2015 m. balandžio 17 d.    
Nr. 15
(2135)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Velykų belaukiant

Atsinaujinimo
dieną – apie
bendruomeniškumo
puoselėjimą

Velykinė
susitaikymo ir Dievo
gailestingumo
žinia kalintiems

Gailestingumas – paskata atsiversti

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus
bulė „Misericordiae Vultus“

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas nuodėmklausių
apsuptyje per Atgailos pamaldas
„24 valandos Viešpačiui“

Bus atidarytos Šventosios durys

Popiežius Pranciškus, vadovaudamas Atvelykio sekmadienio, Dievo gailestingumo šventės, pirmiesiems mišparams Vatikano bazilikoje, paskelbė ypatingos svarbos dokumentą, bulę, pavadintą „Misericordiae Vultus“ („Gailestingumo Veidas“) apie būsimojo Gailestingumo jubiliejaus šventimą. Taigi 2016 metai įgyja liturginį ir pastoracinį neeilinių Šventųjų metų minėjimo pobūdį. Šis Šventojo Tėvo sprendimas, nors yra istorinis, tačiau savo esme neturėtų labai stebinti, kadangi nuo pat pontifikato pradžios jis pabrėžia, kad naujosios evangelizacijos siekis turi būti grindžiamas praktine nuostata, kad Bažnyčia pirmenybę turi teikti ne smerkimui ir baudimui, bet atleidimui ir gailestingosios meilės raiškai. Balandžio 11 d. paskelbtame dokumente popiežius Pranciškus dėsto savo teologinį mokymą apie krikščionišką gailestingumo supratimą ir liudijimą, pabrėžiant, jog tai padeda geriau suvokti patį Dievą ir sąlygoja artimus tikinčiųjų santykius su juo, su kitais žmonėmis ir visa aplinka. Pirmasis bulės „Misericordiae Vultus“, kuri padalinta į 25 skyrelius ir yra 15 puslapių apimties, sakinys patvirtina, kad Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas ir kad šis teiginys sumuoja visą krikščionišką tikėjimą. Priminęs, ką Šventasis Raštas teigia apie beribį Dievo gailestingumą, Šventasis Tėvas pabrėžia, jog tikintiesiems reikia „nuolat kontempliuoti šį gailestingumo slėpinį, nes jis yra džiaugsmo, nuoširdumo ir taikos versmė“. Būti gailestingu yra fundamentalus priesakas kiekvieno asmens, kuris su nuoširdžiu atvirumu turi žvelgti į gyvenime sutiktų brolių ir seserų akis. Gailestingumas yra nematomas tiltas, jungiantis Dievą ir žmogų, stiprinantis jo viltį dėl amžinosios meilės ir atleidimo nepaisant visų mūsų nuodėmingumo.


Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė – jau Bazilika

Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo
šventovėje šventė vyskupai ir kunigai

Balandžio 6-ąją, antrąją šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje, dalyvaujant apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui Pedrui Lopesui Kvintanai (Pedro López Quintana), Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, kitiems Lietuvos vyskupams, kunigams, tikintiesiems, iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus jai suteiktą bazilikos titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį. Pamaldas transliavo LRT televizija ir „Marijos radijas“.

Iškilmių liturgijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Telšių vyskupijos augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ ir dvi dešimtys kunigų.


Jėzus – esminė mano gyvenimo Figūra?

Kun. Vytenis Vaškelis

Šį sekmadienį mes vėl girdime Jėzų, mums sakantį: „Ramybė jums!“ (Lk 24, 36). Jei Bažnyčia Velykų laikui skiria tokį Evangelijos tekstą, kuris pabrėžtinai skelbia ramybę, kaip vertybę, turinčią nežemiškos malonės potencialą, tuomet verta dar kartą ją apmąstyti, savo vidumi priimti ir dėkoti Jam už šią dovaną – mūsų dvasinės gyvybės žemę, kurioje slypi tinkamiausia terpė augti neprilygstamoms dorybėms, – tikėjimui bei meilei.

Nesistengiame į Emanuelį panašėti išoriškai, nes, pavyzdžiui, ilgų plaukų priežiūra ir kiti panašūs dalykai – pastangos kopijuoti Jo žodžius bei poelgius savo gyvenime – mūsų individualybę nuasmenintų ir savaip sukarikatūrintų. Viešpaties originalumas yra nepakartojamas, ir vienintelis kelias geriausiu būdu panašėti į Jį – visa esybe kreiptis į Jį ir sakyti: „Dievo Sūnau, Tavo tarnas ir bendradarbis Tavęs dabar įdėmiai klausosi, todėl malonėk taip prabilti į jį, kad Jis, išgirdęs įkvėpiantį Tavo žodį, suteiktų jam pirmumą, juo užsiangažuotų ir, negailėdamas jėgų, stengtųsi jį pritaikyti net kasdienybės periferijoje“.


Kryžiaus kelio procesijos

Telšių vyskupas augziliaras
Linas Vodopjanovas OFM vadovavo
Kryžiaus išaukštinimo pamaldoms

KAUNAS. Balandžio 3-iosios, Didžiojo penktadienio, vakarą Kaune nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prasidėjo arkivyskupijos kurijos organizuota tradicinė Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėmis į Arkikatedrą Baziliką.

Po Kristaus Kančios pamaldų Arkikatedroje parapijų bei rektoratų bažnyčiose susirinkę į procesiją arkivyskupijos ganytojai, gausus miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų būrys, įvairių kongregacijų seserų vienuolių, daug jaunų žmonių, šeimų su žvakėmis rankose ėjo beveik dvi valandas trukusį kelią Laisvės alėja, Vilniaus gatve, atmindami ir apmąstydami Viešpaties kančią, mirtį ant kryžiaus dėl visos žmonijos išgelbėjimo. Prie procesijos tą vakarą prisijungė ir miesto svečiai, drauge ėjo būrelis jaunų katalikų, atvykusių iš kitų šalių ir studijuojančių Kauno universitetuose. Procesijos tvarka ir rimtimi rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.


Vilniaus arkivyskupijoje

Kalvarijų dekanate

Pagrindinei mokyklai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas

Mokyklos direktorę Liliją Sadaiską
sveikina Vilniaus Palaimintojo
kun. Mykolo Sopočkos hospiso
direktorė sesuo Michaela Rak

RIEŠĖ. 2015 metai miestelio pagrindinei mokyklai ypatingi – šiemet ugdymo įstaigai sukaks 150 metų. Tačiau ypatinga šventė šios mokyklos bendruomenei buvo balandžio 9-ąją – jai oficialiai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas. Tad jau nuo ankstyvo ryto vyko paskutinis pasiruošimas šventei. Visi jaudinosi, nes juk nuo šios dienos mokykla atverčia naują gyvenimo puslapį, ant mokyklos bendruomenės pečių guls didelė atsakomybė, nes tai – pirmoji švietimo įstaiga Lietuvoje, kuriai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas.

Globėjos vardo suteikimo mokyklai iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Šv. vysk. Stanislovo bažnyčioje, jas aukojo klebonas kun. Vytautas Rudis.

Iš bažnyčios iškilminga eisena pajudėjo mokyklos link. Į renginį atvyko daug garbingų svečių: Seimo narė Rita Tamašunienė, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič, vyriausioji specialistė Janina Klimaševska, tarybos narė Elžbieta Sadaiska, Vilniaus Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospiso direktorė sesuo Michaela Rak, Riešės seniūnė Ana Kotvicka, Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos iš Poznanės (Lenkija) atstovai, partneriai iš Ščitno miesto, kaimyninių švietimo įstaigų vadovai, mokyklos, kurioje mokoma lenkų kalba, bendruomenė, mokinių tėvai. Gausiai susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorė Lilija Sadaiska. Moksleiviai visus pasitiko menine programa. Scenoje mokiniai vaidino, šoko ir dainavo. Šventės metu prisiminta Šv. Faustinos Kovalskos asmenybė, jos nuveikti darbai, puoselėtos vertybės. Klebonas pašventinto mokyklos vėliavą, kuri nuo šiol sveikins į mokyklą susirenkančius vaikus ir įpareigos įprasminti bei pateisinti mokyklai suteiktą vardą naujais darbais, gražiais poelgiais.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Viltingos Velykos

Didysis penktadienis.
Eisena Gargždų miesto gatvėmis.
Kryžių neša ministrantai

GARGŽDAI. Didįjį ketvirtadienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje žmonės rinkosi gausiau nei kitomis dienomis. Gargžduose yra tradicija tos dienos vakare po šv. Mišių iškilmingos procesijos būdu palydėti Švč. Sakramentą į gražiai papuoštą garbinimo altorių. Po pamaldų katalikiškų organizacijų atstovai sveikino kunigus su Kunigystės įsteigimo diena.

Didžiojo penktadienio pavakare su kryžiumi iš bažnyčios per Gargždų miestą kasmet einamas Kryžiaus kelias, giedamos Kalvarijos kalnų giesmės, skaitomos maldos. Kryžius ėjo iš rankų į rankas, nes panešėti jį norėjo visi. Nešė kunigai, ateitininkai, Šeimos cento, Marijos legiono, „Caritas“ atstovai, ministrantai, mokiniai.

Didįjį šeštadienį Gargždų bažnyčioje kasmet giedami Kalvarijos kalnai. Tą dieną apsilankęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pasveikino visus susirinkusiuosius – Kalnų giedotojus, moksleivius, visus besimeldžiančius – ir padovanojo šventinių paveikslėlių, palinkėjo džiaugsmingų Šv. Velykų.


Atsisveikinome su Algirdu Patacku

Petrašiūnų kapinėse kalba Europos
parlamento narys Algirdas Saudargas

Saulėtą balandžio 8-osios popietę šimtai žmonių į paskutinę kelionę išlydėjo Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą Algirdą Vaclovą Patacką. Po sunkios kovos su liga Seimo nario gyvybė užgeso Didįjį penktadienį. Velionio bičiuliai, valstybės politikai ir bendražygiai žinomą visuomenės veikėją į amžinybę išlydėjo iš Karininkų ramovės, kur jis buvo pašarvotas. Signataras palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

„Algirdas Patackas – tai didelė plačiašakė asmenybė. Jo mintys ir darbai visada buvo susiję su mūsų dvasinės kultūros, jos svarbiausio elemento – kalbos išsaugojimu, Tautos bei Valstybės giliosios prasmės atskleidimu. Dabar tardami paskutinius atsisveikinimo žodžius, vis ryškiau matome jo pasiaukojamo gyvenimo paliktus pėdsakus, visa širdimi jaučiame tą didelę netektį, prisimename jo paskutinę knygą „Litua“, kurią jis skyrė mums visiems – tai didžiajai savo gyvenimo meilei – Lietuvai tėvynei, jos amžinybei“, – atsisveikindamas su nepriklausomybės signataru Petrašiūnų kapinėse kalbėjo kadenciją baigiantis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija