Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Iš užmaršties prikėlęs senąją dramaturgiją

Klaipėdoje pagerbtas „politiškai nepatikimas“ „feodalinės kultūros“ propaguotojas

Viduramžių lietuvių baladė „Raganos“ (Petras Tilainė). Spektaklį režisavo ir Žemaičių vyskupą Jūzupą Karpį vaidino Petras Bielskis

Prof. Petras Bielskis su studentėmis

Laukuvos gimnazijoje po vaidinimo „Laumės ir žmonės“ prof. Petras Bielskis (centre) ir dalyviai su Šilalės meru Jonu Gudausku

Vasario 20 dieną sukako 80 metų, kai gimė režisierius, teatrologas ir pedagogas Petras Bielskis. Jis gimė 1935 m. vasario 20 d. Mėčių kaime (Laukuvos valsčius, Tauragės apskritis). Tėvas Povilas Bielskis, buvo 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris. Už karinę tarnybą iš parceliuojamo rusų dvaro Laukuvos valsčiuje gavo 19 ha žemės. Karo metais, grįžus rusų okupacinei kariuomenei, 1945 metais buvo suimtas ir uždarytas į Leningrado filtlagerius. Iš ten pabėgo ir, slapta įsigijęs dokumentus, vertėsi žemės ūkiu.

Savanorio Povilo sūnus P. Bielskis pradinį mokslą įgijo Juodainių pradžios mokykloje, 1945–1953 metais mokėsi Laukuvos gimnazijoje. 1950 metais įkūrė slaptą Laukuvos gimnazistų organizaciją „Lietuvos laisvės kovotojų rėmėjai“. 1953 m. birželio 18 d. Pabaltijo karinio tribunolo sprendimu pagal RTFRS BK 58-1a ir 58-10 str. nuteistas 25 metams katorgos ir 5 metams be teisių. Kaltintas antitarybine veikla ir ryšiais su Lietuvos partizanais (Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio štabu). Nuosprendis vykdytas Šiaurės Uralo Komijos lageriuose, taigoje. Prasidėjus „atšilimo“ laikotarpiui, jo, kaip nepilnamečio, byla peržiūrėta, ir 1955 m. balandžio 17 d. paleistas iš režimo zonos su teise gyventi tik Šiaulių apskrityje ir nuolatinėje KGB priežiūroje.

Grįžęs iš lagerių, P. Bielskis 1957 metais baigė Šiaulių jaunimo vakarinę mokyklą. Bandė studijuoti Vilniaus Universitete, Dailės institute, Konservatorijoje – iš visur buvo pašalintas kaip politiškai nepatikimas. Ilgiau pavyko išsilaikyti tik į VU istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje, tačiau 1961 metais iš trečio kurso VU prorektoriaus S. Lazutkos įsakymu „už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu“, buvo ir iš ten pašalintas. 1956–1961 metais dirbo Šiaulių Dramos teatro aktoriumi. 1963–1966 metais mokėsi ir baigė vakarinę Vilniaus Dailės mokyklą. 1963–1969 metais neakivaizdiniu būdu studijavo Lietuvos valstybinėje Konservatorijoje liaudies teatro režisūrą. 1970–1980 metais – Lietuvos televizijos meninių laidų bei televizijos spektaklių režisierius. 1975 metais prie tuometinių Menininkų rūmų Vilniuje įkūrė Novelės teatrą, iki 1985 metų jame režisavo. 1983 metais Maskvos Teatrinio meno institute apgynė menotyros daktaro disertaciją tema „Lietuvių poetinio teatro raida“. Pagal sutartis statė spektaklius Šiaulių, Kauno, Vilniaus jaunimo ir Akademiniame dramos teatruose. 1980–2005 metais dėstė teatrines disciplinas Klaipėdos universitete (iki 1991 metų – Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose). P. Bielskis 1991–2005 metais buvo Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos katedros vedėjas ir teatro meno dėstytojas, 1999 metais – KU Humanitarinių mokslų fakulteto Teatrologijos magistrantūros vedėjas, o nuo 2010 metų – profesorius.

1983 metais Klaipėdos rajono Agluonėnų kaimo sodyboje jo rūpesčiu atkurta senojo lietuvių teatro forma – klojimo teatras. Už Lietuvos „feodalinės kultūros“ propagavimą P. Bielskis LKP CK sekretoriaus N. Dybenkos nurodymu buvo atleistas iš pedagoginio darbo.

1991 m. vasario 12 d. P. Bielskis įsteigė Lietuvos klojimo teatro draugiją, 1999 m. rugpjūčio 21–22 d., minint Palangos pirmojo viešo lietuviško vaidinimo šimtmetį, sušaukė tautos suvažiavimą Medvėgalyje.

Vienas iš svarbiausių P. Bielskio nuopelnų, kad jis kartu su mokiniais sukūrė unikalų Lietuvoje ir analogų Europoje neturintį liaudiškųjų klojimo teatrų tinklą, iš užmaršties prikėlė senąją dramaturgiją, atgaivino kaimiškojo teatro tradicijas ir klojimo teatrų judėjimą, kurį kasmet vainikuoja Klojimo teatro krivūlės – teatrų festivaliai. Dabar Lietuvoje profesoriaus iniciatyva aktyviai veikia daugiau kaip 20 kaimiškosios kultūros teatrų. Nuo 1988 metų pirmojo suvažiavimo iki 2014 metų vis kitame šalies regione vyko 26 respublikinio masto klojimo teatrų festivaliai.

P. Bielskis visą gyvenimą paskyrė Lietuvos kultūrai: puoselėja nacionalinę dramaturgiją ir lietuviškojo teatro tradicijas, įvairiuose teatruose pastatė daugiau nei 30 spektaklių, aktyviai reiškiasi dailės, literatūros, menotyros, ypač teatrologijos srityse. Per daugiau kaip tris pedagoginio darbo dešimtmečius Klaipėdos universitete išugdė gražų būrį gabių režisierių, kurie tęsia savo mokytojo pradėtus darbus įvairiuose kultūros baruose. P. Bielskio iniciatyva Klaipėdos universitete 1997 metais įsteigta Teatrologijos magistrantūra kasmet parengia keletą profesionalių teatrologų, kurie analizuoja Klaipėdos teatrų spektaklius ir kitus miesto kultūros reiškinius. Teatrologas P. Bielskis nuolat dirba mokslinį darbą, yra kelių monografijų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius.

Prof. P. Bielskis yra Balio Sruogos, vyskupo Motiejaus Valančiaus premijų laureatas, 2008 metais išrinktas Šilalės rajono garbės piliečiu, o 2009 metais – pilietiškiausiu klaipėdiečiu. 2014 metais jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro titulas.

Prasidėjus Lietuvos Atgimimo sąjūdžiui, P. Bielskis įsijungė į Klaipėdos Sąjūdžio tarybos veiklą, buvo išrinktas atsakinguoju sekretoriumi, 1992 metais – Lietuvos Sąjūdžio seimo nariu.

Su žmona Stase Bielskiene užaugino dvi dukras: Eglę – literatūrologę, redaktorę ir vertėją, ir Dalią – rašytoją, Zigmo Gėlės premijos laureatę, visuomenės veikėją.

Vasario 28 dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose vykusiame teatralizuotame renginyje P. Bielskiui įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas jam skirtas už svarų indėlį bei ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą P. Bielskiui įteikė kultūros ministro patarėja Audronė Misikonienė.

XXI

„XXI amžiaus“ redakcija irgi nuoširdžiai sveikina ištikimą savo skaitytoją ir autorių Petrą Bielskį su 80-mečiu.

© 2015 „XXI amžius“