2015 m. gegužės 29 d.    
Nr. 21
(2142)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Didelis dėmesys
dėl neišgelbėtų dviejų
lakūnų ir abejingumas
dėl alkoholiu
išžudytų piliečių

Sveikas
liberalo protas

TS-LKD nepasirašys
socialdemokratų
pasiūlyto susitarimo,
prieštaraujančio
pamatinėms
partijos vertybėms

Pernai politinės
partijos iš gyventojų
gavo daugiau
kaip pustrečio
milijono litų

Visur rūpinosi
remontuoti bažnyčias

Uolus marijonų
vienuolis ir Kristaus
vynuogyno tarnas

Moterų vienuolių šventumas

Apie popiežiaus Pranciškaus
vadovautą kanonizaciją

Mindaugas Buika

Palestiniečių vienuolės džiaugiasi
savo tėvynainių paskelbimu
Bažnyčios šventosiomis

Palankumas Palestinos valstybei

Popiežiaus Pranciškaus vadovaujama kanonizacijos iškilmė Romos Šv. Petro aikštėje turėjo tam tikrą politinį bruožą, kadangi iš keturių jo paskelbtų naujų šventųjų pirmą kartą buvo ir dvi vienuolės palestinietės. Taigi persekiojamųjų diskriminacija bei teroristinius išpuolius patiriančių krikščionių padėtis Šventojoje Žemėje bei visame Artimųjų Rytų regione vėl atsidūrė visuotinio dėmesio centre. „Arabiškasis akcentas“ buvo ryškus ir gegužės 17 dieną vykusiose pamaldose, nes tarp dešimčių tūkstančių dalyvių buvo daug tikinčiųjų delegacijų, atvykusių iš Palestinos, Egipto, Sirijos, Libano, Irako ir kaimyninių šalių, kurioms vadovavo žymūs ganytojai, įskaitant Jeruzalės lotynų katalikų patriarchą Fuadą Tualį (Fouad Twal) ir Melkitų Bažnyčios patriarchą Grigalių III Lahamą (Gregoire III Laham). Buvo pastebėtos draugiškai nusiteikusios islamo išpažinėjų grupės su musulmonų dvasininkais muftijais, minioje plaikstėsi Izraelio vėliavos. Kanonizacijos šv. Mišiose dalyvavo Palestinos prezidentas Machmudas Abasas (Mahmoud Abbas), kuris išvakarėse buvo priimtas privačioje Šventojo Tėvo audiencijoje. Gana ilgame draugiškame 40 minučių pokalbyje buvo išreikštas pasitenkinimas, kad prieš kelias dienas, gegužės 3-ąją, buvo paskelbtas pranešimas apie parengtą Vatikano ir Palestinos sutartį dėl teisinių Katalikų Bažnyčios veiklos aspektų toje šalyje. Ši diplomatinė sutartis, kurios rengimas, kaip pranešama, vyko nuoširdžioje ir konstruktyvioje aplinkoje, faktiškai reikštų ir oficialų Palestinos valstybės pripažinimą.


Garbingiausiosios Trejybės neaprėpiamumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Šio sekmadienio Švč. Trejybės šventei skirta Evangelija šiek tiek mums atveria Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilės slėpinio uždangą (plg. Jn 16, 12–15). Jėzus trokšta, kad mes Jam ir Jame amžinai priklausytume. Todėl Jis prabyla apie Tiesos Dvasią, kuri, jei tik mes Ją priimsime, pažinsime ir pamilsime, ves į tokią tiesos pilnatvę, kuri dovanojama tiems tikintiesiems, kuriuose, pasak šv. Tomo Akviniečio, Dievas būna kaip pažinta Būtybė susipažįstančiame ir mylima mylinčiame, idant joje Jis galėtų gyventi kaip savo šventovėje.

Tačiau ką turi Jėzus, ko nebūtų gavęs iš savojo Tėvo? Viskas, kas tik priklauso Tėvui, priklauso Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Todėl kiekvienas žmogus, kuris savo egzistencijoje patiria kuriamąjį Dievo veikimą, yra malonės šaukiamas malda bei visu gyvenimu šlovinti vienintelį trijuose Asmenyse esantį Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, – nes, kaip skelbia Vatikano II Susirinkimas, visa išganymo istorija yra ne kas kita, kaip istorija kelio ir priemonių, kuriomis Švenčiausioji Trejybė apsireiškia, su savimi sutaikina ir suvienija nusigręžusius nuo nuodėmės žmones.


Šeštadienis prie Mūšios

Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio
vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Gegužės 16-ąją, šeštadienį, būrys žmonių apie 11 valandą atvyko į Dukstynos kapines, esančias prie Ukmergės. Čia, prie Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų kapų, kuriuose atgulė ir pernai miręs mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17), susirinkusieji padėjo gėlių, sukalbėjo maldą, sugiedojo giesmes. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas priminė, kad per monsinjoro laidotuves pagerbiant jo atminimą kvietęs bent iki metų pabaigos atsisakyti vartoti alkoholinius gėrimus, todėl ir dabar prašė vengti šio daugybę bėdų atnešančio gėrimo.

Paskui Didžiosios Kovos partizanų parke prie Mūšios upės, kurį įkūrė mons. A. Svarinskas, vyko Lietuvos partizanų pagerbimo bei kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys. Jis pirmąkart surengtas be monsinjoro. Čia susirinko tikrai gerokai daugiau žmonių negu pernai, kai dar buvo ir mons. A. Svarinskas. Šiemet šv. Mišių aukai po atviru dangumi vadovavo vysk. Jonas Kauneckas, koncelebravo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, kunigai Ukmergės dekanas Vaidas Bartkus, Alvydas Vaitkevičius ir Henrikas Bernatovičius. Vysk. J. Kauneckas pamoksle pabrėžė, jog ši šventė – išsipildžiusios mons. A. Svarinsko svajonės ir jo troškimų įkūnijimas. Vyskupas ragino tautiečius būti savo valstybės patriotais. Priminęs šauktinių į Lietuvos kariuomenę klausimą, vaikinus kvietė be išsisukinėjimo tarnauti tėvynei, priimti šią tarnystę kaip garbę ir pareigą. Jis sakė, kad Izraelyje ir merginos tarnauja. Vyskupas paliudijo, kad visiems vyrams naudinga tarnauti kariuomenėje, nes juk ir dainoje pasakyta, kad nepabuvęs kareivėliu nebus geras artojėlis. „Ir kunigėlis“, – pridūrė vyskupas, pasakodamas, kad kam dirbant Kunigų seminarijoje tie klierikai, kurie nebuvo tarnavę kariuomenėje, vis išsisukinėdavo nuo tvarkymosi, grindų plovimo ir kitų darbų, kuriuos tarnavusieji atlikdavo be jokių spyriojimųsi.


55 kunigystės metai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jubiliatą kun. Igną Plioraitį
sveikina Šv. Jono Pauliaus II parapijos
klebonas kun. Marius Rudzinskas

2014 m. rugsėjo 21 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino Šventojo Jono Pauliaus II vardu tituluotą koplyčią Marijampolėje, Mokoluose. Ši medinė koplyčia, septynerius metus tarnavusi Lastrupo parapijai Vokietijoje (tuomet ji buvo tituluota Marijos Karalienės vardu), buvo padovanota Marijampolei. Koplyčia išlaikiusi savo pirmykštį vaizdą: altorių, tabernakulį, statulas, vitražus bei papuošimus. Nauja koplyčioje – relikvijorius su šventojo Jono Pauliaus II kraujo lašu.

Degučių ir Mokolų mikrorajone įkurtoje tada dar Palaimintojo Jono Pauliaus II parapijoje, nuo jos įkūrimo dienos – 2011 metų – darbuojasi klebonas kun. Marius Rudzinskas. Pastačius koplyčią, talkinti sekmadieniais pasisiūlė kun. Ignas Plioraitis, nuo 2013 metų pabaigos gyvenantis Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.


Monografijos apie bazilijonų vienuolį sutiktuvės

Leonora Zapereckienė

Monografijos „Vasilijaus Zinko studija
„Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis
kontekstas, moksliniai komentarai
ir teologinė terminologija“ pristatyme
Šiaulių universiteto bibliotekoje.
Iš kairės: prof. dr. t. Pavlo Krečiunas
OSBM, doc. dr. Irena Ramaneckienė,
Rimantas Gorys, prof. Donatas Jurgaitis,
t. Pavlo Jachimec OSBM, kun. Vytautas
Rapalis ir monografijos autorė
dr. Aldona Vasiliauskienė

ŠIAULIAI. Gegužės 19 dieną Šiaulių universiteto bibliotekoje įvyko naujos istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės monografijos pristatymas šio krašto skaitytojui, besidominančiam ir branginančiam mūsų šalies istoriją ir ieškančiam jos gyvybiškumo patvirtinimo konkrečių asmenų gyvenime. Didelės apimties (680 p.) monografiją „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ autorė rašė ilgai – aštuonerius metus. Čia žodis „rašė“ yra plačiaprasmis ir apima daugybę darbų bei situacijų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su jos rengimu. Tie, kurie žinojo apie monografiją, nekantravo ją išvysti, o tie, kurie buvo skaitę ankstesnes autorės knygas apie įžymiuosius mūsų tautos žmones, irgi laukė, kada istorikė vėl pristatys savo naują darbą.


Krašto apsaugos savanoriai bibliotekoje

Karininkai Klaipėdos apskrities
viešosios I. Simonaitytės
bibliotekos kieme

KLAIPĖDA. Balandžio 23–29 dienomis paskelbta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema – „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Šios savaitės metu bibliotekininkai visą savo išradingumą, kūrybiškumą paskiria bibliotekų lankytojams, stengiasi nustebinti bibliotekos bendruomenę novatoriškais renginiais. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, sudarydama renginių programą, nutarė vieną renginį suorganizuoti šiuo metu labai aktualiomis krašto gynybos ir šauktinių prievolės temomis. Ta proga balandžio 27 d. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje apsilankė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Klaipėdos Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus kariai, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai. Renginys buvo skirtas tiems, kurie domisi karo romantika, ketina tapti kariais, nori sužinoti, ar patikimai ginama Tėvynė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija