2016 m. gegužės 13 d.    
Nr. 19
(2187)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Su šv. apaštalo Jokūbo vėliava

Ežerėlio mokiniai prie Žiežmarių
Šv. Jokūbo bažnyčios su klebonu
kun. Roku Puzonu

- Užkopiau ant Punios piliakalnio ir aukštai iškėliau šv. Jokūbo vėliavą – apėmė tikrai nepaprastas jausmas. (Lukas)

- Patiko ši kelionė, buvo įdomu klausyti įvairių istorijų apie šv. Jokūbo bažnyčias. (Emilija)

- Radau naujų draugų, susipažinau su šv. Jokūbo bažnyčiomis. Super! Pakartoti! (Mantas)

- Patyriau daug įspūdžių: nauji draugai, skanūs bendri pietūs. Sužinojau, kad bažnyčių statyboms buvo naudojamas kiaušinių baltymas, kaip sutvirtinamoji medžiaga. (Dovilė)

- Pamačiau daug naujų vietų, pabendravau su naujais žmonėmis, buvo labai smagu, džiaugiuosi. (Gustė)

Lukas, Emilija, Mantas, Dovilė, Gustė – jaunieji piligrimai, Jono Bosko kuopos ateitininkai, – jų globėja Renata Markevičienė iš Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos mokiniai – jiems teko garbė pradėti jaunimo akciją – Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetę. Šią akciją organizavo Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, kurios globėja – Kovo 11-osios Akto signatarė dr. Laima Andrikienė.

Piligriminė kelionė vyko Šv. Jokūbo žiedu, kuris jungia vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. Jaunieji piligrimai autobusu įveikė 250 kilometrų ir aplankė net keturias Šv. Jokūbo šventoves.

Balandžio 30 dieną, startavę iš Noreikiškių, žygio dalyviai šv. Mišias džiaugsmingai šventė Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Jie buvo svetingai sutikti Jonavos bažnyčios bendruomenės narių Arūno Jančiausko bei Ievos Nekrošiūtės, kuri pasidalino savo asmenine piligrimystės patirtimi. O zakristijonas Regimantas Tamelis visus sužavėjo ir sudomino žiniomis apie savo parapiją, bažnyčios istoriją, bei šv. apaštalą Jokūbą, kuris su broliu Jonu ir apaštalu Petru buvo patys artimiausi Jėzaus mokiniai ir ištikimiausi sekėjai, dalyvavo svarbiausiuose Jėzaus gyvenimo įvykiuose, o po Kristaus Prisikėlimo skelbė Evangeliją būsimojoje Ispanijoje. Šv. Jokūbo kapas Santjago de Komposteloje jau daug amžių yra piligrimų kelionių tikslas. Neišdildomą įspūdį piligrimams paliko atnaujintas Kosakovskių mauzoliejus. Ten palaidotas ir pirmasis Napoleono Bonaparto adjutantas, generolas, grafas Juozapas Antanas Kosakovskis. Bažnyčios rūsyje, po pagrindiniu altoriumi, yra bažnyčios fundatoriaus, Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio sarkofagas su palaikais.

Prie Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios jaunųjų piligrimų jau laukė klebonas kun. Rokas Puzonas su būreliu aktyvių parapijiečių, kuriems vadovavo Arūnas Šiaučiulis. Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – vienabokštė. Dar 1929 metais išmūrytas vienas bažnyčios bokštas, o antrasis dėl lėšų stokos iki šiol nepastatytas. Pasak klebono Roko, bene pagrindinis tikinčiųjų rūpestis yra neužbaigto antrojo bažnyčios bokšto statyba, kurios niekaip nepavyksta išjudinti iš mirties taško dėl lėšų stygiaus. Pabendravę bei papietavę kartu su klebonu ir vaišingais parapijiečiais, pilirgimai išvyko į Trakų rajoną, Onuškį. Miestelio veidui solidumo suteikia didžiulė katedra. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus Arkikatedrą. Čia pasimelsta, sukalbėtas Gailestingumo vainikėlis. Šventoriuje, kaip papasakojo Onuškio Donato Malinausko gimnazijos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja Stasė Masilionienė, palaidoti Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro, 1941 metų tremtinio Donato Malinausko palaikai.

Kitas unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplink veikė smuklės, parduotuvės. Aplankyta ir Onuškio D. Malinausko gimnazija, vaišintasi totorišku pyragu. Teigiama, kad Onuškyje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XV amžiuje buvo apgyvendinęs totorius, kurie turėjo saugoti kelią į Trakus. Todėl ir totoriškas pyragas čia pats skaniausias, nes geriausiai išlaikytos autentiškos kepimo tradicijos.

Nuo Onuškio iki Punios – apie 30 kilometrų kelio. Piligrimus pasitiko baltuojanti Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Pasak zakristijono Juozo Džervaus, tai – viena anksčiausių bažnyčių Alytaus krašte. Manoma, kad ją pastatyti įsakęs pats Vytautas Didysis (bažnyčioje iki šiol kabo šio Lietuvos valdovo portretas). Bažnyčios šventoriuje įvyko susitikimas su folkloro stiliaus muzikos grupės „Kūjeliai“ lyderiu, kalbėtasi ne tik apie muziką, bet ir apie Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje.

Punia – vienas seniausių LDK miestų – garsėja didžiausiu piliakalniu, stovinčiu Nemuno ir Punelės upių santakoje, manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjusi Margirio (Pilėnų) pilis, kurioje vyko garsusis Pilėnų mūšis. Užkopus ant didingojo Punios piliakalnio, aukštai iškelta šv. Jokūbo vėliava. Tikrai nepaprastas jausmas.

Punia į namus išlydėjo su lietučiu, bet nuotaika buvo džiugi, įspūdžių – daugybė. Galbūt dar ne kartą teks keliauti Šv. Jokūbo keliu Lietuvoje ir aplankyti visas vienuolika Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių.

Ypatingai norisi padėkoti piligriminio žygio rėmėjams: Ateitininkų federacijai (finansavo projektą „Šv. Jokūbas“), Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijai, prekybos tinklui „Express Market“.

Laima Kurantavičienė, Renata Markevičienė,
Ežerėlio pagrindinės mokyklos ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos tikybos mokytojos, piligriminio žygio vadovės

Ežerėlis – Jonava – Žiežmariai – Onuškis – Punia

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija