2015 m. vasario 20 d.    
Nr. 7
(2127)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Paminėtos 1949-ųjų nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės

Vasario 16-osios minėjimas
Minaičių kaime, prie paminklo
Miknių-Pėtrėčių sodyboje
Giedrės Maksimovicz nuotrauka

Vasario 15 dieną, Lietuvos valstybės nepriklausomybės dienos išvakarėse, Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Minaičių kaimo Miknių-Pėtrėčių sodyboje paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės. Lietuvos laisvės kovotojų atminimą pagerbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viršininkas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius, Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys ir kiti svečiai.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prie LLKS memorialo padėjo gėlių, Lietuvos laisvės kovotojus pagerbiantį skrydį atliko Karinių oro pajėgų orlaivis „L-410“. Rikiuotėje stovėjo Italijos ir Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją, ir JAV kariai. Prie rikiuotės prisijungė ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Karinių oro pajėgų orkestras.


Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių

Pamokslas Vilniaus Arkikatedroje Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Šiandien, kai susirinkome švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir melstis už Tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia mūsų dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių – Kaino ir Abelio – nesugebėjimą taikiai sugyventi. Girdėjome, kaip Dievas perspėja Kainą, kad nuodėmė tyko prie jo durų kaip žvėris, kurį būtina sutramdyti, kad neatsitiktų kas bloga. Gebėjimas sugyventi yra bendruomeninių santykių, kurie per amžius nesikeičia, šerdis.

Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Godumas, netolerancija, valdžios troškimas – šie motyvai kursto apsisprendimą kariauti, juos pateisina tam tikra ideologija; tačiau iš pradžių atsiranda iškreiptas troškimas, impulsas. Ideologija yra pateikiama kaip pateisinimas, o kai ideologijos nėra, tuomet aidi Kaino atsakymas: „Argi man rūpi mano brolis?“ Pasak Popiežiaus, tie, kurie kursto karą, niekam nežiūri į akis: nei senoliams, nei vaikams, nei mamoms ar tėčiams... Tarsi sakytų: „Argi man tai rūpi?“  Prisimindamas visų karų aukas, popiežius Pranciškus klausia, kodėl daugelio žmonių gyvenimas buvo nutrauktas, ir atsako: „Nes žmonija pasakė: „Argi man tai rūpi? [...] Išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti, prašyti atleidimo ir verkti“.


Komunistinį paveldą būtina įvertinti, įvardinti, pasmerkti

Algimantas Zolubas

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Politinė represijų organizatorė – Komunistų partija – tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms vykdyti.

Genocido organizatorius

Represijų Sovietų Sąjungoje, prilygstančių tautiniam, religiniam bei ideologiniam genocidui, organizatorė buvo SSRS Komunistų partija, Lietuvoje – jos padalinys – Lietuvos komunistų partija (LKP). Ji buvo represijų užsakovė, o pavaldūs SSRS represinių struktūrų padaliniai Lietuvoje gaudavo užduotis, už nuveiktus darbus atsiskaitydavo. Taigi Lietuvoje LKP CK, miestų bei rajonų komunistų partijos bei jų parankinius komjaunimo sekretorius reikia laikyti nepalyginamai didesniais nusikaltėliais už etatinius kagėbistus bei jų slaptus neetatinius bendradarbius. Kadangi tai buvo iš esmės kriminalinė struktūra, kagėbistai buvo torpedos, o partiečiai ir ypač jų vadai – torpedų paleidėjai.


Valstybinė trispalvė vėliava Eržvilke

Pogrindinės Eržvilko gimnazijos gimnazistų organizacijos narius (jie – Jūros srities ir Butageidžio štabų bei partizanų būrių ryšininkai: Napaleonas Lukošius-Jaunutis, Apolonija Liekytė-Šaka, jos brolis Vladas Liekis-Sakalas, Feliksas Narbutas ir Petras Girdzijauskas-Paulius Švirinas – visi šeštos klasės gimnazistai, tik Apolonija iš septintos klasės) 1949 m. vasario 15 d. vakare Vladas Liekis-Sakalas, šeštos klasės seniūnas, pakvietė į savo nuomojamą butą miestelyje, kuriame gyveno kartu su seserimi Apolonija, pasitarti. Atvykus paaiškėjo, kad valstybinės šventės – Vasario 16-osios – proga numatyta pagaminti ir iškelti Eržvilko miestelyje, garnizono bataliono štabo ir stribyno panosėje, trijose vietose (svarbiausia – didžiajame Eržviko piliakalnio ąžuole) Valstybines trispalves vėliavas. Baltu perkeliniu audeklu Vladas jau buvo pasirūpinęs. Liko gamybos procesas: audinio atraižas nudažyti geltonai, žaliai ir raudonai, jas susiūti, tada iškelti numatytose vietose. Pagrindinis darbas atiteko Apolonijai, nes mes tų darbų neišmanėme, tad ji dažė, džiovino ir siuvo. Mes paeiliui budėjome gatvėje, saugodami Apoloniją ir vėliavas, nuo okupantų specialiųjų tarnybų antpuolio. Vėliavų gamybos procesas užtruko iki vėlumos, o tada kaip tik buvo laikas jas iškelti numatytose vietose. Išvardinta komanda tą darbą sėkmingai atliko.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija