Politinis kalinys, signataras, žurnalistas, poetas
Rugsėjo 4 dieną po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, poetas Gintautas Iešmantas. Jis gimė 1930 m. sausio 1 d. Vilkaviškio rajone, Šūklių kaime. 1943 metais baigė šešis Griškabūdžio mokyklos skyrius, 1949 metais Šakių gimnaziją. 1953 metais baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, dirbo žurnalistu įvairiose redakcijose. Keletą metų buvo Žinijos draugijos Vilniaus miesto organizacijos sekretoriumi. 1974 m. rugsėjo 6 d. G. Iešmanto bute padaryta krata, konfiskuota poezija, kurią rašė nuo 1947 metų. Dėl joje reikštų laisvės siekių pašalintas iš Komjaunimo tiesos laikraščio redakcijos ir LTSR žurnalistų sąjungos. Įsidarbinęs Knygų rūmuose bibliografu, įsijungė į pogrindinę veiklą, bendradarbiavo pogrindiniame laikraštyje Perspektyvos. Už šią veiklą 1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežtojo režimo lagerio ir 5 metams tremties. Kalintas Permės srities lageriuose, po to ištremtas į Komijos ATSR. Tuo metu buvo priimtas garbės nariu į Anglijos ir JAV nacionalinius PEN klubus, tapo Lietuvos Helsinkio grupės nariu. 1988 metų lapkričio pradžioje iš tremties paleistas reikalaujant užsienio ir Lietuvos visuomenei. Grįžęs į Vilnių įsijungė į Sąjūdžio veiklą, prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo, buvo Lietuvos socialdemokrato, vėliau Lietuvos žinių redaktorius. 1990 m. vasario 24 d. išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Kalvarijos rinkimų apygardoje. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. Apie Kovo 11-ąją G. Iešmantas yra pasakęs: Yra nepajudinama objektyvi tiesa: tautos laisvė ir nepriklausomybė gimė jos kovoje už tą laisvę. Man pačiam Kovo 11-oji yra mano gyvenimo viršūnė. Nuo 1990 m. birželio 13 d. buvo Laikinosios komisijos pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti narys. Nuo 1990 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narys. 1992 metais iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukė. Dirbo kūrybinį darbą, rašė į spaudą, leido poezijos knygas. Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai. Buvo Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys, nuo 2004 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
1990 metais išleista pirmoji G. Iešmanto poezijos knyga Prisikėlimo šventė, kurioje išspausdinti lageriuose ir tremtyje parašyti eilėraščiai. Iš viso G. Iešmantas yra išleidęs daugiau kaip 20 poezijos knygų. 1990 metais jam įteikta Poulio Lauriceno Laisvės premija. 1999 metais buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu, 2000 metais Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2002 metais jam įteikta LŽS ir LRS įsteigta Juozo Tumo-Vaižganto premija.
G. Iešmantas palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
© 2016 XXI amžius
|