Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Nauji kultūros darbininkai

Petras Bielskis su Klaipėdos universiteto Teatrologijos magistro laipsnį apgynusiais absolventais

Klaipėdos universiteto magistrantūros taryboje Teatrologijos magistro laipsnį puikiai apgynė penki absolventai – Antanas Ivinskis, Gintarė Lučinskaitė, Lina Petkuvienė, Virginija Rimkaitė ir Radvilė Rumšienė.

Ypatingai reikšminga, kad du iš jų – L. Petkuvienė, Laukuvos gimnazijos lituanistė, ir A. Ivinskis, Žemaitijos vyskupystės muziejaus direktorius, – sustiprina Klaipėdos universiteto kultūrinę sklaidą ir įtaką Žemaitijos regionui.

Mokytoja L. Petkuvienė, dirbdama su mokyklos teatru, savo patirtį, paremtą eksperimentiniais tyrimais, įtaigiai ir motyvuotai išdėstė analitiniame darbe „Mokyklinio teatro vaidmuo ugdymo kontekste“. Klaipėdos universitetas jau daug metų atkakliai propaguoja ugdymo teatru idėją. Šis darbas patvirtina tą idėją ir pateikia sukauptą patirtį.

Varnių istoriko A. Ivinskio darbo svarbą ir vertę didina atlikti originalūs tyrimai vienos garsios giminės istorinės raidos rėmuose ir sėkmingos pastangos įrodyti genetinį meninės prigimties tęstinumą. Tiriamosios dalies kokybę sureikšmina neabejotinai aukštas mokslinis analitinis lygis.

Vienoje gentyje vyrauja muzikalumas arba archeologija, senosios istorijos kultas, o Ivinskiams būdinga aukšta savimonė arba aktyvi asmens raiška. Autorius ėmėsi paskatų surasti teatrinio mąstymo arba teatralumo bruožų Lauryno Ivinskio ir jo giminės patirtyje.

Tuo tikslu naudotasi ekspedicijų surinkta medžiaga, pakelti nežinomi arba iš naujo atrasti literatūriniai šaltiniai. Kai kurias retas žinias perdavė lenkų mokslininkai.

Teatralumą autorius supranta ir aiškina plačiai. Čia aprašomi „valdžios teatro vaidmenys“, religinio ir valstybinio vyksmo organizatoriai, oratoriai ir retorikai, įvairių kultų kūrėjai iki teatro scenos ar aktorystės. Tai užima du pirmuosius darbo skyrius arba problemos pagrindimą.

Trečiasis skyrius išimtinai skirtas žymiam Lietuvos veikėjui Laurynui Ivinakiui, apie kurį rašoma, kad jis buvo „daugialypė, tačiau vientisa asmenybė, turinti ne tik puikaus pedagogo, mokslininko, gamtininko, literato ir vertėjo talentus, bet ir muzikos, dailės ir kitų sričių gabumų“, renesansinės kultūros figūra. Renasansas vienijo dinamiškos ir raiškios arba teatralios veiklos žmones.

Pateikiama daug žinių apie žaismingą L. Ivinskio būdą, išskirtinę rūbų nešioseną, vizualiai dinamišką didaktiką.

Iki šiol pažinojome Lauryną Ivisnkį kaip metskaitlių leidėją. Darbo autorius įrodo, kad Ivinskių gentainiai buvo idėjos žmonės, jiems būdingas minties universalumas, iškalbingumas ir didelė asmenybės raiška arba teatralumas: mintis ir forma.

Pagrindinis mūsų laikų kultūros žmogaus uždavinys – ne tik saugoti dvasines ir kultūrines tautos vertybes, bet visomis galiomis gilinti ir plėsti žinias apie žmones, kūrusius tą kultūrą, bei sklaidos būdus.

Nuo šiol Varniai ir Laukuva turi magistrus, pasirengusius rimtam moksliniam menotyros darbui. Tai – neabejotinas mūsų laikų kultūros laimėjimas.

Petras Bielskis

Klaipėda

© 2016 „XXI amžius“