2015 m. spalio 16 d.    
Nr. 38
(2158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mažai žinoma Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia Vašingtone

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčioje
Vašingtone šv. Mišias aukoja
mons. Rolandas Makrickas

Mons. Rolandas Makrickas

Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
Nacionalinė Šventovė Bazilika Vašingtone

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios
jubiliejui išleistas paveikslėlis

Tuometinis Vilniaus Šv. Mikalojaus
bažnyčios klebonas kun. Medardas
Čeponis (kairėje) atsisveikina
su mons. Rolandu Makricku (dešinėje),
išvykstančiu į naują paskyrimą Vašingtone

Švč. Mergelės Marijos garbei

Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje, vadinami Šilinėmis, kasmet sutraukia tūkstančius maldininkų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir atvykusių iš kitų kraštų.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje 1608 metais laikomas vienu pirmųjų Marijos pasirodymų Europoje ir bene vienintelis, kai Dievo Motina kreipėsi į kitos konfesijos žmogų.

Piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Jie nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis, pasikvietęs mokytoją vardu Saliamoną, prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs iškart praregėjo. Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 metais laimėta byla dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Senosios bažnyčios vietoje gana greitai iškilo nedidelė medinė bažnytėlė, atgaivinti garsieji Šilinių atlaidai.

Stebuklais išgarsėjo ir Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. 1786 m. rugsėjo 8 d., gavus Popiežiaus leidimą, maloningasis paveikslas vainikuotas aukso karūnomis. Dera priminti, kad Lietuvoje žinomi tik šeši Šventojo Sosto leidimu vainikuotieji Švč. Mergelės Marijos paveikslai: Trakų Dievo Motina (1718 09 04), Sapiegų Dievo Motina (Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, 1750 09 08), Šiluvos Dievo Motina su Kūdikiu (Ligonių sveikatos paveikslas, 1786 09 08), Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos paveikslas (1927 07 02), Pivašiūnų Švč. M. Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslas (1988 08 14) ir Žemaičių Kalvarijos Marijos, Krikščioniškųjų šeimų Karalienės, paveikslas (2006 10 08). Šiluvoje 1786 metais, kai buvo vainikuotas paveikslas, pašventinta ir nauja mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo katalikų bažnyčia, kuriai 1976 metais suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Nepaisant carinės valdžios, o vėliau ir sovietinės okupacinės valdžios trukdžių, tikintieji, net ir persekiojami, keliavo į Šiluvą. Atgavus nepriklausomybę į Šiluvą laisvai galėjo keliauti kiekvienas. Plėtėsi piligrimystė. Šiluvos vardas pasaulyje plačiai suskambo Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės į Lietuvą metu.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė didysis piligrimas – šventasis popiežius Jonas Paulius II: meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, dalyvavo Dievo žodžio liturgijoje Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje. Šventojo Tėvo apsilankymo Šiluvoje 10-mečio proga 2003 metais, per Šilinių atlaidus, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ pašventino Jono Pauliaus II namus.

2008 metais, Šiluvoje švenčiant Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejų, naujojoje, ta proga įrengtoje sakralioje aikštėje, atidengtas popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakčiai atminti; šio Popiežiaus vardu tada pavadinta ir šalia aikštės einanti gatvė.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos vardas išeivijoje

Sovietmečiu, kada Lietuvoje sudėtinga buvo garsiai kalbėti apie Šiluvą, ten įvykusį Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą, išeivijos lietuviai stengėsi įamžinti šį vardą lietuvių pastatytų bažnyčių paveiksluose, vitražuose, skulptūrose, publikavo straipsnius spaudoje. Apie tai detaliai yra rašęs kun. Stasys Yla (1908 01 05–1932 05 22–1983 03 24) istorinėje studijoje „Vainikuotoji Šiluvė“ (medžiagą šiam darbui 1965–1966 metais rinko Romos archyvuose).

Lietuvoje žinoma Čikagoje (Market parke) esanti Marijos Gimimo bažnyčia (laikinoji pastatyta 1929 metais, dabartinė  1957 metais pašventinta), kurią puošia Marijos Apsireiškimo Šiluvoje paveikslas, pieštas dailininkės kazimierietės s. Mersedes (Marijos Mickevičiūtės, 1915–2007).

Putname pastatytoje koplyčioje 1954 metais vitražus parengė dailininkas Kazys Varnelis (1917 02 25–2010 10 29), o 1957 m. gegužės 19 d. pašventinta Šiluvės statula.

Nuo 1956 metų, kaip rašo kun. S. Yla, „į Šiluvinės Marijos garbės skleidimą įsijungė ir lietuviai saleziečiai, įsikūrę Cedar Lake, Indianoje: pastatyta to paties modelio kaip Lietuvoje Apsireiškimo koplyčia, vietovė pavadinta „Šiluva“, leistas neperiodinis leidinys „Šiluvos Balsas“.

Prisiminkime ir gerai žinomą Vatikano Šv. Petro Bazilikoje esančią Lietuvių koplyčią – Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią, 1970 metais pašventintą kardinolo Paolo Marella.

Šalia čia paminėtų žinomų ir daugybės nepaminėtų, mažiau žinomų itin svarbi, tačiau labai menkai žinoma Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia, esanti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje Šventovėje Bazilikoje Vašingtone.

Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinė Šventovė Bazilika Vašingtone

Centrinė Amerikos katalikų maldos vieta – dvasinis ir akademinis centras – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinė Šventovė Bazilika Vašingtone. Pagal dydį Bazilika po Šv. Petro Bazilikos Vatikane yra penkta – talpina daugiau kaip 2500 žmonių. Iš jos per televiziją visoje Amerikoje transliuojamos Kalėdų ir Velykų šv. Mišios. Bazilikos rektorius skiriamas Amerikos vyskupų konferencijos pritarimu.

Pirmasis čia apsilankęs Popiežius – šventasis Jonas Paulius II – 1979 metais pasirinko šią Baziliką, nes aplink didelės erdvės, didelė teritorija.

Šalia Bazilikos – garsiausias Amerikos katalikų universitetas. Jame yra studijavę ir lietuviai: Andrius Narbekovas, Sigitas Žilys, Alfonsas Lapė (1961 02 25–1996 05 26–2007 01 08) ir kiti...

Pagrindinė Marijos šventovė Amerikoje pastatyta visų Amerikos vyskupijų katalikų lėšomis. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinė Šventovė Bazilika Vašingtone konsekruota 1954 metais, tačiau iki konsekracijos buvo ilgas beveik 100-mečio kelias.

Dar 1846 metais Amerikos vyskupai kreipėsi į popiežių Pijų IX su idėja statyti baziliką, kuri būtų katalikybės centras Amerikoje, ir ją dedikuoti Švč. Mergelei Marijai. Tačiau uždelsta dėl organizacinių momentų, lėšų rinkimo ir telkimo bei komplikuotos padėties Amerikoje: formavosi valstijos, 1861–1865 metais vyko pilietinis karas tarp pietinės dalies (Konfederacijos) siekusios atsiskirti nuo JAV, ir šiaurinės dalies (Sąjungos), siekusios neleisti atsiskirti.

Statyba pradėta tik 1920 metais. Per ketverius metus pastatyta žemutinė kripta. 1924 metais aukotos pirmosios šv. Mišios. Kriptai buvo panaudotos visos surinktos lėšos. Vėlesnį lėšų telkimą stabdė prasidėjusi didžioji ekonominė krizė – 1929–1933 metų Didžioji depresija – didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes, sunkiausias laikotarpis Amerikoje.

1954 metais užbaigta viršutinė Bazilikos dalis. Vėliau sumanyta ją išplėsti – keitėsi projektai, pristatytos šoninės koplyčios, kad ir kitų šalių katalikai galėtų naudotis Bazilika.

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia Vašingtone

Bazilikoje yra 70 įvairaus dydžio koplyčių. Viršutinėje dalyje jų penkiolika. Įvairiausių tautų koplyčiose populiariausia Marija. Viršutinėje dalyje yra ir Lietuvių koplyčia. Ji – prieš kitoje pusėje esančią lenkų koplyčią. Dydis atitiktų Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčią. Tą koplyčią lietuviai gavo Graikų (Rytų) apeigų katalikų (unitų) dėka. 1963 metais unitai – Graikų (Rytų) apeigų katalikai, atsisakė jiems skirtos koplyčios Bazilikoje, nes netoliese įsigijo žemės sklypą ir pasistatė didžiulę bažnyčią. Tuometinis Bazilikos rektorius iš Čikagos, gerai pažinojęs lietuvį vyskupą Vincentą Brizgį (1903 11 10–1927 06 05–1940 05 19–1992 04 23), paklausė, ar lietuviai nenorėtų Bazilikoje turėti savo koplyčią. Vyskupas labai apsidžiaugė ir, norėdamas išnaudoti šią galimybę, kreipėsi į visus lietuvius ir parapijų klebonus, Kunigų vienybę, Lietuvių katalikų Religinę šalpą bei Vyčius. Visų pastangomis buvo surinkta didžiulė tuo metu pinigų suma – 325 tūkstančiai JAV dolerių.

Turint pinigus, pradėti koplyčios įrengimo darbai. Bazilikos rektorius pasiūlė koplyčią tituluoti Marijos Gimimo vardu, tačiau vysk. V. Brizgys, pritariant Amerikos lietuviams, prašė šią koplyčią tituluoti Šiluvos vardu: 1608 metais Šiluvoje įvyko pirmasis Europoje Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas. Bazilikos vadovybė pritarė šiam projektui. Visu koplyčios įrengimu rūpinosi vyriausiasis Bazilikos architektas ir komisija. Vysk. V. Brizgiui rekomendavus įrengti lietuvių koplyčią pakviesti išeivijoje žinomi Lietuvos menininkai: skulptorius Vytautas Kašuba (1915 08 15–1997 04 14), menininkas Albinas Bielskis-Elskus (1926 08 21–2007 02 08), sukūręs mozaikas (1965), Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 03 10–1997 12 04).

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios šventinimas

1966 m. rugsėjo 4–6 d. Vašingtone vyko Išeivijos lietuvių religinis kongresas. Ta proga Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje šventovėje bazilikoje iškilmingai pašventinta Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia. Pašventino tuometinis Vašingtono arkivyskupas, dalyvaujant vysk. Vincentui Brizgiui, gausybei lietuvių kunigų. Iškilmėse giedojo net 25 iš įvairių Amerikos vietų atvykę chorai.

Straipsnyje „Gyvenimui tekant“ („Laiškai lietuviams“ 1966 spalio 9, nr. 17) rašoma:

„Šiluvos koplyčios šventinimas tada suteikė išskirtinę progą suvažiuoti visai eilei rinktinių lietuvių katalikų – tiek dvasiškių, tiek pasauliečių – beveik iš visų JAV ir Kanados kolonijų.

Laisvojo pasaulio lietuviai katalikai, susirinkę į religinį kongresą Vašingtone, 1966-aisiais Viešpaties ir 25-aisiais Tautos sukilimo metais, rugsėjo 3-iąją, pareikšti savo meilės Šiluvos ir Aušros Vartų Dievo Motinai, dalyvauti Jos vardo koplyčios šventinime Nekaltojo Prasidėjimo tautinėje šventovėje ir maldauti Viešpaties laisvės savo pavergtai Tėvynei skelbia viso pasaulio lietuviams šią deklaraciją:

I. Mes didžiuojamės būdami garbingos ir nemirštančios lietuvių tautos vaikais. Galybių Viešpats leido tapti lietuviais ir įspaudė mūsų širdyse lietuvybės ženklą. Tėvynės meilė yra atspindys dieviškos meilės. Tos meilės, kuri Kristaus veidą suvilgė ašaromis dėl jo mylimos Jeruzalės likimo. Mes su pagarba lenkiame galvas prieš savo brolių Sibiro ir kalėjimų kankinių, karių ir partizanų, vyskupų ir jaunuolių, tėvų ir motinų kapus. Jie paaukojo savo gyvybes už Dievą, šventąją mūsų Motiną Bažnyčią ir mylimą Tėvynę. Mes kviečiame visus lietuvių tautos vaikus į besąlyginę kovą už pavergtosios Lietuvos laisvę.

II. Mes esame liudininkai 25 metų (1940–1965) Lietuvos Bažnyčios ir krikščioniškos lietuvių tautos kryžiaus kelio. Kristus pavergtoje Lietuvoje juo iš naujo eina į Kalvarijos kalną. Šis kelias nuklotas Lietuvos bažnyčių griuvėsiais ir Rūpintojėlių skeveldromis. Jis prisisunkęs lietuvių vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų krauju ir motinų ašaromis. Juo eina su kenčiančiu Kristumi ir pavergtoji, bet nenugalėta katalikiškoji lietuvių tauta. Jokia jėga niekad neišplėš iš lietuvių širdies meilės Dievui ir Tėvynei“.

Paskutiniame leidinio „Laiškai lietuviams“ lape įrašyta: Šis paminklas mus pačius temoko susiklausymo ir vienybės. Laikas imtis naujų darbų. Koplyčios komitetas nori kuo greičiausiai baigti ir paskutinį darbą: visus aukotojus, bendradarbius, aktyvius šventės talkininkus surašyti į nenykstančią knygą ir jų vardus palikti ateities kartų atminčiai.

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje šventovėje bazilikoje Vašingtone atsiradimas – didžiulis vysk. V. Brizgio darbas, šalia kitos itin svarbios jo veiklos: lietuvių kunigų subūrimo, rūpinimosi sielovada....

Šv. Mišios Šiluvos Mergelės Marijos koplyčioje ir jos jubiliejaus laukimas

Vašingtone lietuvių parapijos nėra, tad šv. Mišios lietuvių kalba aukojamos paskutinį mėnesio sekmadienį. Nuo 2013 metų Šiluvos Mergelės Marijos koplyčioje nuolat pradėtos aukoti šv. Mišios antrą mėnesio sekmadienį (aukoja mons. Rolandas Makrickas).

2016-aisiais Šiluvos Mergelės Marijos koplyčiai sukaks 50 metų. Ji pašventinta, kai Lietuva kentė sovietinę okupaciją. Neatsitiktinai koplyčioje atsispindi religinė ir tautinė priespauda: tremtis į Sibirą, Kryžių kalnas. 25 metus koplyčioje Lietuvos išeiviai meldėsi prašydami Lietuvai laisvės, o dabar jau 25 metai, kai Lietuva laisva. Tai – gražus ir prasmingas sutapimas.

Auksinis koplyčios pašventinimo jubiliejus kviečia įvertinti tą laikotarpį ir pasidžiaugti Dievo apvaizda bei Švč. Mergelės Marijos globa. Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuviams katalikams prel. Edmundo Putrimo iniciatyva jubiliejui rengti 2014 m. spalio 5 d. įsteigtas jubiliejinis komitetas (vadovauja Viktoras Nakas), kuriame prel. E. Putrimo kvietimu darbuojasi aktyviausi Vašingtono lietuvių bendruomenės nariai, Lietuvos ambasados Vašingtone atstovai: Angėlė Bailey, Kęstutis Čižiūnas, Paulius Klimas, Izabėlė Lauckaitė-Howes, dr. Juozas Laukaitis, dr. Juratė Maciunaitė-Landwehr, mons. Rolandas Makrickas, Victor Nakas, Sigita Naujokaitis, Leonard Linas Orentas, prel. Edmundas Putrimas, Evaldas Stankevičius, Danelė Vidutis ir Viktorija Zabarienė.

Kaip „Aiduose“ rašė Paulius Klimas, komiteto veiklą motyvuoja trys pagrindiniai tikslai:

1) Kuo iškilmingiau paminėti vieno iš pačių svarbiausių lietuvių kultūrinių paminklų Jungtinėse Amerikos Valstijose jubiliejų – Šiluvos Marijos koplyčios įsteigimą – 1966 metais didžiausioje katalikų bažnyčioje Šiaurės Amerikoje, t.y. Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje;

2) To jubiliejaus proga supažindinti plačiąją Amerikos visuomenę su Šiluvos Marijos istorija (pirmuoju Šv. Mergelės Marijos Apsireiškimu visoje Europoje) ir per ją – su Lietuvos religine ir tautine istorija;

3) Sudaryti sąlygas per jubiliejaus paminėjimą geriau supažindinti Lietuvos visuomenę su JAV lietuvių religinio gyvenimo raida.

Jau nustatyti du pagrindiniai renginiai: 2016 metų birželio pabaigoje bus atidaryta paroda apie Šiluvos Mergelės Marijos koplyčią Bazilikos kriptoje (koplyčios kūrimo istorija, Švč. Marijos Apsireiškimo Šiluvoje istorija ir prasmė bei pačios koplyčios meninė ir etnografinė ekspozicija) ir 2016 m. spalio 9 d. iškilmingos šv. Padėkos Mišios Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje šventovėje bazilikoje Vašingtone.

Apie koplyčios istoriją medžiagos ieškoma privačiuose archyvuose. Jubiliejaus proga norima išleisti publikaciją. Dabar Kriptoje yra popiežių ekspozicija. Kadaise Milano arkivyskupas popiežiui Pauliui VI padovanojo tiarą. Popiežius paskelbė, kad ji parduodama, o gautais pinigais bus paremtos skurstančios Afrikos šalys. Amerikos katalikai šią tiarą nupirko ir patalpino Bazilikoje. Kriptoje eksponuojami ir kiti svarbūs popiežių naudoti daiktai...

2016 m. spalio 9 d. vyks iškilmingos šv. Padėkos Mišios Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje šventovėje bazilikoje Vašingtone. Tikimasi sulaukti Lietuvos ganytojų ir Amerikos vyskupų konferencijos atstovų, Apaštalinio nuncijaus Amerikoje.

Labai svarbu, kad popiežius Pranciškus, vykdamas į 8-ąjį Pasaulio šeimų susitikimą Filadelfijoje, lankėsi Vašingtone ir rugsėjo 23-iąją lauke prie Bazilikos (viduje – lietuvių Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia) aukojo šv. Mišias.

Iki artėjančio Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios pašventinimo 50-mečio jubiliejaus ir Lietuvoje reikia atlikti nemaža darbų, kad apie šią unikalią didžiulę koplyčią, esančią Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje Šventovėje Bazilikoje Vašingtone, sužinotų kuo daugiau Lietuvos tikinčiųjų.

Autorė dėkinga mons. R. Makrickui už konsultacijas rengiant šį straipsnį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija