2015 m. vasario 13 d.    
Nr. 6
(2126)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kario skulptūros atkūrimas

Prie Kario skulptūros (iš kairės):
Kauno projektavimo, restauravimo
ir statybos instituto metalo
ir medžio dirbtuvių vadovas
Raimondas Bridikis, Vytauto Didžiojo
karo muziejaus direktorius Kęstutis
Kuršelis, muziejaus Edukacijos
ir informacijos skyriaus vedėja
Vilija Sapjanskienė

Vasario 16 dieną 1942 metais sunaikinta Lietuvos Kario skulptūra sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto nišą. Visi skulptūros atkūrimo darbai buvo patikėti Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutui. Pasak metalo ir medžio dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio,  buvo įdėta daug sunkaus ir kruopštaus darbo, kol pasiektas galutinis rezultatas. 2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse.

 Pradėjus darbus, iš pradžių buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik  po to iš  vario lakštų nukaldinta skulptūra.  Kario šarvus, nukaldintus iš 2 mm storio vario lakštų, kalvis J. Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį. Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.

Kario  skulptūra yra neatsiejama Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorijos dalis, todėl jos atkūrimas – pagarbos ženklas garbingai lietuvių tautos istorijai. Visų darbų pabaigoje, tarsi įamžindami šią istorinę akimirką, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis ir metalo ir medžio dirbtuvių vadovas R. Bridikis į Kario skulptūros vidų įdėjo simbolinę iš žalvario lydinio pagamintą artilerijos pabūklo sviedinio tūtą su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės raštu ateinančioms kartoms. Šiame rašte paminėta trumpa skulptūros istorija ir šio Nepriklausomybės kovų ir laisvės sargybos simbolio atkūrimo data. Artilerijos pabūklo sviedinio tūta nulakuota specialiu laku,  įdėta į  dešinę Kario ranką.

Kario skulptūros sugrąžinimo į valstybės saugomų nacionalinės reikšmės objektų sąrašus iniciatoriai yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius, festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas. Šį sumanymą palaikė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Prieškariu bokštą puošusiai skulptūrai atkurti prireikė apie 90 tūkst. litų. Geros valios žmonės šiai akcijai paaukojo apie 30 tūkstančių litų.

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, specialiai paruoštoje nišoje 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio”) skulptūra. Buvo nuspręsta skulptūrą nulieti iš Nepriklausomybės kovų laukuose surinktų žalvarinių šovinių gilzių. Jų pritrūkus iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių.

Artūro Užgalio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija