2016 m. rugsėjo 23 d.    
Nr. 35
(2203)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šėtoniškų persekiojimų gija

Popiežius aukojo šv. Mišias už teroristų nužudytą kunigą

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas susikaupė maldai
prie kunigo Žako Amelio atvaizdo

Tikinčiųjų bendruomenėse, taip pat ir Lietuvoje, turinčioje garsųjį Kryžių kalną, gal nepakankamai dėmesio susilaukianti liturginė Šventojo Kryžius išaukštinimo šventė, prisimenant tikrojo Jėzaus kryžiaus atradimą Jeruzalėje IV amžiuje bei apmąstant šio svarbiausio krikščionybės simbolio, kaip išganymo įrankio ir gyvybės medžio, prasmę, naujai atsispindėjo popiežiui Pranciškui aukojant šv. Mišias už teroristų nužudytą prancūzų kunigą. Šios šventės dieną, rugsėjo 14-ąją, Šventojo Tėvo vadovautomis pamaldomis jo gyvenamųjų Šv. Mortos namų (Casa Santa Marta) koplyčioje, dalyvaujant piligrimams iš Prancūzijos, dar kartą buvo paminėta 85 metų kunigo Žako Amelio (Jacques Hamel) gyvybės auka, įvardijant ją kaip tikrą kankinystę. Du nusikalstamos ekstremistinės organizacijos – Islamo valstybės (ISIL) – nariai (migrantai iš Šiaurės Afrikos) liepos 26 dieną garbingą dvasininką brutaliai nužudė „in odium fidei“ (iš neapykantos tikėjimui) per patį Eucharistijos šventimą Ruano (Prancūzijos šiaurinio Normandijos regiono administracinis centras) priemiesčio Sen Etjen Diu Ruvre nedidelėje parapijos bažnyčioje. Šios tragedijos, sukrėtusios Prancūzijos ir visos Europos tikinčiuosius, paminėjimas Vatikane ypač prasmingas, prisimenant, kad XXI amžiuje vyksta krikščionių persekiojimas Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose, kokio dar nebuvo istorijoje. Statistika teigia, jog dabar kasdien kiekvieną valandą nužudomas bent vienas krikščionis (kasmet beveik 10 tūkstančių!) dėl savojo tikėjimo išpažinimo. Šis baisus, netgi genocido mastą siekiantis smurtas turi aiškų satanistinį bruožą ir tai turi sutartinai pripažinti visos religijos.


„Pažangaus“ įstatymo grimasos

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai neseniai teko su kai kuriais uoliais tikinčiaisiais kalbėtis apie Seime įteisintą neadekvačiai liberalų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą, leidžiantį embrionų šaldymą, jie iš karto pasakė: „Turbūt per mažai meldėmės, ir todėl įvyko tai, ko visai nesitikėjome...“ Neabejotina, kad maldos galios neįmanoma įvertinti, nes sąmoningo kreipimosi į Viešpatį metu dangus tampa mūsų sąjungininku, ir mes pagrįstai su tikėjimu laukiame išklausytų maldų vaisių, ypač, kai Jo pagalbos prašo ne vienas asmuo, o nemažas būrys krikščionių, tikinčių, kad tik Visagaliui yra įmanoma taip apšviesti Seimo narių protus, kad jų priimami sprendimai uždegtų raudoną šviesą mirties civilizacijos brovimuisi...

Deja, taip neatsitiko, nes rugsėjo 14 dieną vos kelių Seimo narių persvara, tikėtina tų, kuriems, matyt, klaidingai apsispręsti padėjo rugsėjo 6 dieną Vilniuje lankęsi du liberalių pažiūrų Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos atstovai, atvykę iš Italijos, kurie viešai įtikinėjo ir ragino nepriimti gana nuosaikaus konservatyviojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, beje, kurį vetavo Prezidentė, ir buvo priimtas liberalusis įstatymas, kurio viena didžiausių ir nepateisinamų blogybių yra ta, kad bus galima embrionus šaldyti, tai yra leidžiama naikinti žmones, esančius pradinėje egzistencijos stadijoje, nes atšildant pusė visų embrionų žūsta. Nuoširdžios pagarbos susilaukia Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, kuris posėdžių salėje, prieš balsuojant dėl minėto įstatymo, teigė, kad liberalesnis variantas įteisintų „perteklinių žmonių gaminimą“, jog žmogumi turėtų būti laikomas embrionas nuo pat spermatozoido ir kiaušialąstės susijungimo. Gindamas gyvybę, jis motyvuotai sakė: „Pasirinkimo teisė yra žymiai silpnesnis argumentas nei teisė į gyvybę, ir nė vienas iš mūsų negali prisiimti teisės eksperimentuoti su ta gyvybe“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija