2015 m. rugpjūčio 28 d.    
Nr. 31
(2151)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pasitinkant Pasaulinę maldos už kūriniją dieną

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui Globalinio
katalikų klimato sąjūdžio peticiją
būsimai Paryžiaus klimato kaitos
konferencijai pristato G KKS vadovai
Tomas Insva ir Alenas Otaras (centre)

Šventasis Tėvas dalyvauja
Vatikane vykusiame tarptautiniame
miestų vadovų susitikime

Popiežiaus vardu peticiją
pasirašo jo ceremonmeisteris
monsinjoras Gilermas Karčeris

Tomas Insva ir monsinjoras Gilermas
Karčeris po peticijos pasirašymo

Šventasis Tėvas pasirašo Vatikane
vykusio tarptautinio merų susitikimo
deklaraciją, kurioje pabrėžiamas
gamtosaugos moralinis įpareigojimas

Šventasis Tėvas su tarptautinio
miestų vadovų susitikimo dalyviais

Klimato atšilimas kelia
grėsmę Filipinų saloms

Vienyti visų krikščionių pastangas

Po to, kai popiežius Pranciškus paskelbė savo pirmąją socialinę encikliką „Laudato Si“ – „Apie rūpinimąsi bendraisiais namais“, buvo galima tikėtis, kad šia svarbia ekologine intencija į Katalikų Bažnyčios kalendorių bus oficialiai įvesta dar viena Pasaulinė maldos diena. Birželio 18 dieną paskelbtos minėtos enciklikos pristatyme dalyvavęs Konstantinopolio ekumeninio patriarchato atstovas metropolitas Joanis (Ziziulas) priminė, kad kaip tik maldos dieną kasmet rugsėjo pirmąją jau nuo 1989 metų švenčia Stačiatikių Bažnyčia ir siūlė prisijungti katalikams (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ Nr. 25). Ir štai rugpjūčio 10 dieną buvo paskelbtas Šventojo Tėvo laiškas, datuotas Kristaus Atsinaujinimo švente, kuriame jis patvirtina, jog dalindamasis mylimo brolio Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus rūpesčiais dėl kūrinijos ateities ir priimdamas jo atstovo Pergamono metropolito Joanio siūlymus nusprendė Katalikų Bažnyčioje įsteigti Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną, kuri, pradedant šiais metais bus švenčiama rugsėjo 1-ąją. Šiam tikslui pasirinkdamas tą pačią kalendorinę dieną kaip ir Stačiatikių Bažnyčia, popiežius Pranciškus skatina stiprinti katalikų pamaldų apmąstymą ir sąmoningą veikimą dėl mūsų egzistencijai reikšmingos gamtinės aplinkos išsaugojimo ir vystyti ekumeninį bendradarbiavimą šioje visuomeninio gyvenimo srityje, kuri turi rūpėti visai žmonijai. Minėtame laiške, kuris adresuotas Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkui kardinolui Piteriui Turksonui (Piter Kodwo Appiah Turkson), pabrėžiama, jog visi nori ir turi prisidėti prie įveikimo dabar išgyvenamos ekologinės krizės, kuri įgavo pavojingą mastą, kuris, daugelio ekspertų teigimu, gali tapti negrįžtamas.

Krikščionys, žinoma, pirmiausia vadovaujasi sukurtu dvasiniu paveldu, kuris skatina aktyvų ekologinę veiklą globojant kūriniją. Šventasis Tėvas laiške dažnai cituoja savo encikliką, kurioje nurodoma, kad mūsų dvasingumas nėra atskirtas nuo kūno, gamtos ir šio pasaulio tikrovės, bet greičiau gyvena su jomis ir jose, bendrystėje su tuo, kas mus supa (LS, 216). Kaip ir kiekviena nelaimė, kurios priežastis yra nuodėmė, taip ir dabartinė ekologinė krizė šaukia mus į gilų dvasinį atsivertimą, į susitikimą su Jėzumi Kristumi, per šį ryšį žvelgiant į mus supantį pasaulį su jo atžvilgiu padarytomis klaidomis ir jų ištaisymu, krikščionys vėl turi sugrįžti prie Šventajame Rašte patvirtinto jų pašaukimo būti patikėtų Dievo kūrinių saugotojais ir tai yra ne pasirinktinis ar antraeilis mūsų krikščioniškos patirties, bet esminė dorybingo gyvenimo dalis, teigiama enciklikoje „Laudato Si“. Todėl nuo šiol rugsėjo 1-ąją (jei tai nepatogu, galima minėti rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kaip tai daro Maskvos stačiatikių patriarchatas – M. B.) švenčiama Pasaulinė rūpinimosi kūrinija diena suteiks kiekvienam tikinčiajam ir jų bendruomenėms atnaujinti asmenišką pareigą būti kūrinijos sergėtojais, dėkoti Dievui už nuostabius darbus, kuriuos Jis patikėjo mūsų globai, ir prašyti Jo pagalbos šios atsakingos užduoties įgyvendinimui bei melsti gailestingumo už nuodėmes, padarytas prieš pasaulį, kuriame gyvename. Popiežius Pranciškus laiške mini, kad šios maldos dienos šventimas kartu su Stačiatikių Bažnyčia suteiks vertingą galimybę abiejų didžiųjų konfesijų broliškos bendrystės liudijimui. Tai ypač aktualu dabar, ne tik ekologinių, bet ir socialinių bei politinių problemų akivaizdoje. „Mes gyvename, kada visi krikščionys yra atsidūrę panašių ir svarbių iššūkių akivaizdoje, todėl reikalingas bendras atsiliepimas, kad tas liudijimas būtų labiau patikimas ir veiksmingas“, – pripažįsta Šventasis Tėvas.

Laiške jis išreiškė viltį, kad į jo kvietimą dėl Pasaulinės maldos už rūpinimąsi kūrinija pozityviau atsilieps ir kitos Bažnyčios bei bažnytinės bendruomenės kartu su Pasaulio Bažnyčių taryba bei kitomis ekumeninėmis organizacijomis, kurios savo teigiamuose pareiškimuose noriai pabrėžė enciklikos „Laudato Si“ reikalingumą.

Popiežius Pranciškus savo laiške ir konkrečiai kreipiasi į santykius su kitų konfesijų krikščionimis koordinuojančios Šventojo Sosto dikasterijos vadovą šveicarą kardinolą K. Kochą, prašydamas, kad jis šiam tikslui užmegztų būtinus kontaktus su Konstantinopolio stačiatikių patriarchu bei kitomis Bažnyčiomis ir ekumeninėmis organizacijomis, kad būsima Pasaulinė maldos diena taptų dar vienu ženklu, kad savo piligriminėje gyvenimo kelionėje visi Kristaus išpažinėjai žengtų kartu. Nors Katalikų Bažnyčia tiesiogiai nepriklauso Pasaulinei Bažnyčių tarybai, bet per minėtą Vatikano dikasteriją artimai su ja bendradarbiauja, pavyzdžiui, kartu sausį minint Maldų už krikščionių vienybę oktavą. Katalikų Bažnyčioje maldos už kūriniją organizavimą patikėta organizuoti Popiežiškajai teisingumo ir taikos tarybai, kurios vadovas afrikietis kardinolas P. Turksonas, pats aktyviai dalyvavęs enciklikos „Laudato Si“ pristatyme visame pasaulyje, yra prašomas informuoti atitinkamas nacionalinių vyskupų konferencijų komisijas ir tarptautines organizacijas, kurios užsiima gamtosauginėmis problemomis. Popiežius Pranciškus laiške reiškia įsitikinimą, kad pasaulinės maldos už rūpinimąsi kūrinija šventime prasmingai dalyvaus visa Dievo tauta: kunigai, vyrų ir moterų vienuolijos ir pasauliečiai tikintieji ir kad tai taps galingu maldos, apmąstymo, atsivertimo ir gyvenimo būdo (taupaus, nuosaikaus, dosnaus – M. B.) liudijimu. Baigdamas laišką Šventasis Tėvas tradiciškai meldžia Dievo Motinos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio dangiškojo ekologinių darbų globėjo užtarimo ir pagalbos organizuojant kuo prasmingesnį Pasaulinės maldos už kūriniją pravedimą.

Integralios ekologijos plotmės

Pagal popiežiaus Pranciškaus mokymą rūpinimasis kūrinija nėra grynai gamtosauginė „žaliųjų“ intencija kuo platesniu supratimu ir tarpusavyje susijusių socialinių, ekonominių bei politinių problemų sprendimu, žinoma, atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos globos reikalavimus. Kaip tik apie tai jis kalbėjo pristatydamas savo encikliką „Laudato Si“ liepos 21 dieną Popižiškosios mokslų akademijos Vatikane surengtame Pasaulio miestų merų susitikime, kuriame buvo susitelkta į klimato kaitos ir naujųjų vergystės formų aptarimą. Šventasis Tėvas sakė, kad „žmogus negali būti atsietas nuo gyvenamosios aplinkos ir kad šis santykis yra abipusis, juntamas ir visuomenės gyvenime, kai neigiamos nesirūpinimo gamta pasekmės paliečia visas socialines sritis ir neretai pačiu dramatiškiausiu būdu“. Anot jo, naujoji enciklika nėra „žalioji“, kaip kartais populiariai bandoma vertinti, ji skirta ne vien ekologijai, bet yra Bažnyčios socialinio mokymo dalis. Dėl to nei Vatikane, nei nacionalinėse vyskupų konferencijose nekuriamos jokios naujos ekologinės struktūros, bet pasitenkinama jau esamomis, kurios rūpinasi socialiniais ir karitatyviniais klausimais. Kadangi negalima atskirai traktuoti žmogaus, visuomenės ir gamtosauginių reikalų, vienaip rūpinantis žmogiškuoju asmeniu, o kitaip aplinka, kurioje jis gyvena, savo kalboje miestų merams Šventasis Tėvas kaip pavyzdį nurodė išsiplėtojusį urbanizacijos fenomeną, kai miestų pakraščiuose, kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse kuriasi lūšnynai, skurdūs kvartalai, kuriuose ypač prasta gamtosauginė padėtis. Pagaliau netvarkinga migracija į miestus vyksta dėl to, kad žmonės nemato galimybių gyventi vis ekologiškai skurdesnėje kaimiškoje aplinkoje, nebegali net išsimaitinti.

Reikia kalbėti apie „stabmeldystės technokratijai pasekmes, kai nykstant darbo vietoms bedarbystė jaunam žmogui tampa tarsi „vaiduoklis“, užkertantis kelią į prasmingą ateitį su iš nusivylimo polinkiu į įvairias priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, įsijungimą į organizuoto nusikalstamumo ar teroristų grupes bei netgi paskatina savižudybei. Nurodydamas perdėtą technizaciją, nesirūpinimą gamtos aplinka, užterštumą ir klimato kaitos sąlygotas stichines nelaimėmis, dar labiau gausinančias pabėgėlių ir migrantų srautą, popiežius Pranciškus, kaip neigiamas viso to pasekmes minėjo miestuose išaugusią prekybą žmonėmis, jų išnaudojimą nelegaliam darbui „po stalu“, be jokių darbo sutarčių ir socialinių garantijų šešėlinėje ekonomikoje, kai žmonės tiesiog neturi iš ko gyventi. Šventasis Tėvas tarp kitų su gamtos apsaugos ir žmogaus sveikatos tausojimo neskatinančių šiuolaikinės vergystės formų minėjo nelegalius ar pusiau legalius darbus kalnakasybos industrijoje, kai mineralų gavybai naudojami tokie nuodingi elementai, kaip arsenas ir cianidas. Pagaliau jis sakė, kad netvarkingas žemės ūkio vystymas siekiant kuo didesnio pelno ir perdėtai naudojant dirvą alinančias mineralines trąšas, genetiškai modifikuojant augalų ir gyvūnų veisles vis dažniau sukelia retas ligas, kurias sunku gydyti dėl ekologinės krizės sąlygotų žmogaus imuninės sistemos sutrikimų. Viena iš sunkiausių su gamtos apsaugos nepaisymo sukeltų problemų yra ištisų regionų, ypač Afrikoje, desertifikacija, kai dirbamos žemės plotai palaipsniui virsta nederlinga dykuma. Popiežius Pranciškus su dideliu susirūpinimu minėjo ir grobuonišką miškų naikinimą, sukeliantį drėgmės ir deguonies stygių, kadangi miškai ne veltui vadinami miestų plaučiais. Kalbėdamas apie pastarąją problemą iš Argentinos kilęs popiežius galėjo pasiremti asmeniniu patyrimu, kai miškų naikinimas Lotynų Amerikoje, ypač Amazonės upės baseine, neigiamai atsiliepia visam pasauliui ir vietinėms indėnų čiabuvių gentims. Žinoma, jis negalėjo nepaminėti, kad dabar padažnėję kariniai konfliktai reikšmingai prisideda prie pusiausvyros gamtoje sutrikdymo.

„Visa tai reikalauja visuomenės susitelkimo į integralią ekologiją, kuri apimtų visas gyvenimo sritis“, – sakė Šventasis Tėvas merų susitikimo Vatikane dalyviams. Veiklos plotmė turi būti įvairiopa, nuo vietinę padėtį gerai žinančių miestų savivaldybių veiklumo iki Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimų. Popiežius Pranciškus šį klausimą, matyt, palies kalbėdamas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, kai antroje rugsėjo pusėje su apaštaliniu vizitu lankysis JAV. Jis išreiškė viltį dėl gruodį Paryžiuje įvyksiančios Pasaulio viršūnių konferencijos, kurioje bus nagrinėjami klimato kaitos klausimai. Anot jo, yra svarbu vengti dvigubų standartų taikymo santykyje su gamtos aplinka. Dėl to perspėjo žymusis vokiečių katalikų filosofas ir teologas Romanas Gvardinis (Romano Guardini, 1886–1968). Reikia neignoruoti Dievo patikėtos užduoties vaisingai vystyti ir ugdyti žemės resursus ir nenutraukti pagarbių santykių su žeme, ją saugant ir rūpestingai prižiūrint, nes bus kuriama ignoravimo kultūra, kuri ne tik žalos įprastą gamtos aplinkos sandarą, bet bus ignoruojami žmogaus poreikiai ir kils realūs susinaikinimo pavojai. Šventasis Tėvas priminė istoriją su atomine energija, kuri gali būti naudojama geram elektros gamybos tikslui, bet sukelti ir tokias nelaimes, kaip prieš 70 metų įvykdytas Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų bombardavimas. Baigdamas pokalbį Popiežius paminėjo, jog neatsitiktinai į Vatikane vykusį ekologinių klimato kaitos klausimų ir prekybos žmonėmis aptarimą buvo sukviesti ne valstybių vadovai, bet miestų merai, kadangi būtent periferijose pirmiausia brandinamas žmonijos sąmoningumas ir tik po to iniciatyvomis pasiekia centrą. Anot popiežiaus Pranciškaus valstybės vadovas gali išrėžti gerą kalbą, bet jeigu praktiniai darbai nejudės periferijoje, nebus didelės naudos. Štai kodėl reikšminga savivaldybių pareigūnų ir merų atsakomybė, kad žmogiškosios ekologijos problemos būtų sprendžiamos realiai ir su visu rimtumu.

Peticija Paryžiaus konferencijai

Šventasis Tėvas išreiškė paramą naujajam Globaliniam katalikų klimato sąjūdžiui (GKKS) ir jo iniciatyvai dėl peticijos, kuri ragina į Prancūzijos sostinę gruodį susirinksiančius pasaulio lyderius neatidėliotinai užsiimti klimato kaitos problema ypač stengiantis radikaliai sumažinti anglies dalelių emisiją į atmosferą. Tai susiję su vadinamųjų šiltnamio dujų sluoksnio susidarymu. Globalinis Katalikų klimato sąjūdis buvo suformuotas sausį prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą į Filipinus, kur ypač jaučiamos neigiamos klimato atšilimo pasekmės ir būna dažni, daug žalos atnešantys uraganai ir potvyniai ištisuose žemdirbystės regionuose. Dabar šiam sąjūdžiui priklauso vis daugiau katalikiškų organizacijų visuose kontinentuose. Jos siekia po minėta peticija surinkti bent vieną milijoną parašų. Jie būtų įteikti Paryžiuje nuo lapkričio 30 iki gruodžio 11 dienos vyksiančiai Jungtinių Tautų Organizacijos rengiamai viršūnių konferencijai, kurioje bus svarstomas, o gal ir priimtas projektas teisinio susitarimo, kuriuo visos šalys būtų konkrečiai įpareigotos kovoti su klimato kaita. GKKS peticijoje, kurios tekstas dabar šiek tiek papildytas, atsižvelgiant į Šventojo Tėvo paskelbtąją encikliką, teigiama: „Klimato kaita daro poveikį kiekvienam, bet ypač vargšams ir labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Įkvėpti popiežiaus Pranciškaus ir jo enciklikos „Laudate Si“ mes prašome jūsų smarkiai sumažinti anglies emisijas, kad globalinis temperatūros kilimas neperžengtų pavojingo 1,5° C slenksčio, ir pagelbėti pasaulio vargingiesiems dorotis su klimato kaitos poveikiais“.

Ši peticija popiežiui Pranciškui buvo pristatyta po bendrosios audiencijos gegužės 6 dieną, kai GKKS surengė Romoje didelę konferenciją ekologinio sąmoningumo skatinimui. Taigi, kreipimasis gavo Šventojo Tėvo palaiminimą dar prieš enciklikos „Laudato Si“ paskelbimą. „Popiežius Pranciškus buvo labai palankus tam, ką mes darome burdami katalikus sutelktam atsakui į klimato kaitą“, – sakė peticiją Šv. Petro aikštėje pristatęs vienas iš GKKS vadovų argentinietis Tomas Insva (Tomas Insua). Jis netgi pajuokavo, kad bandoma aplenkti Popiežiaus encikliką, kartu paragindamas kelti katalikų ekologinį sąmoningumą visame pasaulyje. Šventasis Tėvas peticijos nepasirašė, kadangi tai prieštarautų diplomatiniam protokolui (juk jis yra Vatikano valstybės vadovas), bet jo nurodymu parašą padėjo jo ceremonmeisteris monsinjoras Gilermas Karčeris (Guillermo Karcher). Popiežiaus Pranciškaus, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, parama peticijos iniciatyvai yra reikšminga, kadangi kova su klimato kaita yra ir moralinis reikalas, sakė Šventajam Tėvui peticijos pristatyme dalyvavęs vienas iš GKKS steigėjų bei vadovų kenijietis Alenas Otaras (Allen Ottaro). Jis paminėjo, jog katalikams reikia vieningai veikti dėl šios egzistencijai svarbios ekologinės problemos, kelti savo balsą, raginantį politinius veikėjus imtis neatidėliotinų veiksmų. Peticiją pasirašęs monsinjoras G. Karčeris įteikė GKKS vadovams knygą „Saulės energija Vatikane“, kurioje kalbama apie dar popiežiaus Benedikto XVI inicijuotą saulės baterijų sumontavimą ant pagrindinių Vatikano pastatų, taip iškeliant ekologiškai švarios atsinaujinančios energijos galimybes.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija