Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Ekumeninis žvilgsnis į giesmes

Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos giesmininkai. Kairėje – vadovas Vidmantas Budreckis

Klaipėda. Šešerius metus etnokultūros centre, sekant Popiežiškosios kultūros tarybos pagonių kiemo pavyzdžiu, vyksta tradicinių giedojimų vakarai. Balandžio 25-osios vakarą miestiečiai ir svečiai rinkosi į vakarą „Velykinės giesmės: katalikai, stačiatikiai, liuteronai“. Vakare dalyvavo Klaipėdos stačiatikių bendruomenės kolektyvas „Večiora“ (vadovė – M. Serebriakova) ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvas (vadovas – Vidmantas Budreckis).

Vakarą vedęs kun. dr. Saulius Stumbra, sveikindamas vakaro dalyvius, sakė: „Lietuvoje švenčiami etnografinių regionų metai. Dažnai kalbant etnologijos, folkloro temomis žvelgiama atgal į istoriją. Šiandien mes žvelgiame į Klaipėdos kraštą, Mažąją Lietuvą, tik ne praeitin, bet ir į šiandieną, į didžiausių krikščionių bendruomenių Klaipėdoje velykines giesmes“.

Dailininko kūryba įamžinta albume

Kalba fotomenininkas Evaldas Ivanauskas, sėdi S. Kavaliausko sūnus Jaunius su žmona Jūrate

PANEVĖŽYS. Dailės galerijoje pristatytas dailininko Stasio Kavaliausko (1935–2003) kūrybos albumas. Renginyje dalyvavo jo artimieji, kūrėją gerai pažinoję ir jo darbus vertinantys žmonės.

Vakarą vedusi S. Kavaliausko marti Jūratė Kavaliauskienė (ji uošvį vadino tėčiu) pasakojo, kaip gimė mintis išleisti žinomo dailininko kūrybos albumą ir kaip sekėsi tai paversti tiktove. Pradžioje žadėta išleisti atsiminimų apie menininką knygą, iliustruotą jo darbais. J. Kavaliauskienė dėkojo savo kūrybinei grupei, kurios rūpesčiu pagaliau dienos šviesą išvydo solidus leidinys. Kalbėjo tos grupės nariai: dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius, fotomenininkas Evaldas Ivanauskas. S. Kavaliausko sūnus Jaunius dėkojo knygos rėmėjams.

Laiškai – nykstanti neįkainojama vertybė

Paulius LEMEŽIS

Maironio atvirlaiškis Marcelei

KAUNAS. Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikė edukacinė paroda ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“. Čia buvo galima pamatyti XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios rašytojų, literatų laiškus, atvirlaiškus, sveikinimus, raštelius, adresuotus kitiems žymiems to meto visuomenininkams. Renginyje buvo apdovanoti akcijos ,,Rašau laišką rašytojui“ laureatai, vyko literatūrinė-muzikinė programa, buvo dalijamasi patirtimi, pasakojimais ir įdomiais faktais apie susirašinėjimus bei kalbama apie laiškų vaidmenį šiandien ir anksčiau.

Šiandien ranka rašytus laiškus keičia naujosios technologijos: vis dažniau laiškai rašomi elektroniniu paštu, telefonu siunčiamos trumposios žinutės, bendraujama socialinių tinklų pagalba. Tačiau, besinaudojant naujosiomis technologijomis, pamirštamas autentiškas laiško formatas: ranka rašytame laiške geriausiai atsiskleidžia savitas raštas, parinktas lapas, kvapas, piešiniai ar atvirukai, įamžinti atsiminimai – visa tai neturės tokios reikšmės internete, kompiuteryje ar kitoje skaitmeninėje laikmenoje. Edukacinėje parodoje ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“ eksponuoti Maironio, Ievos Simonaitytės, Jono Aisčio, Juliaus Kaupo, Antano Vienuolio, Antano Gustaičio, Bernardo Brazdžionio, Jurgio Blekaičio, Sigito Gedos, Povilo Višinskio, Balio Sruogos, Gražinos Tulauskaitės, Antano Miškinio ir kitų rašytojų, visuomenės veikėjų laiškai, atvirlaiškiai, rašteliai. Pristatyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose saugomi unikalūs eksponatai labai įdomūs, informatyvūs. Skaitant laiškus, galima atkurti praeityje gyvenusių asmenybių kasdienybės detales, pomėgius, gyvenamąją aplinką, aktualias jų epochos problemas, ryšius tarp žmonių. Šalia laiškų parodoje pateikiami įvairūs vaizdingi atvirukai, atvirlaiškiai su paveikslėliais, nuotraukomis, asmeniniai daiktai, adresatų ir adresantų nuotraukos, autorių kūryba. Tai suteikia galimybę įsivaizduoti praėjusio amžiaus gyvenimą, kultūrą.