Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šiluvoje vyksta atlaidai

Jau tapo gražia tradicija, kad Lietuvos kariuomenė renkasi padėkos maldai į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos atlaidus. Šiemet kariuomenės diena buvo rugsėjo 8-oji Alvydo Tamošiūno nuotrauka

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų Šiluvos šventovė tęsia jau nuo XV amžiaus vidurio piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas Šiluvoje kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos bei užsienio. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai vyks iki rugsėjo 15 dienos.

Penktadienį, rugsėjo 11-ąją, Šiluvoje bus Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena, šeštadienį – Jaunimo ir gyvenančių ne Lietuvoje tautiečių diena, sekmadienį – Šeimų diena, pirmadienį – Politikų, švietimo ir kultūros darbuotojų diena, antradienis, rugsėjo 15-oji – paskutinė atlaidų diena, skirta vienuoliams.

Kaip įžanga į Šilines paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 30-ąją, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos už laisvę, tremtinių, partizanų ir laisvės kovotojų diena. Į šventę Marijos šventovėje daug žmonių tą sekmadienį atkeliavo kaip tikrieji piligrimai pėsčiomis, dalyvaudami eisenose. Jos tradiciškai sekmadienio rytą prasidėjo dviejose vietose: Dubysos slėnyje prie Katauskių gyvenvietės ir Tytuvėnuose.

Sudėtinga migrantų į Europą problema perauga į priverstines priemones?

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), Europos Parlamente skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje, didžiausią dėmesį skyrė Europos Sąjungą užplūdusio migrantų iš Sirijos, Eritrėjos, Irako, Afganistano antplūdžio klausimams ir pristatė planą, kuriame numatomos pabėgėlių kvotos Europos Sąjungos valstybėms. EK pirmininkas paragino Europos Sąjungos nares imti drąsių veiksmų sprendžiant didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Nenoriu būti pesimistas, bet dabartinė padėtis ES nėra itin gera. ES trūksta Europos ir trūksta sąjungos. Turime tam galą padaryti dabar, suvieniję jėgas“, – kalbėjo Ž. K. Junkeris. „Pabėgėlių skaičiai įspūdingi ir kai kuriems bauginantys. Atėjo laikas priimti ryžtingus sprendimus. Pats svarbiausias ir skubiausias reikalas yra humaniškumo momentas“, – sakė EK pirmininkas. „Europa negali išspręsti visų pasaulio problemų, tačiau būkime sąžiningi ir pažvelkime į tai kitaip. Į Europą atvyksta precedento neturintis pabėgėlių skaičius, nors tai sudaro tik mažąją Europos populiacijos dalį. Kol yra problemų Sirijoje ir Libijoje, tol problemos neišvyks. Jeigu aplink jus griūtų pasaulis, nebūtų kainos, kurios nesumokėtumėte, nebūtų sienos, kurios nepereitumėte, nebūtų jūros, kurios neperplauktumėte. Kodėl mes nesame pasirengę padėti tiems, kurie bėga nuo „Islamo valstybės“? Mes turime padėti. Atėjo laikas padėti. Alternatyvos nėra“, – nuoširdžiai susirūpinęs kalbėjo Ž. K. Junkeris. Jis siūlė atsižvelgti į karo pabėgėlių padėtį: „Artėja žiema. Ar tikrai norime, kad šeimos miegotų Budapešto geležinkelio stotyse, palapinėse šaltomis naktimis? Esame atsakingi už tuos, kurie bėga iš savo šalies. Žinoma, reikia atskirti tuos, kuriems reikalinga apsauga, ir tuos, kurie palieka savo šalį dėl kitokių priežasčių“. Dėl to EK siūlo sudaryti saugių kilmės šalių sąrašą. Ž. K. Junkeris teigia, kad rugpjūtį atvyko 125 tūkst. žmonių, o dabar antplūdis stabilizavosi – skaičiai drastiškai nebekinta.