Šv. Kazimiero, Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo, relikvijų perkėlimo atlaidai
Rugpjūčio 26 dieną Vėžaičiuose, seniausioje diecezinėje Telšių vyskupijos Šv. Kazimiero šventovėje, vyko tradiciniai Šv. Kazimiero, Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo, relikvijų perkėlimo atlaidai. Šis minėjimas lietuvių jaunimui buvo įvestas popiežiaus Pijaus XII 1948 metais. Nuo ryto į Vėžaičius rinkosi jaunimas iš visos Telšių vyskupijos, o jaunimo grupes lydėjo parapijų kunigai bei tikybos mokytojai ir katechetai, vyko sutikimas ir dalyvių registracija. Nuo 10 val. Vėžaičių kultūros centre apie šimtas jaunų žmonių susibūrė į konferenciją susitikimą su žurnalistu, knygų autoriumi, mąstytoju ir katalikybės apologetu Tomu Vilucku iš Palangos. Čia vyko interaktyvus bendravimas, gvildenant temą Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. Jaunimas analizavo klausimą, kas yra meilė, kaip ir kokiais būdais reikia mylėti. Jauni žmonės turėjo puikią progą patys išsakyti savo mintis minėtais klausimais, klausti prelegento ir išgirsti atsakymus. Konferencijos dalyviai klausėsi gyvos muzikos. Ją profesionaliai atliko dvi muzikantės iš Klaipėdos, kurios, grodamos arfa, gitara ir smuiku, padėjo klausytojams įsijausti į klasikinę muziką bei tradicinių giesmių melodijas.
|
Susitiko motinos, besimeldžiančios už vaikus
|
Maldos grupelės susitikimas
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos
Škaplierinės parapijos namuose
|
Druskininkų maldos grupelė Motinos maldoje už vaikus šventė šeštąjį savo veiklos gimtadienį. Šį judėjimą 1995 metais Anglijoje įkūrė dvi katalikės motinos Veronika Viljams su svaine Sandra. Po ilgų maldų jos suprato, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu Viešpats kviečia jas burti motinas į grupeles melstis už savo ir viso pasaulio vaikus. Labai greitai judėjimas kirto šalių ir tikėjimo konfesijų ribas. Lietuvoje jis prasidėjo prieš 16 metų. Motinos maldoje nėra organizacija ar bendrija juk visame pasaulyje daug moterų, motinų kenčia. Jos susirenka po dvi ar tris savo namuose ir dalijasi skausmu. Grupelėje skaitomos maldos. Tai motinos širdis, kalbanti Jėzui. Įdomu, kad visame pasaulyje meldžiamasi ta pačia malda už mūsų vaikus. Ji niekada nesustoja lygiai kaip ir laikas. Popieriaus apskritimas, ant kurio besimelsdamos moterys užrašo savo vaikų vardus, simbolizuoja motinos meilę, kuri neturi pradžios ir pabaigos. Dažnai motinos nerimą dėl vaikų laiko širdyje, nes apie tai kalbėti sunku. Šie susitikimai saugi vieta, kur galima išsipasakoti ir savo skausmą paaukoti Jėzui (susitarta, kad nė vienas pasakojimas nepasklis toliau), žinant, kad motinos viena kitą supras ir palaikys maldoje.
|