko-Makaliaus, verslininko Iljos Laurs, poetės Renatos Šerelytės, dainininkės Jurgos Šeidukytės, aktoriaus Valentino Masalskio, dailininkės Sigutės Ach, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės, grupių ,,Liūdni slibinai“ ir „G&D Sindikatas“ narių, režisieriaus Audriaus Stonio, žurnalisto Ryčio Zemkausko ir plaukikės Rūtos Meilutytės mintys apie knygas, įsimintiniausios citatos, vaikystės knygos, neseniai perskaitytos ir, anot jų, įdomiausios ir vertingiausios knygos. Ekspoziciją pristatė menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė. Tarp minimų knygų bene dažniausiai kartojasi Antuano de Sant-Egziuperi „Mažasis princas“ bei pasakų knygos.


Laimėjo noras kuo daugiau sužinoti

Klausimus pateikia istorikas
ir pedagogas Juozas Brazauskas

PANEVĖŽYS. Lietuvos istorijos žinovai ir skaitytojai susirinko Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) į protų mūšį „20 Lietuvos istorijos klausimų“. Taip originaliai pagerbtos istoriografinių veikalų „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ autoriaus Simono Daukanto 150-osios mirties metinės. Į renginį pakvietė nusipelnęs pedagogas, istorikas, Panevėžio miesto Tarybos narys Juozas Brazauskas. Buvo trys komandos: „Minties“ gimnazijos gimnazistų, bibliotekos skaitytojų ir bibliotekos darbuotojų. Labiausiai turbūt jaudinosi ir savo jėgomis abejojo bibliotekos darbuotojų komanda, bet noras pasitikrinti savo žinias nugalėjo.


Bibliotekininkai atskleidė knygos anatomiją

ANYKŠČIAI. Rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos lankytojai, Knygos šventės dalyviai turėjo progą apžiūrėti unikalią parodą, skirtą knygos anatomijai. Be abejo, visi daugiau ar mažiau žino apie žmogaus anatomiją, su šiuo dalyku susipažįstama dar mokyklos suole. Tačiau knygos anatomija – neįprastas, negirdėtas ir neregėtas dalykas. Anykštėnai bibliotekininkai visuomenei tai atskleidė informatyviausiomis priemonėmis.

Idėjos autorius buvo iš Anykščių krašto kilęs bibliografas, bibliotekininkystės mokslininkas, daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius, Anykščių rajono savivaldybės įsteigtos Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas prof. Osvaldas Janonis. Jis ne kartą lankėsi Anykščių bibliotekoje, bendravo su darbuotojais, dalyvavo čia organizuojamuose mokslininko knygų pristatymuose, parodų atidarymuose, kraštotyrininkų sambūriuose, aptarė įvairius bendrus projektus. Vieno tokio susitikimo metu profesorius prasitarė, kad būtų verta parengti parodą apie knygos anatomiją, kad visuomenė išsamiau susipažintų su knygos sandara, leidybos ypatumais, poligrafinėmis, įrišimo medžiagomis bei kitomis subtilybėmis. Anykščių bibliotekos darbuotojams tokia mintis patiko, jie ėmėsi kūrybinių darbų: rašė projektą finansavimui gauti, rinko medžiagą, rengė plakatus, ieškojo rėmėjų. Anykštėnų iniciatyvą parėmė Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, rajono savivaldybė, anykštėno Petro Kalibato įkurta leidykla „Petro ofsetas“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija