Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Siekęs ugdyti geresnį žmogų

A†A mons. Jurgis Užusienis
(1927 04 20–1952 09 21–2015 03 21)

Mons. Jurgis Užusienis Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Kovo 21 dieną mirė Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altaristas monsinjoras Jurgis Užusienis.

Jis gimė 1927 m. balandžio 20 d. Pamarnakio kaime, Kupiškio valsčiuje, Antano ir Cecilijos Užusienių šeimoje. Jurgis buvo vyriausias iš devynių šeimoje augusių vaikų. Iš jo, kaip vyriausiojo vaiko, tėvai pirmiausia ir tikėjosi paramos darbuose, todėl mažajam Jurgiukui teko ganyti bandą, jis globojo ir jaunesnius brolius bei seseris. Būdamas aštuonerių, 1935 metais jis pradėjo lankyti Uoginių pradžios mokyklą, o 1939–1941 metais mokslus tęsė Kupiškio pradžios mokykloje ir 1941 metais įstojo į Kupiškio gimnaziją, kurioje mokėsi iki 1945 metų. Vokiečių okupacijos metais tėvams pasidarė sunku leisti sūnų į gimnaziją. Tik parėmus geradariams, Jurgis išsiprašė, kad jam būtų leista baigti gimnaziją. Jis pats savo autobiografijoje rašo, kad išgyventi karo žiaurumai ir nekaltų žmonių aukos paskatino rinktis gyvenimo kelią, kuriame galėtų siekti ugdyti geresnį žmogų, be ginklų ir prievartos. Tokių jausmų vedamas J. Užusienis pravėrė Kauno kunigų seminarijos duris. 1945–1946 metais mokėsi Seminarijos licėjiniuose kursuose, o 1947-aisiais dar buvo grįžęs baigti kurso į Kupiškio gimnaziją ir, gavęs brandos atestatą, vėl grįžo studijuoti į kunigų seminariją. 1952 m. rugsėjo 21 d. Jurgis Užusienis buvo įšventintas kunigu, tačiau po šventimų dar daugiau kaip pusę metų tęsė seminarijoje studijas.

Girininkas, baldininkas, kunigas

A†A kun. Sigitas STEPŠYS
(1942 08 28–1983 11 16–2015 03 23)

Kun. Sigitas Stepšys, minint jo 70-metį

Kovo 23 dieną po ilgos ligos mirė Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios altaristas kun. Sigitas Stepšys.

Jis gimė 1942 m. rugpjūčio 28 d. Kaune, Aleksoto parapijoje. Vaikystę praleido Urvinių k., Griškabūdžio parapijoje (Šakių r.). 1962 metais baigė Ukmergės Darbo jaunimo I vidurinę mokyklą. 1964–1966 metais tarnavo tarybinėje armijoje, dėl pašlijusios sveikatos, po sunkios operacijos, iš armijos demobilizuotas, įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškininkystės fakultetą ir baigė 1975 metais. Dar besimokydamas Akademijoje, dirbo Kėdainių, Jonavos miškų ūkiuose girininku. Alinantis darbas, mokslas, buitiniai rūpesčiai, sunki našlaičio dalia lydėjo būsimą kunigą, bet jis pasižymėjo kantrumu ir darbštumu, todėl buvo įsitikinęs, kad viską galima nugalėti. Pagaliau Sigitas, dirbęs Svilonių (Jonavos r.), Barsukynės (Kėdainių r.) girininkijose, galiausiai įsidarbino „Kauno balduose“ ūkvedžiu. Ten dirbdamas įstojo į pogrindinę Kunigų seminariją. Ją baigė dirbdamas Spitrėnų bažnyčioje zakristijonu. 1983 m. lapkričio 16 d. priėmė kunigystės šventimus.

Mirė ilgametis Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegijos vadovybės narys

A†A prel. Antanas Jonušas
(1923 01 15–1949 03 12–2015 03 30)

Prel. Antanas Jonušas

Kovo 30 dieną, Didžiojo pirmadienio vakarą, Romoje, San Filipo Neri ligoninėje, mirė Telšių vyskupijos kunigas prel. Antanas Jonušas, Vatikano Kapitulos kanauninkas-koadiutorius, buvęs ilgametis Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegijos vadovybės narys.

Jis gimė 1923 metų sausio 15 dieną Lūšės kaime, Mažeikių rajone. 1942 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1944 metais išvyko į Vokietiją, tęsė mokslus Aichšteto (Eichstätt) kunigų seminarijoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu studijavo gausus būrys lietuvių klierikų, pasitraukusių iš Lietuvos trumpai prieš antrąją sovietų okupaciją. 1945 metais A. Jonušas su grupe lietuvių teologijos studentų atvyko į Romą tęsti mokslų ir pasirengti kunigystei. Baigęs teologijos mokslus Popiežiškajame Grigaliaus universitete 1949 m. kovo 12 d. Šv. Jono Laterano bazilikoje, Romos katedroje, buvo įšventintas kunigu. Primicijų šv. Mišias aukojo Vatikane, Šv. Petro bazilikoje. Tuoj po kunigystės šventimų įsidarbino ekonomu prieš metus Romoje įkurtoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. 1951 m. kovo 12 d. Šventoji katalikiškojo ugdymo kongregacija jį oficialiai paskyrė Šv. Kazimiero kolegijos ekonomu. Šias pareigas ėjo iki 1995 m. spalio 1d. Kun. Antanas Jonušas 1968metais buvo paskirtas pal. popiežiaus Pauliaus VI kapelionu, 1994 metais – šv. popiežiaus Jono Pauliaus II garbės prelatu. Prelatas buvo ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės vadovybės narys, iki 2003 metų ėjo iždininko pareigas. Pasitraukęs iš Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos vadovybės, 1995 m. spalio 8 d. buvo paskirtas Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos kanauninku-kooadiutoriumi, kol leido sveikata stropiai vykdė Vatikano kapitulos pavestas pareigas.

Kunigo ir tautos kankinio biografijos bruožai

Kun. Alfonso Lipniūno (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28)
110-osioms gimimo ir 70-osioms mirties metinėms

Kun. Alfonsas Lipniūnas

Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Panevėžio apskrityje, Pumpėnų valsčiuje, Talkonių kaime, gausioje valstiečių šeimoje. Panevėžio gimnazijoje susiformavo gražiausi jo charakterio bruožai: darbštumas, pareigingumas, nuoširdumas. 1925 metais Alfonsas baigė gimnaziją ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia daug dirbo, domėjosi katalikiška jaunimo veikla. 1930 m. birželio 14 d. iš Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko rankų gavo kunigystės šventimus ir buvo paskirtas Panevėžio jaunimo direktoriumi bei Panevėžio Katedros vikaru. Savo prigimtimi jis buvo visuomenininkas, entuziastas, optimistas. Dažnai lankydavosi ateitininkų, pavasarininkų susirinkimuose. Valdžiai uždraudus ateitininkų organizaciją, kunigas Alfonsas dirbo su moksleiviais slapta, nepaisydamas grasinimų ir piniginių nuobaudų.