2015 m. gegužės 29 d.    
Nr. 21
(2142)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Didelis dėmesys dėl neišgelbėtų dviejų lakūnų ir abejingumas dėl alkoholiu išžudytų piliečių

Juozas Dapšauskas

Seimas gegužės 21 dieną balsavo, kad alkoholio vartojimo ribos iki 20 metų amžiaus kelti nereikia, nors per du balsavimus (pateikimo ir svarstymo stadijose) pasisakė kitaip. Mažai ir buvo tikėtina, kad bus kitaip. Tai – vaizdavimas, manipuliacijos, o rezultatas yra toks, kokio reikia alkoholio pramonei. Vieni seimūnai vaizduoja, kad rūpinasi griežtomis kontrolės priemonėmis (čia pat pasisakydami, kad jas reikia nukelti jau atėjus laikui joms įsigalioti – Antano Matulo pavyzdys), kiti – kad tenkina liberalaus apsvaigusio jaunimėlio reikalus. O rezultatas paprasčiausiai nulinis, bet dirbama ne už ačiū, o už mokesčių mokėtojų pinigus. Vien Seimo nario alga su priedais kanceliarinėms išlaidoms ir kitai veiklai siekia (dar pasakysiu litais) apie 10 tūkstančių litų per mėnesį, nekalbant apie padėjėjų etatų išlaidas.


Sveikas liberalo protas

Dalius Stancikas

Seimas atmetė siūlymus leisti alkoholį vartoti tik nuo 20 metų. Mano įsitikinimu, toks Seimo sprendimas – akivaizdi alkoholio gamintojų ir prekybos centrų pergalė.

Liberalų lyderis Eligijus Masiulis tai vertina kaip sveiko proto pergalę.

Bandymai Seime priimti įstatymo pataisas, draudžiančias įsigyti ir vartoti alkoholį pilnamečiams, jaunesniems nei 20 metų asmenims, iš esmės prasilenkia su sveiku protu. Valdžia neturi jokios teisės nurodinėti ir spręsti už pilnamečius, jau turinčius balsavimo ir visas kitas pagrindines teises. Draudimai visada duoda priešingą rezultatą. Balsavimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų Seime parodys, kiek čia liko sveiko proto. Reikia tikėtis, kad Lietuva nepagarsės pasaulyje tokiais absurdiškais sprendimais, – prieš balsavimą Seime teigė sveiko proto dešinysis (taip iberalai per vieną rinkimų kampaniją bandė išsiskirti, o gal savo kolegas konservatorius pašiepti).


TS-LKD nepasirašys socialdemokratų pasiūlyto susitarimo, prieštaraujančio pamatinėms partijos vertybėms

Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisingumo ministras ir vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių Juozas Bernatonis pasiūlė Lietuvos politinėms partijoms tartis ir pasirašyti susitarimą „Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“. J. Bernatonis netgi pateikė tokio susitarimo projektą, kuris, matyt, atspindi principines socialdemokratų partijos nuostatas. Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, paskaičius pateiktą tekstą tenka suabejoti arba socialdemokratų politine nuovoka, arba nuoširdžiai nusistebėti jų politiniu įžūlumu: socialdemokratai siūlo partijoms pritarti tam, kad Lietuvoje būtų įteisinta eutanazija ir abortai, sudarytos sąlygos Vyriausybei įteisinti vienalytes santuokas. „Tokios socialdemokratų siūlomos nuostatos kelia nuostabą, nes iki šiol A. Butkevičius viešai ne vieną kartą išsakė skeptišką požiūrį dėl tokių naujų „teisių“. Todėl lieka iki galo neaišku, kam atstovauja J. Bernatonis, pateikdamas tokį susitarimo projektą: socialdemokratams, Vyriausybei ar tik pačiam sau?“ – sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius. TS-LKD frakcija pareiškia, jog negali sutikti su tokiais socialdemokratų siūlymais, prieštaraujančiais pamatiniams TS-LKD partijos įsitikinimams bei bandančiam panaikinti susiformavusias vertybines takoskyras tarp politinių šalies partijų. „Susidaro įspūdis, jog tokiu kontroversišku pasiūlymu prasidedant 2016 metų Seimo rinkimų maratonui siekiama anaiptol ne suvienyti politines partijas bendram tikslui (kaip nutiko, kai partijos geopolitinių grėsmių akivaizdoje susitarė dėl paramos krašto gynybai). Šiuo susitarimu, kuris remiasi klaidinga prielaida, jog partijos gali atsisakyti fundamentalių pasaulėžiūros skirtumų ir vieningai perimti vienos iš politinių jėgų ideologines nuostatas, siekiama dirbtinai sukurti naują viešosios erdvės diskusijų objektą, kuris nukreiptų dėmesį nuo socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės klaidų bei ryškėjančių nerimą keliančių ekonominių tendencijų“, – teigia A. Kubilius. Matydama klaidingas šio susitarimo prielaidas bei suvokdama tikruosius už dokumento slypinčius socialdemokratų ketinimus, siekiant visiškai kitų tikslų nei žmogaus teisių ir gerovės užtikrinimas, Seimo TS-LKD frakcija atsisako dalyvauti rengiant šį partijų susitarimą ir atsiriboja nuo jo, kaip prieštaraujančio TS-LKD partijos vertybėms bei įsitikinimams.


Pernai politinės partijos iš gyventojų gavo daugiau kaip pustrečio milijono litų

Lietuvos gyventojams 1 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio sumos skyrus partijoms, jos 2014 metais gavo beveik 2,62 mln. litų. Šalies gyventojai, 1 proc. savo pajamų mokesčio sumos skyrę politinėms partijoms, pernai jas parėmė 2 mln. 617 tūkst. 326 litais. Tai rodo duomenys, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Šitokiu būdu savo pajamas labiausiai, apie 603 tūkst. litų, padidino Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – beveik 565 tūkst. litų ir Liberalų sąjūdis – apie 545 tūkst. litų. Lenkų rinkimų akcijai gyventojai skyrė apie 231 tūkst. litų, Darbo partijai – 222 tūkst. litų, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) – beveik 164 tūkst. litų, partijai „Tvarka ir teisingumas” – apie 108 tūkst. litų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai – beveik 64 tūkst. litų, Tautininkų sąjungai – apie 21 tūkst. litų, Lietuvos žaliųjų partijai – 20 tūkst. litų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija