Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Bendruomenėse

Laukia palaimintojo Mykolo Giedraičio stebuklų

Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų vienuolynas sugrįžta į Videniškius

Ona Kaupinytė

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė su Videniškių Šv. Lauryno parapijos klebonu mons. Kęstučiu Kazlausku aptarė vertingo objekto – bažnyčios ir vienuolyno ansamblio – išsaugojimo ir panaudojimo galimybes Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Nepelnytai primiršti Videniškiai – mažas provincijos miestelis Molėtų rajone – greitai nušvis naujomis spalvomis – gegužės 4 dieną iškilmingai duris atversiančiame restauruotame vienuolyno pastate veiks sakralinių amatų centras, muziejinės ekspozicijos.

Žymiausias iš Giedraičių

Gegužės 4-oji – iš Videniškių kilusio liaudyje vadinamo palaimintuoju Mykolo Giedraičio (1425–1485) mirties diena. Jo atminimas ypač puoselėjamas Lenkijoje, Krokuvoje, kur gyveno šis iš Lietuvos išvykęs kunigaikštiškos kilmės vienuolis. Pasakojama, kad fizinė negalia jį pastūmėjo ieškoti dvasinio tobulumo. Nuo mažens būdamas šlubas ir mažo ūgio įprato šalintis pasaulio tuštybių. Tėvai per daug nesirūpino sergančiu vaiku, neišmokė jo net skaityti. Bistryčioje įstojęs į reguliariosios Atgailos kanauninkus, vadinamuosius Baltuosius augustinus, išvyko į Krokuvoje prie Šv. Morkaus bažnyčios esantį ordino vienuolyną. Čia išmoko rašto ir pradėjo studijuoti Krokuvos Jogailaičių universitete, įgijo menų ir filosofijos mokslų bakalauro laipsnį. Jis buvo pirmasis studentas iš Lietuvos šiame universitete, savo stebuklais vėliau išgarsinęs ir patį reguliariųjų kanauninkų vienuolyną. Uždaras gyvenimo būdas, maldos leido Mykolui patirti apreiškimų, apie kuriuos prasitarė tik vienuolyno viršininkui mirties patale. Jis visą gyvenimą stengėsi laikytis Jėzaus nuo Kryžiaus ištartų žodžių, kuriuos jis išgirdo melsdamasis ties vienu bažnyčios paveikslu. Jėzus jam pasakęs: „Mykolai, išlik kantrus iki mirties ir laimėsi garbės vainiką“.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Poetės ir vienuolės gyvenimo posūkiai

Daiva Červokienė

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos (MVS) vienuolė poetė Gynė Dineikaitė Autorės nuotrauka

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos (MVS) vienuolės, poetės Gynės Dineikaitės gyvenime buvo daug posūkių: baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas mokytojavo, dirbo bibliografe, turizmo metodininke, dėstė tikybą. Užauginusi sūnų ir įveikusi vėžį, tapusi našle, įstojo į vienuolyną. Išleidusi ketvirtą poezijos knygą 80-metė tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. Dievui pašvęsto gyvenimo metais ses. G. Dineikaitė išleido šeštąją poezijos knygą „Nesujudėjo net žolė“.

Autorės ir leidėjų požiūris

„Nuo jaunystės jaučiau širdy kūrybos kibirkštis ir pašaukimą į vienuolystę, kurie įgavo realią išraišką tik brandžiame amžiuje. Pirmoji poezijos knyga pasirodė 1981 metais. Išleidusi ketvirtą knygą 2012 metais tapau Lietuvos rašytojų sąjungos nare. Knygoje amžinybės blyksniai žmogaus trapume lyg ramiam ežere, tikiu, šviečia“, – trumpai pristato autorė šeštąją savo poezijos knygą.