2015 m. lapkričio 6 d.    
Nr. 41
(2161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Vilnius – Gailestingumo miestas

„Neatrastos turizmo galimybės: Vilnius – Gailestingumo miestas“ – būtent tokiu pavadinimu Lietuvos Respublikos Seime rugsėjo 30 dieną vyko konferencija, kurios iniciatorė buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. „Konferencijos tikslas – aptarti Dievo Gailestingumo metus bei skirti ypatingą dėmesį Dievo Gailestingumo kulto vietoms Vilniuje“, – pradėdama konferenciją sakė R. Tamašunienė.

Renginyje sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas akcentavo, kad artėjantys Gailestingumo metai yra ne tik dovana, bet ir iššūkis: „Ši šventojo Popiežiaus žinia mus įpareigoja. Esame kviečiami patirti Dievo Gailestingumą ir juo dalytis“.

Negalime atskirti pamaldumo ir gailestingumo darbų praktikavimo. Gailestingumas yra viena iš pamatinių mūsų tikėjimo žinių – Dievas taip myli žmoniją, kad yra pasiruošęs viską už ją atiduoti“. Dievo Gailestingumo žinia pirmiausia paskleista Dievo įskūnijimu konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku Šventojoje Žemėje. Ypatinga Apvaizdos dovana Vilniui buvo šv. Faustina ir apreiškimai jai, kuriuose pakartota ta pati Dievo Gailestingumo žinia. Arkivyskupas priminė šv. popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, kuriuos jis pasakė skelbdamas šv. Faustiną šventąja: „Dievo Apvaizda susiejo šv. Faustinos gyvenimą su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva. Šiandien, išvardydamas miestus, kurių globėja yra naujoji šventoji, jų gyventojų ypatingam rūpesčiui patikiu Dievo Gailestingumo apaštalavimą“. Vilnius vis labiau garsėja kaip Gailestingumo miestas dėl apreiškimų šv. Faustinai ir Aušros Vartų – Dievo Motinos šventovės. „Dievo Gailestingumo paveikslas žingsnis po žingsnio ėjo su mūsų laisve ir nelaisve. Paveikslo kelionė siejasi su mūsų okupacija ir nepriklausomybe“, – kalbėjo arkivyskupas ir ragino žmones burtis vieningam tikslui: „Vilnius, kad atliktų savo pareigą ir misiją, turi būti pasiruošęs priimti daug piligrimų. Kviečiu visus bendram darbui, kad galėtume priimti miesto svečius ir jiems suteikti galimybę pamatyti tą turtą, kuris 50 metų buvo paslėptas“.

Apie ypatingą vilniečių vaidmenį skleidžiant Gailestingumo žinią kalbėjo Vilniaus Gailestingumo šventovės rektorius kun. Vaidas Vaišvilas. Jis sakė, kad Dievo malone galima pavadinti tai, jog būtent Vilniuje vyko Jėzaus apreiškimai šv. Faustinai. Vilniuje vyko apie 80 mistinių patyrimų, kelis kartus Kristus pasirodė tuo pavidalu, kuris buvo perkeltas į „Jėzau, pasitikiu tavimi“ paveikslą. Antakalnyje stebuklingai išliko namas, kuriame gyveno šventoji. Kunigas yra įsitikinęs, kad turime perimti apaštalavimo misiją ir skleisti Gailestingumą. Kun. V. Vaišvilas papasakojo istoriją apie vėžiu sergančią moterį iš Liublino, kuri dalyvavo pėsčiųjų piligriminėje kelionėje į Vilnių ir pasveiko. Panašiai buvo sutuoktinių porai iš Lenkijos, negalinčiai susilaukti vaikų. Jie irgi dalyvavo pėsčiųjų piligriminėje kelionėje į Vilnių ir po metų Lietuvos sostinėje atsirado du dėkingumo pareiškimai – votai su užrašytais sutuoktinių mažylių vardais – atsidėkojimai už gautąsias malones. „Tai – vos keletas iš daugelio Dievo Gailestingumo pavyzdžių“, – sakė Vilniaus Gailestingumo šventovės rektorius.

Seimo Maldos parlamentinės grupės narys Algimantas Dumbrava sakė, kad tokia konferencija yra išskirtinis įvykis parlamente, kadangi retai Seime vyksta renginiai, skirti tikėjimui ir religijai. Seimo narys sakė, kad Seimas, turintis Popiežiaus Jono Pauliaus II aulą, išsiskiria iš kitų parlamentų visame pasaulyje, kadangi retas parlamentas turi vietą maldai ir susikaupimui.

Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas kalbėjo apie piligrimystės ir religinio turizmo skirtumus. Pasak jo, religinis turizmas yra tarpinis variantas tarp piligrimystės ir turistinės kelionės. Prelegentas sakė, kad krikščioniškosios piligrimystės pradžia Lietuvoje siekia XVI amžių, o mūsų šalis turi apie 20 religinės piligrimystės vietų. Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas mano, kad, nepaisant to, jog Vilnius turi keliasdešimt bažnyčių, vis dėlto ne visos jos sudomina atvykstančius piligrimus. Dr. D. Liutikas sakė, kad Vilnius turi didelį potencialą užlaikyti piligrimą ilgiau nei vieną dieną, nors miestas turi plėsti religinio turizmo pasiūlymus, pasirūpinti piligrimų įdomaus ir įvairialypio poilsio galimybėmis. Dr. D. Liutikas siūlė religinį turizmą įtraukti į Lietuvos turizmo politikos tikslų sąrašą bei viešinti informaciją apie Vilnių kaip apie piligrimų ir Gailestingumo miestą.

Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė kalbėjo apie šv. Faustinos ir jos dvasinio vadovo pal. kun. Mykolo Sopočkos reikšmę kuriant Vilniaus, kaip piligrimų ir Gailestingumo miesto, įvaizdį.

Vilniaus turizmo ir informacijos centro ir konferencijų biuro atstovė Vilma Daubarienė sakė, kad Vilnius yra labai populiarus tarp piligrimų iš Lenkijos. Į Lietuvos sostinę noriai keliauja piligrimai iš Airijos ir Jungtinių Valstijų. Pasak V. Daubarienės, Vilnius turi didžiulį potencialą tapti vienu populiariausių iš viso pasaulio piligrimų traukos centrų.

Valstybinio turizmo departamento atstovė Rasuolė Andrulienė sakė, kad 70 proc. atvykstančių į Lietuvą turistų apsistoja Vilniuje, rečiau jie renkasi Kauną ar Klaipėdą. Pasak R. Andrulienės, daugiausia piligrimų į Lietuvą atvyksta iš Lenkijos. Kaimyninės šalies turistai Lietuvoje išleido apie 47 mln. eurų.

Apibendrindama konferenciją, R. Tamašunienė ragino tapti gerosios žinios apie Dievo Gailestingumą ambasadoriais ir paminėjo, kad reikia siekti glaudesnio viešųjų institucijų ir Bažnyčios bendradarbiavimo kuriant patrauklios ir svetingos valstybės įvaizdį plečiant piligrimystės ir religinio turizmo galimybes Lietuvoje. Reikia, kad žinia apie Gailestingumo slėpinį ir su juo susijusius sakralinius paveldo objektus ir lankytinas vietas būtų plačiai paskleista. Reikia sudominti atvykstančius turistus religinio paveldo objektais, pristatyti Lietuvą kaip piligrimams patrauklią šalį. „Dar vienas mūsų siekis – pristatyti Gailestingumo slėpinį jaunimui šiuolaikinių audiovizualinių technologijų pagalba“, – sakė R. Tamašunienė.

Konferencijoje pristatytas režisieriaus Alekso Matvejevo dokumentinis filmas „Pasitikiu Tavimi“.

Konferencijoje dalyvavo dvasininkai, vienuolynų atstovai, LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemar Tomaševski, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų rajono savivaldybių atstovai, mokytojai.

Pagal Vilnensis.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija