|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gyvojo Rožinio maldininkai švenčia Pašvęstojo gyvenimo metus
Kvietimas dalyvauti šv. Mišių aukoje Kiekvieną mėnesį Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai kviečiami į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Anksti rytą, ruošdamiesi Eucharistijos šventimui jie suklaupia rožinio maldai, kalba Gailestingumo vainikėlį bei Gailestingumo litaniją. Nepamiršta sukalbėti Viešpaties Angelo maldos už iškeliavusius į amžinybę kunigus, vienuolius ir vienuoles bei Gyvojo Rožinio draugijos narius. Nuskambėjus giesmei Su galinga rožančiaus malda, visi susikaupia šv. Mišių aukai. Paskui Gyvojo Rožinio maldininkai bažnyčioje klausosi katechezių, skirtų Pašvęstojo gyvenimo metams. Kalbama apie pašvęstojo gyvenimo prasmę, vienuolynų steigimą, vienuolių ordinus, veiklos kryptis, žiūrimi kino filmai apie vienuolių gyvenimą. Maldininkai aktyviai dalyvauja diskusijose. Nuoširdi bendrystė bei pokalbiai tęsiasi agapėje. Kiekvienas Gyvojo Rožinio maldininkas gali papasakoti apie veiklą savo parapijose, pasidalinti Gerąja naujiena, papasakoti kasdienišką istoriją. Maldininko ištartas žodis yra laukiamas, pamokantis, gerbtinas. Malonu, kad kiekvienąkart galima išvysti gausų maldininkų būrį iš Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bei grupeles iš Daujėnų Švč. Jėzaus vardo, Joniškėlio Švč. Trejybės, Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios, Krinčino Šv. apaštalo Petro ir Povilo, Saločių Šv. Juozapo, Skrebotiškio Švč. Jėzaus širdies bei kitų parapijų. Už šv. Mišių auką, katechezes bei visapusišką globą esame dėkingi Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo klebonui kun. Albertui Kasperavičiui, kun. Feliksui Čiškauskui, o ypač Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasiniam vadovui kun. Miroslavui Anuškevičiui. Prieš pat Sekmines grupelė Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkų išvyko į kelionę, norėdami aplankyti Panevėžio moterų vienuolynus, artimiau pabendrauti bei išgirsti mintis apie vienuoliško kelio pasirinkimo prasmę. Dievo Apvaizdos kongregacijos vienuolyno aplankymas Autobusiukas sustojo prie Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos bažnyčios. Išlipę pasukome prie Dievo Apvaizdos vienuolyno. Sustojome prie erdvaus, spindinčio pastato. Paskambinome į duris. Pasitiko sesės vienuolės. Jos pakvietė į ekskursiją po vienuolyną. Pirmiausia sustojome prie vienuolyno įkūrėjos Marijos Rusteikaitės portreto. Vienuolė Agnietė papasakojo šio vienuolyno istoriją. Susipažinome su vienuolyno kambarių paskirtimi, aplankėme valgyklą, biblioteką bei koplyčią. Privalėjome laikytis vienuolyno taisyklių. Negalėjome vaikščioti visais vienuolyno koridoriais, reikėjo palaikyti ramybę, nes ant durų pamatėme užrašą Klauzūra praėjimo nėra. Po ekskursijos susirinkome į svečių kambarį. Čia prisiminėme sesę vienuolę Loretą, kilusią iš Daujėnų parapijos. Sesė Loreta šiuo metu išvykusi tęsti savo vienuoliškos misijos į Uteną. Sutikta ji visuomet pasidomi Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkų veikla, pateikia daug tinkamų bei naudingų patarimų. Šįkart sesė Agnietė išsamiai atsakinėjo į mūsų klausimus: Kaip atpažinti savo pašaukimą? Kokiam reikia būti, kad taptum vienuoliu? Ką reiškia įžadai? Ką veikia vienuoliai? Koks šio vienuolyno uždavinys pašvęstojo gyvenimo metais? Į klausimą apie tai, kad popiežius Pranciškus rašė: Kur vienuoliai, ten džiaugsmas, sesė Agnietė atsakė, kad Šventais Tėvas čia kalba ne apie išorinį, o apie vidinį džiaugsmą. Tai kvietimas aiškiau pajusti Dievo malonę, pripildyti savo širdis bei sielas vidinio gėrio bei skleisti visa tai į savo bei pasauliečių aplinką. Sesė Agnietė su šypsena veide kvietė visuomet prisiminti, kad kartais krikščioniui nors būna ir blogai, bet viskas išeina į gera. Ji palinkėjo mums, o ypač jaunimui, gilintis į tikėjimą dorą, pasiaukojimą bei ištvermę. Padėkodamas už šiltą priėmimą Kyburių parapijos ansamblis parodė programą, skirtą Viešpačiui, Švč. Mergelei Marijai. Sesės vienuolės visiems atminčiai įteikė Švč. Trejybės paveikslėlius. Susitikimas su sesėmis vienuolėmis, Marijos tarnaitėmis Atsisveikinę su Dievo apvaizdos sesėmis vienuolėmis, sulaukėme malonaus skambučio iš Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyno. Sesės vienuolės sakė mūsų labai laukiančios, nes tuoj vienuolyno koplyčioje prasidės Gegužinės pamaldos. Sėdome į autobusą ir greitai pasiekėme 10-ąjį Sodų gatvės namą. Prie vienuolyno durų pasitiko vienuolė Albertina. Patekome į erdvų, ramybe bei dvasingumu dvelkiantį pastatą. Lipome laiptais į trečią aukštą. Tyliai atvėrėme koplyčios duris ir suklaupėme maldai. Ne vienam iš mūsų krūtinėje buvo virpuliukas bei nenusakomas vidinis džiaugsmas juk Gegužinės pamaldos vyko neįprastoje dvasinėje aplinkoje. Paskui kartu su Kyburių bažnytiniu ansambliu sesės vienuolės giedojo giesmes Viešpačiui, Švč. Mergelei Marijai. Karštais plojimais koncertas dar buvo pratęstas. Pagiedota giesmė, kurią labai mėgsta sesuo Elenutė. Sesės Vijolė, Virginija, Albertina, Dalia ne tik maloniai priėmė, bet ir pakvietė į vienuolyno valgomąjį. Čia visų laukė skanūs pyragaičiai, sausainiai, garuojanti ir kvepianti arbata bei kava. Vienuolėms palaiminus stalą, kartu gėrėme garuojančią ir kvepiančią arbatą bei kavą ir kalbėjomės. Sesės vienuolės pasakojo apie savo gyvenimo kelią, o mes apie save. Maldininkė iš Pasvalio Kazimiera su savo anūku Arnu padeklamavo eilėraštį apie mamą bei padainavo ir inscenizavo lietuvių liaudies dainą Vai kur buvai, kiškel mano. Jų pasirodymas palydėtas džiaugsmingais plojimais. Galėjome dar ilgai būti toje šiltoje katalikiškoje bendruomenėje, bet bėgantis laikas ragino vykti į namus. Padėkoję ir palinkėję Šv. Dvasios dovanų, Dievo meilės bei Švč. Mergelės Marijos globos, išvykome į Pasvalį. Už kelionę esame dėkingi vairuotojui Jonui ir Vaškų seniūnui Kęstučiui Jasėnui. Grįžome dvasiškai pakylėti.
Vlada Čirvinskienė, PasvalysPanevėžys
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |