2016 m. vasario 5 d.    
Nr. 5
(2173)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Ar Lietuva pasiruošusi po 30 metų įminti kunigo Juozo Zdebskio žūties mįslę?

Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Šiandien, vasario 5-ąją, sukanka 30 metų, kai 1986 m. vasario 5 d. apie 14 val. tragiškai žuvo kun. Juozas Zdebskis. Jis gimė 1929 m. gegužės 10 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Naujienos kaime. Jo tėvas Vincas Zdebskis (g. 1877 m.) buvo kilęs iš gausios šeimos, motina Ieva Slavėnaitė-Zdebskienė (g. 1897 m.) – iš turtingos ir garsios Slavėnų giminės (astronomas P. Slavėnas – J. Zdebskio dėdė). Vinco ir Ievos Zdebskių šeimoje buvo 4 vaikai. 1941 metais J. Zdebskis baigė Krosnos pradžios mokyklą, 1948 metais – Kalvarijos gimnaziją, 1948–1953 metais mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigystės kelią pradėjo 1952 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu Juozas Zdebskis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius). LGGRTC generalinės direktorės 2007 03 30 įsakymu Nr. 1V-40 Juozui Zdebskiui suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).


Net trys „Tėvynės Sargo“ numeriai buvo skirti Utenai ir uteniškių ganytojui

Vytautas BAGDONAS

Vienas puslapis iš laikraščio
„Tėvynės Sargas“, kuriame
pasakojama apie Utenos kleboną
kun. Adomą Vyšniauską
Autoriaus fotokopija

Iš Anykščių krašto, Svėdasų parapijos, kilęs lietuvių literatūros klasikas, publicistas, literatūros mokslininkas, visuomenės veikėjas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas stovėjo ir prie laikraščio „Tėvynės Sargas“ ištakų. Jis buvo vienas iš šio leidinio steigėjų, autorių, platintojų ir redaktorių.

Kai 1896-ųjų sausį pasirodė pirmasis „Tėvynės Sargo“ numeris, jaunas vikaras Juozas Tumas darbavosi Žemaitijoje, Mosėdžio parapijoje. Šalia ganytojiško darbo kunigas J. Tumas triūsė ir lietuvybės puoselėjimo, švietėjiškos veiklos baruose, nemažai laiko skyrė kūrybai, spausdino savo rašinius spaudoje, platino lietuviškus leidinius. Jis buvo ir „Tėvynės Sargo“ autorius bei platintojas. 1896–1897 metais atskirų „Tėvynės Sargo“ numerių redaktoriais buvo kunigai P. Lialis ir D. Tumėnas. Nuo 1897 metų 12-ojo numerio iki 1907 metų nr. 4–5 šį leidinį redagavo kun. J. Tumas. Po to laikraščio redaktoriaus „vairą“ perėmė kun. A. Miliukas.


Klebonas – šviesi ir nesavanaudiška asmenybė

Kun. Zenonas Karečka

2015 metų gruodį buvusiam Palėvenės parapijos klebonui kun. Zenonui Karečkai (1890 12 20–1914–1954 10 10) sukako 125 metai. Parapijos žmonės kleboną prisimena, kaip labai šviesią ir nesavanaudišką asmenybę. Kunigas sugebėjo kiekvienam žmogui padėti, suprasti jo bėdas. Pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną buvo areštuoti ir prie Panevėžio cukraus fabriko laukymėje sušaudyti keli parapijos vyrai, tarp jų ir Palėvenės bažnyčios vargonininkas Povilas Grakauskas. Našlė liko su trimis mažamečiais vaikais. Kun. Zenonas Karečka šia šeima rūpinosi, apgyvendino vienuolyne, suteikdamas jiems butą, davė motinai bažnytinių drabužių skalbėjos darbą. Turbūt nerasime parapijoje kito tokio žmogaus, kaip Birutė Grakauskaitė-Simonaitienė, kuri gali labai vaizdžiai papasakoti apie šį kunigą. Jinai užaugo su klebonu po vienu stogu, gerai pažinojo, prisimena kaip jis be galo mylėjo ne tiktai juos, P. Grakausko našlaičius, bet ir visus vaikus, parapijos žmones.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija