2015 m. birželio 26 d.    
Nr. 25
(2145)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šv. Jonas Krikštytojas

Kun. Vytenis Vaškelis

Jonas Krikštytojas – vienas žinomiausių šventųjų, kuriam ir vardo suteikimas buvo ypatingas. Kai, laikydamiesi žydų Įstatymo apeigų, aštuntą dieną susirinkę žmonės (pagerbdami tėvą) norėjo vaikelį pavadinti Zachariju, visų nuostabai motina Elzbieta, Dievo malonės įkvėpta, ryžtingai ištarė: „Jis vadinsis Jonas“ (Lk 1, 60).

Šio vardo reikšmė labai prasminga – „Dievas yra maloningas“. Išties Viešpaties maloningoji ranka Joną Krikštytoją lydėjo visą gyvenimą. Pasitvirtino pranašiški Zacharijo žodžiai: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties Jam kelio nutiesti; tu mokysi Jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo“ (Lk 1, 76–77).

Nors Jono mokymas apie atgailą ir teisingumo būtinybę buvo pajėgus pakeisti žmogaus gyvenimą, tačiau jis dar nebuvo tobulas, nes be tikros atgailos vaisių kiekvienam žmogui kaip ištroškusiai elnei vandens reikėjo paties gyvojo Dievo, kuris ir buvo Jono lūpomis bei visu jo gyvenimu skelbiamas: „(...) Ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Lk 3, 16).

Taigi tik Jėzus Kristus yra tikrasis mūsų gyvenimo Viešpats. Jis ne vien perkeičia žmogaus vidų, bet drauge su kitais Švč. Trejybės Asmenimis – Šventąja Dvasia ir Tėvu – ateina pas kiekvieną geros valios žmogų ir net apsigyvena jo širdyje (plg. Jn 14, 23).

Šv. Jonas Krikštytojas skelbia tai, kas svarbiausia: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 2). Jis nesako: „Žmonės, atnaujinkite savo vidines nuostatas ir pažiūras, ir jūs savaime tapsite tobulesni bei šventesni!“ Šių pastangų nepakanka, nes dangus visada yra vertas daugiau, nei mes pajėgiame įsivaizduoti ir tinkamai įvertinti. Dangaus Karalystė – Kristaus Širdis, nes joje slypi teisumo, ramybės ir džiaugsmo pilnatvė Šventojoje Dvasioje (plg. Rom 14, 17).

Atviromis dvasios akimis pažvelkime į Joną Krikštytoją ir suprasime, kodėl jis, trokšdamas mažėti, Kristuje vis augo (plg. Jn 3, 30). Jis suprato, kad nepriekaištingai atlikdamas savo tarnystę, tiesindamas kelius ateinančiam Dievo Sūnui, atlieka savąjį pašaukimą ir vis labiau darosi panašus į patį Kristų. Jam Kristus – vienintelis gyvenimo tikslas.

Ši džiaugsmingo suvokimo malonė, kad augtume Jame, turime mokėti mažėti savyje, dovanojama visiems, kurie, sekdami Kristų, ryžtasi kaip Jonas Krikštytojas įveikti ar ištverti visus pasitaikančius gyvenime išbandymus. Rašytojas Blyus ne veltui rašė: „Vis dėlto, kai karys tarnauja Tikrajam Karaliui, tai yra mus viršijančiam reikalui, jam gerai sekasi, o jo kūnas tampa stropiu tarnu, pakelia šaltį, karštį, skausmą, žaizdas, išgąstį, alkį, miego trūkumą ir visus sunkumus ir daro tai, kas būtina“.

Šv. Jonas Krikštytojas pranašavo, kad Jėzus krikštys žmones Šventąja Dvasia ir ugnimi (Mt 3, 11). Nepakanka, kad mes, būdami maži, buvome pakrikštyti bažnyčioje, o vėliau priėmėme kitus sakramentus… Mums reikia Šventosios Dvasios ugnies, kuri ne tik sudegintų mūsų nuodėmes, bet ir atvertų mūsų protus bei širdis naujam Dievo žodžio priėmimui: „Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome“ (Rom 13, 11).

Pasaulis gali mefistofeliškai šaipytis iš krikščionių, kurie seka Kristumi, tačiau galutinę džiaugsmo pergalę švęs tie, kurie visu gyvenimu išpažins, kad Jėzus yra Visagalis Dievo Sūnus, nes visi kiti pretendentai į Jo vietą – tik stabai. Kai savo pomėgiams skiriame daugiau laiko, dėmesio ir išlaidų negu jie verti, tada turime priklausomybių, kurios vagia mūsų brangų laiką, priklausantį gilesniam Dievo pažinimui ir Jo mylėjimui (Mt 22, 37). Mes lengviau išsilaisviname nuo bet kokios stabmeldystės apnašų liekanų, jei kasdien pirmenybę teikiame Dievo žodžio apmąstymui, kuris mūsų vidinį žvilgsnį, inspiruojant Dievo Dvasiai, nuo butaforinių dalykų sureikšminimo tolydžio kreipia į neįkainojamą ir naują tikėjimo pažinimo tikrovę.

Dievas tikrai yra maloningas ir visada maloningai veikia. Kai birželio 24 d. 11 val. Kauno arkivyskupijos Globėjo šv. Jono Krikštytojo gimimo šventės proga Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, susirinkus gausiai tikinčiųjų miniai ir dalyvaujant dideliam dvasininkų būriui, vyko padėkos šv. Mišios už Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių SJ, devyniolika metų ėjusį atsakingas šios tarnystės pareigas, mes dėkojome Aukščiausiajam už jam suteiktas malones bei talentus, kuriuos jis su dideliu pasišventimu panaudojo tarnaudamas Dievui ir žmonėms. Didi Viešpaties Jėzaus palaima, Švč. Mergelės Marijos bei šv. Jono Krikštytojo užtarimas ir mūsų kasdienės maldos iškilųjį ganytoją arkivyskupą Sigitą Tamkevičių SJ ir toliau telydi jo įvairiapusės sielovados baruose bei asmeniniame gyvenime...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija