2016 m. spalio 7 d.    
Nr. 37
(2205)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Keliavo skaitytojai

Ekskursijos dalyviai
prie „Naisių vasaros“ teatro
ir bendruomenės kultūros rūmų

Kas gi nemėgsta keliauti? Šį kartą kelionės tikslas – Šiaulių regione esantys Naisiai bei pakeliui esantys Kryžių kalnas ir Burbiškio dvaras, į kuriuos išsiruošė pusšimtis Panevėžio miesto Viešosios bibliotekos bendruomenės narių.

Pažintinė ekskursija prasidėjo Radviliškio regione įsikūrusiame Burbiškio dvare. Tai – XIX amžiaus architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.

Pasigrožėję dvaro peizažu, pasukome link garsaus pasaulyje Kryžių kalno. Šioje sakralinėje vietoje žmonės, tikėdamiesi malonės, XIX amžiuje ėmė statyti kryžius. Paskutiniais skaičiavimais, kalne yra apie 200 tūkst. kryžių.

Toliau pasukome link nedidelės, tačiau daugeliui gerai žinomos gyvenvietės Šiaulių rajone – Naisių. Šis kaimas garsėja serialu „Naisių vasara“, gavusiu prestižinį „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, festivaliu visai šeimai „Naisių vasara“, „Naisių vasaros“ teatro spektakliais, muziejais, vienu didžiausių Europoje dažasvydžio centru, ant kurio stogo įrengtas žymusis pusketvirto metro gandralizdis su įtaisyta videokamera... Nenuostabu, kad Naisiai tituluojami kultūros, sveikos gyvensenos, blaivybės, baltiškų tradicijų puoselėjimo centru.

Naisių kultūros centre pasitiko gidė Sandra. Ekskursiją pradėjome Naisių žemės istorijos muziejuje, kuriame yra keturios ekspozicijų salės: Gendvilo, „Naisių vasaros“ teatro ir „Naisių vasaros“ serialo, Naisių žemės istorijos, Naisių žemės muziejų ir renginių. Kaip pasakojo gidė, vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus prasideda gyvenvietės centre ir tęsiasi 1,5 kilometro. Pasivaikščiojome ir neseniai įkurto genofondinio Baltų žolynų muziejaus takeliais, kurie atkartoja lietuviškos prieverpstės raštą. Gėlynas sudarytas iš trijų dalių, jose pasodintos sakralinės, buitinės ir kultūrinės augalų veislės, skirtos apeigoms, vaistams, prieskoniams ir kasdienybei. Apžiūrėjome pirmąjį šalyje Inkilų muziejų po atviru dangumi. Jo ekspozicijoje pristatoma per šimtas įvairių inkilų, kuriuose peri daugiau kaip dvidešimties rūšių paukščiai. Čia galima aptikti net beržo tošies inkilėlį, skirtą boružėms.

Ekskursijos dalyviai stebėjo Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūrinės premijos už geriausią pirmąją poezijos knygą Lietuvoje teikimo ceremoniją krašto literatūros muziejuje. 40-oji „Poezijos pavasarių“ premija šiemet buvo įteikta Vitalijai Pilipauskaitei-Butkienei už knygą „Kvėpuoju“.

„Tiek daug įspūdžių per vieną dieną“, – kalbėjo bibliotekos skaitytojai ir nuoširdžiai dėkojo organizatoriams, pakvietusiems vykti kartu. Galimybę pakeliauti panevėžiečiams padovanojo bibliotekos vykdomas skaitymo skatinimo projektas „Skaitantis miestas“, kurį remia Lietuvos Kultūros taryba.

Indrė Lašinytė

Živilės Snicorytės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija