Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Sportas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Po atlaidų pašventintas kryžius

Grupė vaitimėniškių prie pašventinto kryžiaus su klebonu kan. dr. Algiu Genučiu

VAITIMĖNAI. Medinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnytėlė yra Tauragės rajono teritorijoje. Daug metų sekmadieniais mažytę, nė šimto gyventojų neturinčią parapiją aptarnauja Šilalės klebonas kan. dr. Algis Genutis ir vikarai Mindaugas Alekna ir Vaidotas Vitė.

Parapija turi savo zakristijoną, pročkelę, nedidelį chorą, pastoracinę tarybą. Vaitimėniškiai labai brangina šią jų teritorijoje esančią šventovę, rūpinasi šalia esančiomis parapijos kapinėmis.

Didžiausia šios parapijos šventė – tituliniai Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Jiems rūpestingai pasiruošiama: bažnytėlė išdabinama gėlėmis, vainikais. Atvyksta giminaičiai, suvažiuoja vaikai, anūkai. Šiemet, darniai giedojo choras, vadovaujamas svečio vargonininko Kęstučio Kareivos, atvyko nemažai moterų ir vyrų, Šilalės Marijos legiono Apaštalų Karalienės prezidiumo narių bei eilinių legionierių ir pagalbininkų.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Kryžius, žmogus, derlius...

Kun. Ernestas Želvys bendrauja su šeima

SUOSTAS. Žymaus Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio gimtinėje, ant gražaus kalnelio, puikuojasi atstatyta šiuolaikinio dizaino Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Nedaug kaime gyventojų, tačiau į kasmetinius atlaidus čia suplūsta vis gausesnė tikinčiųjų minia. Šiemet jų buvo itin daug. Dvejus metus Biržuose tarnystę atliekantis vikaras kun. Ernestas Želvys, Dievo apdovanotas įvairiais talentais, Biržų krašte organizuoja įvairiausias šventes, pritraukia vis gausesnius žmonių būrius į visų parapijų bažnyčias. Jis jau tapo visų bažnytinių renginių siela, be kurios nebeįsivaizduojamas iškilmių įvairiaspalviškumas.

Dievas Biržų krašte vykstančiose šventėse vis nepagaili puikaus oro, tad ir šie Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai visus šventiškai pakylėjo. Jiems vadovavo kun. Ernestas Želvys, Biržų dekanas kun. Algis Neverauskas ir kun. Povilas Bartkevičius. Buvo pašventinti žmonių atsinešto naujojo derliaus vaisiai. Šv. Mišias aukojęs kunigas Ernestas, homilijoje pagrindinę mintį sutelkė į tris žodžius – „kryžius“, „žmogus“ ir „derlius“. Kokia sąsaja tarp jų? Ogi, svari. Kryžius yra mūsų kiekvieno gyvenimo palydovas įvairiomis prasmėmis. Krikšto metu žmogus paženklinamas kryžiaus ženklu, gyvenimo kelyje jam tenka nešti vienokio ar kitokio sunkumo kryželį, bet visa tai turi prasmę – kryžiumi žmogus būna išganytas. Dėl žmogaus Jėzus Kristus nešė kryžių į Golgotą, numirė ant jo ir prisikėlė, kad kiekvienas iš mūsų būtų išgelbėtas. Kryžius veda į amžinybę, į viltingą šviesą, yra gyvenimo derlius, kuriuo galime džiaugtis. Ir mūsų senoliai, dirbdami laukus, kryžiaus ženklu laimindavo būsimą derlių, o rudenį lygiai taip pat dėkodavo Dievui už išaugintą duoną. Kunigas kalbėjo, kad kryžius gina mus nuo piktojo žabangų, kuris nuolat bando pulti žmogų įvairiais būdais. Jis išbando ir kunigus, nes šie labiausiai trukdo šėtonui veikti. Bet ir mes visi turime nepasiduoti piktam, dažnai užsiimdami niekingais dalykais kito žmogaus atžvilgiu – apkalbomis, šmeižtais, pavydu, intrigomis... Lai kryžius išlieka vienybės ir meilės ženklu, lydi per gyvenimą į jo pilnatvę...

Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Atlaidai ir mugė

Prel. dr. Juozas Šiurys atlieka apšlakstymo apeigas Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

ŽALIAKALNIS. Rugsėjo 6 dieną Kristaus Prisikėlimo parapijoje vyko Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Pagrindines 11 val. šv. Mišias Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje aukojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas ir dekanas, prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys. Homilijoje prelatas kalbėjo, kad šiandien visiems krikščionims iškilo daug klausimų: kaip išsaugoti tikėjimą, kaip susigrąžinti į bažnyčią tuos tikinčiuosius, kurie suabejojo Dievu, nusigręžė nuo Jo, ką turime daryti, kad tikėjimas atgimtų šeimoje, kaip pasiekti, kad sakytume: „Tu esi mūsų Dievas“, ir išgirstume: „Tu esi mano tauta“? Modernus pasaulis daro viską, kad žmogų atitrauktų nuo tikėjimo, net maži vaikai per žaidimus įtraukiami į pasaulio dvasią. Lietuvių tauta patyrė daug vargo. Pasak prelato, mūsų karta dar prisimena, kuo buvo paversta ši bažnyčia, dar nepradėjus jai veikti pagal paskirtį. Šalia visada buvo Dievas, Marija, kuri yra tikėjimo pavyzdys. Ji įtikėjo ir pasakė „taip“. Ji irgi patyrė tremtį, daug vargo, netgi regėjo Sūnaus kančią ir mirtį, bet visada liko ištikima Dievui ir pasitikėjo Juo, išlaikė savo tikėjimą. Daug jaunų žmonių sako: „Melsiuosi, kai pasensiu“. Ne, jie nepasens, nes jie sieloje mirs jauni. Mes turime didelę brangenybę – tikėjimą, todėl nebūkime kaip elgetos, kurie turėdami kišenėje valstybės vadovo raštą „Jums suteikiamas išlaikymas iki gyvos galvos“, šito nežinojo ir mirė iš bado. „Žiūrėkite, kad taip neatsitiktų ir su tikėjimu. Mes ne tik turime jį branginti, bet ir liudyti kitiems, padėti jį atrasti“. Dar keliais pavyzdžiais – apie aklą žmogų ir žmogų be kojų, apie lapą ir grumstą – prelatas kvietė vienas kitam padėti, nenumoti ranka į bedievį kaimyną ir jam pagelbėti. „Mes visi privalome prisidėti prie pasaulio atnaujinimo, pasitikėdami Marija. Ji – visų mūsų motina, ji niekada neapleis“, – baigė homiliją prelatas.