2016 m. rugpjūčio 26 d.    
Nr. 31
(2199)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Žaizdos
kūne mūsų...



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Kas užgydys mūsų
nuodėmių žaizdas

Kad „svetimi“
neužimtų bažnyčios

Kleboną į kitą
parapiją išlydėjus

Kai džiaugsmas
širdį pripildo

Kleboną į kitą
parapiją išlydėjus

Kai džiaugsmas
širdį pripildo

Romanas
apie šventąjį Akiplėšą

Nauji kultūros
darbininkai

Tikybos mokytojų
vasaros stovykla
Šventojoje

Tėviškės
slenksčio trauka

Dovana gimtajam
kaimui ir jo žmonėms

Porciunkulės
šimtmečių aidas

Bažnyčios 80-metis –
per Porciunkulės
atlaidus

Prasmingos Oninės

Pažvelgus į Turkiją

Kuklios
pagarbos ženklai

Kartu prieš terorizmo grėsmę

Popiežiaus ir Prancūzijos prezidento susitikimas kunigo Žako Amelio žūties kontekste

Mindaugas Buika

Teroristų nužudytas
kunigas Žakas Amelis

Praėjusią savaitę įvykęs Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) vizitas į Vatikaną ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi buvo svarbus pastarųjų tragiškų teroristinių išpuolių toje šalyje akivaizdoje, pabrėžiant Katalikų Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios vienybę vertinant tą blogį ir siekiant jį įveikti. Ypač atkreiptas dėmesys į žiaurų 85 metų prancūzo kunigo Žako Amelio (Jasque Hamel) nužudymą liepos 26 dieną, jam aukojant šv. Mišias nedidelėje provincijos bažnyčioje Normandijos regione. Dabar Prancūzija ir kitos Europos šalys jau yra patyrusios daug radikalių islamo teroristų išpuolių ir daugybę aukų, bet minėtas pasikėsinimas į senyvą  dvasininką jubiliatą Sen Etjen diu Ruvre miestelyje (Ruano arkivyskupija) faktiškai buvo pirmasis nusikalstamas Islamo valstybės (ISIL) organizacijos narių smurto aktas, nukreiptas tiesiogiai prieš Katalikų Bažnyčią Vakarų pasaulyje. Iki šiol islamo ekstremistų terorizmo aktus ir šventovių niokojimą krikščionys ir jų ganytojai daugiausia patyrė Artimuosiuose Rytuose bei kai kuriose Azijos ir Afrikos šalyse. Iškilo realus pavojus, jog atskirų politinių bei ideologinių jėgų provokuojamas tariamas „religijų karas“ gali persikelti ir į Europą.


Nusižemindami save išaukštiname

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus sakė: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 14, 11). Užuot ėmę stebėtis Jo sparnuotu posakiu, prašome malonės teisingai suvokti jo prasmę, kad norėtume ir galėtume jį pritaikyti savo gyvenimo pašventinimui...

Tikroji žmogaus vertė ir orumas kyla iš begalinio gailestingumo. Pirmiesiems žmonėms, prieš jiems nupuolant, savaime buvo aiškiai suprantama privilegijuota kiekvieno kūrinio priklausomybė nuo Kūrėjo. Nepaprastas ir džiaugsmo kupinas Dievo artumas, kurį jie Edeno sode kaskart jautė bendraudami su Juo bei tarpusavyje, liudijo, kad jie yra be galo Jo mylimi, ir kol jie Jį mylėjo, būdami Jam laisvai ištikimi net mažiausiuose dalykuose, jų laimei nieko nestigo. Gyvendami be jokios nuodėmės jie aiškiausiai suvokė savo neprilygstamą vertę Dieve ir šventą priklausomybę nuo Jo, nes visiškai priklausyti Viešpačiui ir šį santykį su Juo tolydžio grįsti visais Jam savo sąmoningo atsidavimo judesiais yra kilniausias bei gražiausias protingo kūrinio, kūrybos šedevro, išsiskleidimas Jame. Tačiau tikra laisvė suponuoja galimybę daryti ir klaidingą sprendimą. Kai pirmieji mūsų tėvai pasirinko neklusnumo Dievui kelią, jie pirmą kartą patyrė sukrečiantį pažeminimą, nes jų sąžinė, nuodėmės degutu sudergta, liudijo, kad, nors jie dėl neištikimybės Jo savaip išsižadėjo, Jis absoliučiai lieka ištikimas sau, nes savęs Jis negali išsiginti (2 Tim 2, 13). Taigi beprotiškas Adomo ir Ievos netikro išaukštinimo siekimas, manant: „Mes būsime kaip Dievas“ (Pr 3, 5), sutrypė jų dieviško atvaizdo tapatybę, panaikino nemarumo palaimą ir juos nužemino iki gėdingo dulkės mažumo (Pr 3, 19).


Telšių vyskupijos kunigai prisiminė pirmąjį vyskupą

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Vasario 16-osios Akto signataras
vyskupas Justinas Staugaitis

Rugpjūčio 18 dieną Telšiuose įvyko kasmėnesinis Telšių vyskupijos dvasininkų susirinkimas. Ryte jie kartu meldėsi, kalbėdami liturginių valandų Rytmetinę, kuriai vadovavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis. Po bendros maldos kunigus pasveikino ir susirinkimą pradėjo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas paragino kunigus surengti pamaldas prieš rugsėjo pirmosios šventę atskirai mokytojams ir mokiniams, o naujuosius mokslo metus pradėti iškilmingomis šv. Mišiomis, kuriose kartu melstųsi mokiniai, jų tėvai bei mokytojai. Vyskupas aptarė, kaip reikėtų padėti mokiniams ir mokytojams pasirengti Atgailos sakramento priėmimui ir ypač šiais Gailestingumo metais padėti įsisavinti šią žinią ir malonės tikrovę. Ganytojas ragino kunigus organizuoti piligrimines keliones iš savo parapijų į Šiluvos atlaidus rugsėjo 8–15 dienomis. Priminta apie rinkliavą paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Aukos skiriamos Rekolekcijų namams Žemaičių Kalvarijoje išlaikyti. Jie atviri ištisus metus, čia vyksta rekolekcijos mokytojams, maldos grupių nariams, seminaristams, taigi jų išlaikymas svarbus visai vyskupijai. Ganytojas aptarė bažnyčių, kuriose nuolat reziduoja kunigai, atvirumo svarbą, kad visi tikintieji bet kuriuo dienos metu galėtų užeiti ir pasimelsti prie Švč. Sakramento, o pamaldų laikas, anot vyskupo, turi būti matomas ir žinomas, o visa informacija paskelbta bažnyčiose ir šventoriuose.


Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

Olimpiniai vicečempionai irkluotojai
Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis

Sekmadienį Brazilijoje, Rio de Žaneire, baigėsi 31-osios vasaros olimpinės žaidynės. Šiemet 28-iose olimpinėse sporto šakose varžėsi daugiau kaip 10,5 tūkst. atletų iš 206 pasaulio šalių, dalyvavo ir su Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava startavusių sportininkų grupė. Lietuvos delegaciją sudarė 67 sportininkai.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje legendiniame Marakanos stadione, palaikė mūsų šalies olimpiečius plaukikus Giedrių Titenį ir Rūtą Meilutytę, kartu su viso pasaulio krepšinio gerbėjais žiūrėjo Lietuvos ir Brazilijos vyrų rinktinių dvikovą. Valstybės vadovė vizito Rio de Žaneire metu su mūsų šalies olimpiečiais susitiko olimpiniame kaimelyje, o žaidynių uždaryme dalyvavo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.


Įtvirtinta strateginė Baltijos šalių ir JAV partnerystė

Lietuvos, Latvijos ir Estijos
prezidentai Dalia Grybauskaitė,
Raimondas Vėjuonis bei Tomas Hendrikas
Ilvesas su JAV viceprezidentu
Džozefu Baidenu (antras iš kairės)

Antradienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden). Susitikime dalyvavo ir Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyko Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines. „Šiandien Baltijos šalys ir JAV yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog, kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti“, – sakė Prezidentė.

JAV viceprezidentas Dž. Baidenas patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus. Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas. Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.


Žolinė ir miesto gimtadienis

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Moterys su Žolinės puokštėmis švemtoriuje

Kasmet Šilalės miesto gimtadienis švenčiamas kartu su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme – Žoline. Švęsti dvi šventes ir smagu, ir ekonomiška... Šiemet tris dienas vykusi Šilalės miesto 483 metų sukakties šventė pavadinta „Atverk širdį savo miestui“, tam specialiai skirta emblema, kurioje pavaizduotas raktas, „atrakinantis“ žmogaus širdį... Belieka džiaugtis, kad visokiausių karų, gaisrų bei vargų niokotas miestas nesuklupo ir neišnyko iš Lietuvos žemėlapio. Jis kasmet vis labiau klesti ir gražėja renovuojamais bei statomais pastatais. Beveik prieš metus atidarytas sveikatos ir sporto kompleksas su moderniu baseinu, kokio neturi net už Šilalę didesni miestai. Puikiai renovuotas netoli Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos esantis stadionas. Vykdant gatvių, šaligatvių renovaciją, miestas gražėja. Tvarkosi ir privačių namų savininkai. Miesto tvenkinyje įrengtas didžiulis fontanas, kuris vasaros vakarais, sutemus, švyti įvairiausiomis spalvomis. Knygų fondais, skaitytojų ir renginių gausa gali pasigirti ir Šilalės miesto savivaldybės biblioteka, Meno ir muzikos mokykla. Įvairių ekspozicijų turtingas, atspindintis Šilalės krašto istoriją, yra pačiame miesto centre esantis Vlado Statkevičiaus muziejus. Nesėdi rankas sudėję ir Šilalės kultūros centro darbotojai: repetuojama, šokama, dainuojama, pakviečiami įvairūs respublikos meno kolektyvai, rodomi spektakliai, koncertuojama. Daug kas daroma šilališkių sumanumu, kūryba bei konkrečiais darbais, ir tai visus džiugina.


Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Visiems draugiškas miestas

Aušra Stanevičiūtė

Šeduvos malūnas

Šeduva šiais metais yra tituluota Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Miestas yra Radviliškio rajono šiaurės rytų dalyje, 18 km nuo rajono centro. Jo plotas – 546 ha. Šiuo metu gyvena 2673 gyventojai.

Puošniausias ir seniausias miesto pastatas, tikra kultūros vertybė – renesansinė Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1649 metais. Šeduva garsėja ne tik visų pakeleivių akį traukiančiu įspūdingu malūnu-restoranu, bet ir moderniomis, aukštą ugdymo kokybę užtikrinančiomis švietimo įstaigomis. Šeduvos lopšelis-darželis, kuriame šiuo metu ugdomas 161 darželinukas, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, kūrybiškai diegia įvairias naujoves, yra apdovanotas įvairiuose konkursuose prizais (Švietimo ir mokslo ministerijos geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso nugalėtojas 2014 metais; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2014“ laimėta I vieta).


Vilkaviškio vyskupijoje

Prienų dekanate

Pašventinti penktosios bažnyčios pamatai

Kapsulę su laišku į pamatus įleido
Balbieriškio parapijos klebonas
Remigijus Veprauskas, Vilkaviškio
vyskupas Rimantas Norvila ir statybų
bendrovės vadovas Jonas Urbonas

BALBIERIŠKIS. Žolinės išvakarėse čia pašventintas naujosios bažnyčios pamatų akmuo. Praėjusius šimtmečius liudijusi medinė šventovė sudegė 2013 metų rugpjūčio 8-osios naktį.

Į gausiai susirinkusius miestelio ir apylinkių tikinčiuosius paramos bažnyčios statybai prašydami kreipėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Pranešta viltis, jog padės ir politikai, susiję su Balbieriškiu: Seimo nariai Andrius Palionis, Emanuelis Zingeris, Albinas Mitrulevičius, Rimas Antanas Ručys, Vytautas Kamblevičius, Susisiekimo ministerijos viceministras Algis Žvaliauskas, Prienų rajono savivaldybės vicemeras Algis Marcinkevičius, tarybos narys Vytas Bujanauskas ir kiti.

Medkirčių ir sielininkų gyvenvietė prie Nemuno buvo įkurta apie 1502 metus. Pirmoji medinė bažnytėlė pastatyta iki 1520 metų ir sugriuvo neištarnavusi nė šimtmečio. Antroji bažnyčia pastatyta 1614 metais ir atiduota kalvinams. Tik po trijų dešimtmečių teismo keliu ji atiteko katalikams, tačiau 1655 metais karo su rusais metu sudeginta. Trečioji Balbieriškio bažnyčia iškilo 1674 metais ir vėl buvo medinė. Ketvirtoji pastatyta 1888 metais, išardžius senosios bažnyčios sienas, bet palikus unikalius barokinius altorius bei vargonus.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Per Žolinę įamžino krašto savanorius

Prie atminimo lentų. Iš kairės:
kun. Saulius Kasmauskas, kun. Paulius
Marčiulionis ir Laima Žukauskaitė

LEIPALINGIS. Rugpjūčio 15-ąją, pirmadienį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje vyko graži iškilmė – buvo švenčiami tituliniai atlaidai – Žolinė, Marijos Ėmimo į dangų šventė, ir atidengtos bei pašventintos atminimo lentos iš Leipalingio kilusiems 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams. Atlaidus vedė Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kapelionato kapelionas teol. lic. kun. Saulius Kasmauskas. Prieš Sumą vyko Švč. Sakramento garbinimas, procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišių pradžioje kunigas pašventino žolynus ir kitas, vasaros išaugintas gėrybes. Dvasininkas priminė, jog Švč. Mergelės Marijos paėmimas į dangų gyvenimo pabaigoje yra paskelbtas Katalikų Bažnyčios dogma 1950 m. lapkričio 1 d. popiežiaus Pijaus XII. Kunigas minėjo apie liaudyje nuo senų senovės švenčiamą Žolinę, kaip vasaros pabaigtuvių, išauginto derliaus, žolynų žydėjimo šventę. Tik žolynai nuvysta, o Dievo Žodis – amžinas. Marija su nuolankiu tikėjimu ištarė: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos...“ Dvasininkas aiškino dienos Dievo Žodžio skaitinius, Evangeliją (Lk 1, 39–56), kuri tiesiogiai kalba apie Mariją, palaimintą per amžius. Elzbietos šūksnis nusako visą Marijos slėpinio reikšmę. Marijos pavyzdys per Kristų, jos Sūnų, šiandien ragina kiekvieną žmogų įsižiūrėti į savo artimą. Atlaidų, maldos susitelkimo ryšys su Dievu, perkeičiantis žmogų, atskleidžia tikėjimą, primena, jog ateitis – amžinasis gyvenimas, prisikėlimas iš numirusių ir džiaugsmas su Dievu Amžinybėje. Iškilmingoje atlaidų liturgijoje Sumos choras (vadovas – Algis Sakavičius) giesmėmis garbino ir šlovino Dievą. Džiugino Vandos Kunickienės vasaros gėlėmis papuošta bažnyčia ir specialiai Žolinei sukurta kompozicija.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Apie šv. Roką ir melo traukinį

Maldininkai Gerdašių
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo bažnyčioje

GERDAŠIAI. Rugpjūčio 14 dieną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija šventė Šv. Roko atlaidus. Tikinčiuosius pasipuošusi vasaros gėlėmis pasitiko pernai paminėjusi 75 metų jubiliejų, atsinaujinusi bažnytėlė. Liturgijos pradžioje Gerdašių parapiją aptarnaujantis Liškiavos klebonas kun. Jonas Cikana dėkojo maldininkams, parapijiečiams, padėjusiems pasiruošti šventės iškilmei, atlaidų vedėjui kun. Arminui Lukoševičiui ir ragino prašyti atlaidų malonių, užtariant šv. Rokui. Klebonas priminė atlaidų reikšmę ir kvietė maldoje prisiminti popiežių Pranciškų.

Atlaidus vedęs druskininkietis kun. Arminas Lukoševičius šioje šventovėje anksčiau lankėsi kaip klierikas. Dabar jis studijuoja Romoje. Atostogų metu kunigas aplankė širdžiai mielą bažnytėlę ir aukojo šv. Mišias. Jų pradžioje priminė šv. Roko istoriją. Sekmadienio Dievo Žodis, ypač Evangelija (Lk 12,49–53), kalbėjo netikėtais, sunkiai suprantamais Jėzaus žodžiais: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!  <...> Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėje taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės“. Kunigas Arminas atlaidų piligrimams ramiu balsu sakė homiliją, aiškino, kaip suprasti Gerąją Naujieną.


Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Maldai ir bendrystei suvienijusi šventė

Vysk. Jonas Kauneckas šventina
Švč. Mergelės Marijos statulą

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS. Žolinė – pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos šventė – Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje kasmet švenčiama įspūdingai: rožinio malda, iškilmingos šv. Mišios ir, be abejo, agapė bei koncertas. Atrodo, nieko naujo ir nebesugalvosi, bet pagrindinis šventės organizatorius ir visų sumanymų autorius, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys, visgi rado, kuo nustebinti šįmet į iškilmę susirinkusius kelis šimtus parapijiečių bei svečių. Visus, beeinančius į bažnyčią, pasitiko prieš pat šventę šventoriuje pastatyta įspūdinga Švč. Mergelės Marijos statula, kurią, pasibaigus šv. Mišioms, pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Algis Neverauskas. Tikintieji tądien trumpam sustodavo, kai kurie dėjo gėles, džiaugėsi, kad liūdesio ar džiaugsmo valandą galės čia ateiti ir pasimelsti.


Įdomiausios Lietuvos bažnyčios – vienoje knygoje

Knygos viršelis

Keliaudami po Lietuvą dažnai stabtelime prie bažnyčių pasigrožėti arba ištarti maldos žodį. Leidykla „Terra Publica“ ką tik išleido unikalią knygą „Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“, kurioje – ne tik bažnyčių aprašymai, bet ir įspūdingos nuotraukos iš paukščio skrydžio. Yra bažnyčių, kur kas įdomesnių už kitas, turinčios ypatingą aurą. Pristatome kelias itin netradiciškas bažnyčias, kurias galite atrasti Lietuvoje.

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Ant aukšto Kalvių ežero kranto stovinti klasicizmo stiliaus šventovė išsiskiria neįprasta forma. Tai – rotondinio plano bažnyčia su dviem keturkampiais mūriniais priestatais: prieangiu ir zakristija. Prie zakristijos XIX amžiaus antrojoje pusėje buvo pristatytas medinis priestatas. Iki mūsų dienų bažnyčia išlaikė pagrindines architektūros stiliaus savybes, išskyrus interjerą. Manoma, kad bažnyčios projekto autorius buvęs žymus architektas, o bažnyčios pastato prototipu pasirinktas Romos panteonas. Bažnyčios išorės sienų plokštumos iki kupolo ir priestatuose iki pastogės yra padengtos smulkiai sutrupintais rausvais lauko akmenimis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija