|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Vilniaus arkivyskupijoje Kalvarijų dekanate Pagrindinei mokyklai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas
RIEŠĖ. 2015 metai miestelio pagrindinei mokyklai ypatingi šiemet ugdymo įstaigai sukaks 150 metų. Tačiau ypatinga šventė šios mokyklos bendruomenei buvo balandžio 9-ąją jai oficialiai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas. Tad jau nuo ankstyvo ryto vyko paskutinis pasiruošimas šventei. Visi jaudinosi, nes juk nuo šios dienos mokykla atverčia naują gyvenimo puslapį, ant mokyklos bendruomenės pečių guls didelė atsakomybė, nes tai pirmoji švietimo įstaiga Lietuvoje, kuriai suteiktas Šv. Faustinos Kovalskos vardas. Globėjos vardo suteikimo mokyklai iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Šv. vysk. Stanislovo bažnyčioje, jas aukojo klebonas kun. Vytautas Rudis. Iš bažnyčios iškilminga eisena pajudėjo mokyklos link. Į renginį atvyko daug garbingų svečių: Seimo narė Rita Tamašunienė, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst, Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič, vyriausioji specialistė Janina Klimaševska, tarybos narė Elžbieta Sadaiska, Vilniaus Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospiso direktorė sesuo Michaela Rak, Riešės seniūnė Ana Kotvicka, Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos iš Poznanės (Lenkija) atstovai, partneriai iš Ščitno miesto, kaimyninių švietimo įstaigų vadovai, mokyklos, kurioje mokoma lenkų kalba, bendruomenė, mokinių tėvai. Gausiai susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorė Lilija Sadaiska. Moksleiviai visus pasitiko menine programa. Scenoje mokiniai vaidino, šoko ir dainavo. Šventės metu prisiminta Šv. Faustinos Kovalskos asmenybė, jos nuveikti darbai, puoselėtos vertybės. Klebonas pašventinto mokyklos vėliavą, kuri nuo šiol sveikins į mokyklą susirenkančius vaikus ir įpareigos įprasminti bei pateisinti mokyklai suteiktą vardą naujais darbais, gražiais poelgiais. |
||
|
|
||
Kauno arkivyskupijoje Ukmergės dekanate
VIDIŠKIAI. Po žiemos, pabundant gamtai, į mūsų širdis atėjo Velykos. Pamerkėme džiaugsmo puokštes, grįžo viltys ir svajos. Pasiruošimui turėjome septynių savaičių Gavėnią. Šv. Trejybės parapijos klebonas kun. Darius Auglys pakvietė susikaupti, praktikuoti maldą, pasninką, atrasti laiko ne tik sau, bet ir Dievui. Prieš Verbų sekmadienį bažnyčioje vyko Susitaikymo šv. Mišios, rekolekcijos. Dalyvavo keturi kunigai svečiai. Jie klausė išpažinčių. Belaukdami didžiojo stebuklo, sutikome Verbų sekmadienį, procesijoje pakartojome pergalingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, atvėrėme širdis Kristui. Didžiąją savaitę parapijos klebonas kun. D. Auglys minėjo savo kunigystės 10-metį, o šioje bažnyčioje jis jau septintąjį kartą pakvietė į Velykų ryto pamaldas. Į Prisikėlimo šv. Mišias sugužėjo pilna bažnyčia tikinčiųjų. Džiaugdamiesi Kristaus Prisikėlimu, jie dalyvavo iškilmingoje procesijoje. |
||
|
|
||
Kauno arkivyskupijoje Kauno II dekanate Atsinaujinimo dieną apie bendruomeniškumo puoselėjimą RAUDONDVARIS. Kovo 28 dieną vyko parapijos Atsinaujinimo diena, pavadinta Bažnyčia atviri Tėvo namai. Ar jie ir tavo? Į svečius pakviesti du lektoriai doc. Lina Šulcienė ir vyskupas Kęstutis Kėvalas. Jų pagrindinė tema bendruomeniškumo puoselėjimas Bažnyčioje. Docentė L. Šulcienė dalijosi patirtimi apie tarnystę Aleksoto bendruomenėje, kurioje kartu su savo šeima savanoriauja 12 metų. Ji apibūdino du požiūrius į Bažnyčią iš išorės ir iš vidaus. Pirmasis požiūris yra stebėtojo, kuris vertina, kritikuoja, grožisi arba piktinasi, giliau neįsitraukdamas į Bažnyčios gyvenimą. Antrasis požiūris yra kardinaliai skirtingas tikrojo bendruomenės nario pozicija, žmogaus, kuris įsitraukia į vidinę Bažnyčios veiklą, dovanoja save, savo laiką. Doc. L. Šulcienės dalyvavimas Bažnyčioje iš vidaus sujaudino bene visus klausytojus. Ji liudijo apie aktyvų įsipareigojimą Caritas veikloje, kur ji su vyru ir vaikais kiekvieną savaitgalį rūpinasi įvairaus amžiaus vaikais iš asocialių, skurdžių ar girtaujančių šeimų. Kartu su kitais savanoriais šiuos vaikus ji aprūpina ne tik maistu, apranga ir sąlygomis paruošti pamokas, bet ir meilinga šiluma, nuoširdžiu rūpesčiu ir geru žodžiu. Docentė sakė, kad yra viena labai svarbi, niekad nelaužoma taisyklė: nešaukti ant atėjusių vaikų juk jų namuose kasdien vyrauja barniai, pyktis, įžeidinėjimai, klykia televizorius, nuolat girtaujama ir mušamasi, tad savanoriai turi vaikus apdovanoti nuoširdžiu, pagarbiu ir gražiu bendravimu. Ji siekia, kad į Bažnyčią atėję nuskriausti vaikai pajustų artimo meilę, dėmesį ir rūpestį, turėtų progą linksmai pažaisti, nurimti, dalyvauti liturgijoje. Nors L. Šulcienė dažnai išgyvena sunkumus, nuolatinių savanorių trūkumą, beviltišką padėtį dėl vaikų tėvų nerūpestingumo, girtavimo, tačiau ši tarnystė jai teikia daug džiaugsmo, pilnatvės ir savirealizacijos galimybių, dovanojant meilę tiems, kuriems jos labiausiai trūksta. |
||
|
|
||
Telšių vyskupijoje Gargždų dekanate
GARGŽDAI. Didįjį ketvirtadienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje žmonės rinkosi gausiau nei kitomis dienomis. Gargžduose yra tradicija tos dienos vakare po šv. Mišių iškilmingos procesijos būdu palydėti Švč. Sakramentą į gražiai papuoštą garbinimo altorių. Po pamaldų katalikiškų organizacijų atstovai sveikino kunigus su Kunigystės įsteigimo diena. Didžiojo penktadienio pavakare su kryžiumi iš bažnyčios per Gargždų miestą kasmet einamas Kryžiaus kelias, giedamos Kalvarijos kalnų giesmės, skaitomos maldos. Kryžius ėjo iš rankų į rankas, nes panešėti jį norėjo visi. Nešė kunigai, ateitininkai, Šeimos cento, Marijos legiono, Caritas atstovai, ministrantai, mokiniai. Didįjį šeštadienį Gargždų bažnyčioje kasmet giedami Kalvarijos kalnai. Tą dieną apsilankęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pasveikino visus susirinkusiuosius Kalnų giedotojus, moksleivius, visus besimeldžiančius ir padovanojo šventinių paveikslėlių, palinkėjo džiaugsmingų Šv. Velykų. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |