2015 m. rugsėjo 4 d.    
Nr. 32
(2152)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Sugrįžus iš Lenkijos šventovių

Piligrimų grupė Lomžoje prie popiežiaus
Jono Pauliaus II statulos

Lietuvos maldininkų grupė
Lagievnikuose prie šv. Faustinos
vienuolyno kartu su vienuole
Marija Vianėja

Čenstakavos šventovė

Liepos pradžioje iš įvairių Lietuvos vietų susirinkę tikintieji, vadovaujami Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono kun. Valdo Simanaičio ir Janinos Balevičienės, išsiruošė į piligriminę kelionę po Lenkiją, norėdami dalyvauti rekolekcijose, aplankyti žymias šventoves, susipažinti su kaimyninės šalies praeitimi. Lankytasi Vygrių kamaldulių vienuolyne, Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo barokinėje dvibokštėje bažnyčioje, kurios vidus išpuoštas marmuru, sidabru, auksu bei garsaus lietuvių dailininko Smuglevičiaus paveikslais. Čia buvo aukojamos šv. Mišios. Aplankyti popiežiaus Jono Pauliaus II kambariai-muziejus, kur jis buvo apsistojęs apaštalinės kelionės į Lenkiją metu, vienuolyno varpinė, Lomžos Dievo Gailestingumo bažnyčia, pastatyta 1991 metais Šventojo Tėvo atvykimo garbei, pasaulinis piligrimų centras Čenstakava.

Vėl šv. Mišios aukotos lietuvių kalba, vyko individualios maldos, adoracija prie Švenčiausiojo Sakramento, dalyvauta pamaldose kitomis kalbomis. Savos maldų intencijos išsakytos bei užrašytos prie stebuklingojo paveikslo Dievo Motinos koplyčioje, vyko tikinčiųjų maldavimai ir padėkos Švč. Mergelei Marijai, Kryžiaus kelio apmąstymai, Rožinio maldos... Nuostabi vargonų muzika, giesmės, maldos kiekvieną palietė, nuramino, suvienijo, suteikė viltį bei tikėjimą Dievo Motinos meile ir gailestingumu. Paskui lankytasi Paulinų vienuolyne, riterių salėje, muziejuose, varpinėje, apžiūrėtas lobynas.

Lagievnikuose yra naujoviška, didinga Dievo Gailestingumo bazilika, Šv. Faustinos vienuolynas ir bažnyčia, vyko susitikimas su vienuole Marija Vianėja. Jausmingas, jaudinantis, šventumu ir Dievo meile apgaubtas jos pasakojimas apie Viešpaties Gailestingumą bei šv. Faustiną visus sujaudino, sugraudino. Pajutome gyvą šv. Faustinos skelbtą nuolankumą, apaštalavimo dvasią, įsitikinome, kad tikros vertybės yra labai paprastos, o prisilietimas prie jų nepalieka abejingo nė vieno – keičia gyvenimo būdą. Šv. Mišios vienuolyno koplyčioje prie šventosios vienuolės relikvijų panardino visus į begalinį Dievo Gailestingumą.

Krokuvos Vavelio katedroje klausėmės lietuvės gidės pasakojimo, apžiūrėjome Karalių bei įžymių žmonių laidojimo požemius, karališkąją pilį. Miesto senamiestis – Šv. Marijos bazilika, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Turgaus aikštė, paminklai rašytojui Adomui Mickevičiui, kilme ir kūryba artimai susijusiam su Lietuva, ir Žalgirio mūšiui atminti, Rotušės bokštas.

Lankėmės Veličkos druskų kasykloje. Tai – požeminė Europos įžymybė. Ir muziejus, ir sanatorija ir šventykla, – viskas po žeme.

Paskui aplalkėme Tynieco benediktinų vienuolyną – seniausią ir dabar tebeveikiantį. Jame gyvena 35 vienuoliai.

Štai kokie piligrimų įspūdžiai:

„Man visa tai – tikėjimo kelionė, leidžianti pripildyti širdyje nuolat atsiveriančią tuštumą ir numaldyti Dievo ilgesį, laikas sau ir Dievui, savitos rekolekcijos. Kelionėje pažinti šventieji ir piligriminės vietos tampa pavyzdžiu, kaip eiti tikėjimo, šventumo keliu ir siekti amžinų dalykų. Mane labiausiai įkvėpė Čenstakavos Dievo Motinos koplyčia ir ten vyravusi tikėjimo, pasitikėjimo Dievu atmosfera. Lenkų vienybė ir atsidavimas maldai, šlovinant Dievo Motiną, yra puikus pavyzdys ne tik lietuvių, bet, manau, ir kitų tautų krikščionims. Votais išpuošta koplyčia kalbėjo apie šimtmečius besireiškiantį Dievo Motinos gailestingumą ir įvykusius stebuklus. Buvau sužavėta modernios Gailestingumo šventovės Lagievnikuose bei sesers Marijos Vianėjos pranešimo apie Dievo Gailestingumą ir Meilę kiekvienam iš mūsų. Klausydamasi jaučiau sustojus laiką. .Atrodė, tarsi prieš mane stovėtų tikra šventoji. .Atgailos ašaros ir švaros pojūtis leido suprasti, jog niekas mūsų taip nenuskaistina, kaip besąlyginė Meilė Dievui ir dėmesys kiekvienam šalia esančiam. Stengsiuosi taip gyventi ir sieksiu būti tokia tobula, kokią mane nori matyti Dievas“.

Airida iš Mažeikių

„Dienos, praleistos kelionėje, buvo kupinos mielų ir šiltų įspūdžių. Aplankėme nemažai didingų bažnyčių, vienuolynų, susipažinome su Lenkijos vietovėmis, kurios alsuoja lietuviška dvasia. Sužavėjo Krokuva. Vavelio požemiuose pamatėme, kur palaidoti kunigaikščiai, prezidentai, kiti žymūs asmenys. Aplankėme  įspūdingą paminklą, skirtą Žalgirio mūšiui atminti. Pabuvojome išskirtinėse Dievo Motinos šventovėse. Visoje kelionėje lydėjo draugiška ir šilta atmosfera“.

Erinija iš Alytaus

„Kaip smagu uždaryti namų duris, palikti visus kasdienius rūpesčius bei problemas ir išvykti... Kelionė buvo nuostabi. Patirti įspūdžiai giliai ir ilgam pasiliks mano širdyje. Vadovas klebonas Valdas – tikras šmaikštuolis, labai geros, didelės širdies žmogus. Bažnyčios – viena už kitą didingesnės, gražesnės, turtingesnės...  Viskas įspūdinga: ir ta galinga malda, tas širdį drebinantis, ašarą spaudžiantis, sielą virpinantis tikinčiųjų giedojimas, kuris į dangų kėlė visų pamaldžių žmonių lūkesčius ir dėkojimus...

Kitas stebuklas – vienuolė – besišypsantis saulės ir Dievo Meilės spindulėlis. Ir kas tik su ja netroško nusifotografuoti. Rodos, prisiglausi prie tokio žmogaus, ir pajusi gėrio dvelksmą, dangaus giedrą, meilę, šilumą, jaunystę.

Dievo Meilei bei Gailestingumui nėra ribų. Išskirtinės šventovės, maldos, giesmės, sutikti žmonės, šv. Mišios, kelionės programa, skaitiniai, mintys apie draugystę, šventumą – viskas buvo Janinos iki smulkmenų apgalvota, suderinta. Viskas buvo nuostabu“.

Ina iš Mažeikių

„Sužavėjo Čenstakavos šventovė. Įėjus tenai, laikas sustoja, palaima ir ramybė apgaubia ir nuramina. Meilė ir dėkingumas užlieja širdį. Kaip gera vėl ir vėl čia apsilankyti. Tynieco vienuolynas sužavėjo savo ilgaamžiškumu. Lietuva dar tik krikštijosi, o čia jau stovėjo vienuolynas. Čia atvykęs supranti, kad yra vertybių, kurių laikas negali sunaikinti“.

Janė iš Alytaus

„Džiaugiuosi šia turininga bei maldinga piligrimine kelione. Jos metu Dievulis man suteikė progą pasitarnauti, išversti mielos vienuolės pasakojimą iš anglų kalbos į lietuvių. Dar kartą norėčiau aplankyti šias šventas vietas, kartu pasimelsti, padėkoti Viešpačiui“.

Agnutė iš Kaišiadorių

„Džiaugiuosi, kad ir aš galėjau pasitarnauti šioje kelionėje, išversti lenkiškus pasakojimus. O karščio išbandymai, kaip sakė vienuolė Marija Vianėja, liudija, kad ir danguje, ir žemėje už mus kažkas karštai meldžiasi, ne vien pulkas šventųjų, į kuriuos mes kreipėmės, bet ir gerieji mūsų piligriminės kelionės draugai. Visų mūsų nuoširdžias maldas, užtariant šventiesiems, tikrai Dievulis išklausys ir maloningai palaimins, nes Viešpaties gailestingumas neišsivaizduojamas ir gailesčio lobynas neišsemiamas. Tad ir toliau aukime ir stiprinkime savo tikėjimą maldingų kelionių metu, nes Dievui pašvęstas laikas niekada nebus praleistas veltui“.

Rimutė iš Alytaus

„Ši piligrimystė – tikėjimo, maldos, džiugesio, nepakartojamų jausmų ir įspūdžių kelionė. Dalinomės šiluma, gerumu ir meile, įveikėme sunkumus, maldoje, giesmėje, šv. Mišių aukoje atradome džiaugsmą ir bendrystę su Dievu. Daug šventų vietų aplankėme, pamatėme, sužinojome“.

Rima ir Nijolė iš Alytaus

„Dėkoju visiems už šiltą, nuoširdžią bendrystę, už ištvermę kelionės metu, meilę, gerumą, dvasingumą, bendras maldas ir giesmes. Linkiu, kad šie kelionės įspūdžiai kaip nepakartojamas stebuklas išliktų kiekvieno širdyje, kad vienintelis, tikras, nepranykstantis džiaugsmo šaltinis būtų Dievas ir Motina Marija...“

Janina iš Alytaus

Piligrimai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija