Pro Deo
et Patria

Atmintis 

A†A kun. jubil. Donatas VALIUKONIS SJ

(1926 04 27–1952 09 21–2015 10 02)

Spalio 2-ąją, Vilniuje mirė Šv. Rapolo bažnyčios rezidentas kun. Donatas Valiukonis SJ. Jis gimė 1926 m. balandžio 27 d. Kaune, darbininkų šeimoje. Krikštytas Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje 1926 m. gegužės 16-ąją. 1933 metais įstojo į pradinės mokyklos, buvusios V. Putvinskio gatvėje, antrąjį skyrių, po metų perkeltas į J. Jablonskio pradinę mokyklą. Pirmąją Komuniją priėmė Prisikėlimo bažnyčioje. 1938 metais įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją, vėliau vadinamą IX gimnazija, Sutvirtinimo sakramentą priėmė Kauno Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčioje.

1944 metais baigęs gimnaziją, kelis mėnesius gyveno Bajėnų dvare, kuriame koplyčios rektoriumi buvo kun. Karolis Garuckas SJ. Šiam 1945-ųjų pavasarį išvykus dirbti į Vilnių, ir jis persikėlė pas savo tėvus į Vilnių, gydėsi Raudonojo Kryžiaus poliklinikoje ir patarnaudavo Šv. Jonų bažnyčioje. 1945 m. rugsėjo 1 dieną įstojo į jėzuitų naujokyną Pagryžuvyje, 1947 metais padarė pirmuosius įžadus Jėzaus Draugijoje. 1947-ųjų rugsėjį perkeltas į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, kurios rektoriumi buvo t. Romualdas Blažys SJ. Šv. Kazimiero bažnyčioje dirbo vargonininko padėjėju bei ruošėsi filosofijos studijoms. Gruodį perkeltas į Dūkštą pas kun. Alfonsą Petronį, po kelių mėnesių – į Dūkšto bažnyčią, kur dirbo t. Aleksandras Markaitis SJ, vėliau – t. J. Čikštė SJ.

1948 metais D. Valiukonis buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją, 1952 m. rugsėjo 21 d. gavo kunigystės šventimus iš vysk. Kazimiero Paltaroko rankų. 1953 metais trumpai dirbo Rudnios bažnyčioje, vėliau paskirtas vikaru į Eišiškes, po trijų mėnesių administratoriumi į Ignaliną ir Vidiškes, 1956 metais – į Kazitiškį. 1957 metų birželį – Vilniaus Šv. Kryžiaus (Kalvarijų) bažnyčios vikaru įvesti joje lietuviškas pamaldas. Čia subūrė chorelį ir jam vadovavo. 1959 metais įtrauktas į Arkivyskupijos tribunolą, įvairias tribunolo pareigas ėjo iki 2008 metų. 1961 metais, sovietams „valant“ Vilnių, perkeltas administratoriumi į Kalesnikus, 1963 metais – vikaru į Adutiškį, 1964 metais – administratoriumi į Gaidę (aptarnaujant Gedžiūnėlių, Kazitiškio, Rimšės bei Pūškų parapijas), 1980 metais – klebonu į Paberžę. Autobiografijoje mini labiausiai mėgęs dirbti mažose parapijose. Rimtai sušlubavus sveikatai (akims ir širdžiai), 1988 metais persikėlė į Vilnių, paskirtas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rezidentu, 1990 metais – altaristu ir laikinai aptarnauti Šv. Onos bažnyčią, paskui Vilniaus Arkikatedros altaristu, trumpai aptarnavo Naujosios Vilnios parapiją. 1990 m. spalio 1 dieną paskirtas į Šv. Rapolo bažnyčią.

T. Valiukonis SJ 1984–1992 metais buvo Kunigų tarybos bei Konsultorių kolegijos narys, nuo 1991-ųjų – Vyskupų Konferencijos liturginės komisijos narys. Sovietmečiu bendradarbiavo su t. K. Garucku SJ dėl arkiv. Julijono Steponavičiaus bylos, po Rytų Lietuvą rinkdavo kunigų parašus, rūpestingai susitikdavo su kitais jėzuitais broliais ir kunigais, dažnai lankydavosi Žagarėje pas arkiv. J. Steponavičių pranešti Vilniaus arkivyskupijos žinių ir padėti jam vykdyti jo planus.

Iki paskutinių dienų „Golfiuku“ važinėjo iš namų Žvėryne į Šv. Rapolo bažnyčią. Mielai mėgdavo kalbėti įvairiais klausimais, turėjo tvirtą nuomonę, teisininkišką žvilgsnį, maloniai bendraudavo su kunigais, žmonėmis ir broliais jėzuitais.

Spalio 3 dienos sekmadienio vakarą kun. D. Valiukonis SJ buvo pašarvotas Šv. Rapolo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišias spalio 5 dieną, pirmadienį, 11 val. aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis, koncelebravo kunigai, pamokslą pasakė jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ. Po šv. Mišių kun. D. Valiukonio palaikai išlydėti į Kauną, Petrašiūnų kapines. Čia pasitiko jėzuitai arkivyskupai Lionginas Virbalas ir Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Boruta. Kapinėse be kitų kalbėjo kun. Jonas Katulis SJ. Kun. D. Valiukonio laidotuvių apeigas Petrašiūnų kapinėse atliko vysk. J. Boruta SJ.

Pagal Lietuvos jėzuitų informaciją

© 2015 „XXI amžius“