|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Valstybės kūrėjai Tėvynės patriotas, švietėjas, literatūrologas, vadovėlių autorius Lietuvių tautos, kalbos ir kultūros išlikimas buvo svarbiausias jo gyvenimo tikslas, deramas vakarietiškas valstybės atstovavimas Europoje buvo svarbiausi jį jaudinę klausimai, kuriems spręsti jis ieškojo savų būdų Inga Stepukonienė
Šeima skiepijo vaikams didelę meilę gimtajai žemei, lietuvių kalbai, namams Juozas Gabrys-Paršaitis gimė 1880 metais Garliavoje. Jo tėvas Kazimieras Paršaitis, vedęs Gabrėnaitę nuo Lukšių. Kazimiero Paršaičio tėvas Garliavos miestelio senbuvis, įsikūręs jame nuo to laiko, kai grafas Jozefas Godlevskis statė bažnyčią ir telkė žmones statybos darbams bei keliams tiesti. Tai lietuviška šeima, turėjusi nedidelį namelį vadinamajame Jurzdike, baudžiauninkų ir neturtėlių kvartale (dab. J. Gabrio gatvė). Susituokęs su mylima mergina, Kazimieras Paršaitis įsikūrė tėviškėje. Šeima nebuvo pasiturinti, tačiau laikėsi tradicinių papročių ir įskiepijo vaikams didelę meilę gimtajai žemei, lietuvių kalbai, namams. Mažos lietuviškos gryčiutės įvaizdis liko vienas svarbiausių Juozo Gabrio-Paršaičio apsakymėliuose, gyvai iškilo prisiminimuose. |
||
|
|
||
Žmogaus dvasia neįveikiama Kanauninką Joną Navicką ir tragišką jo mirtį iki šiol mena viekšniškiai Vytautas MALŪKAS
Mažeikių rajono Viekšnių miestelyje saugomas beveik dvidešimtmetį čia klebonavusio ir sovietų kolaborantų žiauriai iš gyvenimo patraukto kanauninko Jono Navicko atminimas. Jo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje esantis kapo antkapinis paminklas lyg priekaištauja mums visiems kalbėdamas Šventojo Rašto žodžiais: Mano tauta! Ką aš Tau padariau? Šiemet nuo kunigo nužudymo dienos 1941-ųjų birželio 27-osios sukako 75 metai, tad viekšniškiai buvo susirinkę į jo žūties metinių minėjimą. Nuo Smilgių iki Viekšnių Kun. J. Navickas (Navakas) gimė 1864 m. birželio 19 d. Krinčino parapijos Smilgių kaime. Panevėžyje gyvenantis Povilas Zigmantavičius, kurio teta Barbora Zigmantavičiūtė buvo kunigo šeimininkė, teigia, kad kunigo šeima buvo tvarkinga ir pasiturinti. Būsimasis kunigas mokėsi Šiaulių gimnazijose, 1883 metais įstojo į kunigų seminariją. P. Zigmantavičiaus žiniomis, jis mokėsi ir Mintaujos (dabar Jelgava) kunigų seminarijoje. Kunigu J. Navickas įšventintas 1887-ųjų liepą ir paskirtas vikaru į Salaką. Po ketverių metų tapo Šiaudinės kuratu, o 1894 metais paskirtas Kriaunų, vėliau, nuo 1899 iki 1909 metų, Josvainių klebonu. Paskui klebonavo Kuršėnuose iš ten 1924 metais paskirtas į Viekšnius. Čia, be klebonavimo, kartu ėjo Viekšnių dekano pareigas. 1928 metais tapo Telšių vyskupijos kapitulos kanauninku. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |