2016 m. gruodžio 23 d.    
Nr. 48
(2216)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kauno stačiatikių Marijos Apreiškimo katedros istorija

Aleksandras Stepanenko,

LŠS narys, VšĮ Istorijos tyrinėjimo klubo „Kopar“ direktorius,
asociacijos „Memorialas“ pirmininko pavaduotojas

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas
Eleuterijus (Jelevferijus, Dmitrijus
Jakovlevičius Bogojavlenskis,
1868 10 14–1940 12 31)

Lietuvos stačiatikių vyskupų
susirinkimas 1935 m. kovo 7–8 d.
(Nuotrauka iš asmeninės
A. Stepanenko kolekcijos)

Šventikas V. Nedveckis su vaikais
šalia Apreiškimo Švč. Dievo
Motinai katedros 1935–1936 metais
(Nuotraukos iš asmeninės
A. Stepanenko kolekcijos)

Naujosios katedros vietos
pašventinimas, dalyvaujant
Jo eminencijai Vilniaus ir Lietuvos
metropolitui Eleuterijui
ir protojerejams I. Korčinskiui,
E. Kaliisskiui, V. Nedbeckiui
ir kitiems 1932 08 21
(Nuotraukos kopiją pateikė
Arkadijus Palejus)

Apreiškimo Švč. Dievo Motinai
katedra, toliau kairėje – Kristaus
Prisikėlimo kapinių cerkvė

Palaikų perlaidojimas ir vietos
pamatams parengimas naujajai
katedrai šalia Kristaus
Prisikėlimo kapinių cerkvės
(Nuotraukos kopiją pateikė
Arkadijus Palejus)

Naujosios katedros vietos pašventinimas,
dalyvaujant Jo eminencijai Vilniaus
ir Lietuvos metropolitui Eleuterijui
ir protojerejams I. Korčinskiui,
E. Kaliisskiui, V. Nedbeckiui
ir kitiems 1932 08 21 (kopiją
pateikė Arkadijus Palejus)

Pagrindinis Apreiškimo
Švč. Dievo Motinai katedros
altorius, papuoštas Kauno tvirtovės
šv. Petro ir Povilo soboro ikonomis
(Kauno Įgulos Šv. arkangelo Mykolo
neparapijinė bažnyčia)

Kauno miesto Kristaus Prisikėlimo
kapinių cerkvė 1923–1930 metais

Vienas iš Kristaus Prisikėlimo
kapinių cerkvės praplėtimo projektų
ir inžinieriaus Povilo Toročkovo
sąmata (asmeninė A. Stepanenko kolekcija)

Kreipimasis, kuriame Lietuvos
stačiatikių vyskupijos taryba
dėkoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybei už piniginę pagalbą
statant Apreiškimo Švč. Dievo Motinai
katedrą (spausdinama žurnale „Lietuvos
pravoslavų eparchijos balsas“, 1935 metai)

1935 m. balandžio 22 d. Kaune, kuris tuo metu buvo Lietuvos laikinoji sostinė, pašventinta ir atidaryta nauja stačiatikių šventovė, skirta Šv. Marijos Apreiškimo garbei. Šventinime dalyvavo 29 šventikai ir arkidiakonas. Nuo tos dienos šventovė tapo Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių vyskupijos katedra. Anksčiau katedra buvo šalia naujos pastatytos bažnyčios ir kapinių esanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Iškilus Lietuvos valstybei ir po Vilniaus ir Vilniaus krašto okupacijos, Kauno miesto stačiatikiai tikėjosi pastatyti erdvią šventovę, kadangi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia galėjo talpinti ne daugiau kaip 200 žmonių ir todėl negalėjo tenkinti tikinčiųjų, kurių tuo metu buvo daugiau kaip 3000, poreikių.

Šventovės statybai parapijiečiai neturėjo lėšų, todėl negalėjo įgyvendinti savo svajonės. Problemą išspręsti padėjo Lietuvos Vyriausybė. Tarpininkaujant Jo eminencijai metropololitui Eleuterijui (Bogojavlenskiui) 1930 metais Ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai išplėsti skyrė 75000 litų, vėliau papildomai buvo skirta dar 10000 litų.

1930 m. gegužės 11 d. bendrame parapijiečių susirinkime buvo nutarta plėsti Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Tuo tikslu išrinkta speciali komisija, kurią sudarė nusipelnę Kauno miesto piliečiai: Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, juristas V. I. Engleris, K. R. Lengas, O. M. Velikienė, Vyčio Kryžiaus ir Švento Georgijaus ordinų kavalierius, Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas S. G. Fanstilis, I. P. Kogonchovskis. Be šių asmenų, pagal pareigas įėjo protojerejus E. Koliskis, protojerejus V. Nedveckis ir bažnyčios vyresnysis A. S. Sokolovas, Lietuvos kariuomenės Vyčio Kryžiaus ordinų kavalierius, atsargos generolas-leitenantas I. I. Kravcevičius, G. A. Iljinas ir I. E. Tatarincevas. Nuo 1930 metų komisija, peržiūrėjusi ir ištyrinėjusi 10 projektų, priėjo prie išvados, kad nereikia plėsti senosios šventovės, o verčiau pastatyti naują. 1932 metais sudaryta nauja komisija, kuri pavadinta katedros Statybos komisija; jai vadovavo V. I. Engleris. Buvo paskelbtas katedros projekto konkursas ir paskirta premija, tačiau jos niekas nelaimėjo. Į du projektus buvo atkreiptas dėmesys, pirmas – inžinieriaus P. Toročkovo, antras – įžymaus inžinieriaus Edmundo Alfonso Fryko. Šie du projektai buvo pripažinti vienas kitą papildančiais. Gaila, bet inžinierius P. Toročkovas greitai mirė. Šį projektą perimti pasiūlyta inžinieriui E. A. Frykui. Jis sėkmingai susidorojo su užduotimi, sujungė du projektus į vieną. E. A. Frykas suprojektavo Apreiškimo soborą Vladimiro-Suzdalės stiliumi su penkiais kupolais, kaimiško stiliaus prieangiu su kolonomis fasado pusėje ir trimis įėjimais į šventovę. Naujasis projektas buvo pristatytas komisijai ir patvirtintas. Ji pateikė projektą vyskupijos tarybai, ten jį irgi patvirtino ir perdavė patvirtinti metropolitui. Jis projektui pritarė.

Vieta pamatams buvo išrinkta šalia Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. Laidojimo vieta buvo pakeista, o senoje vietoje prasidėjo pasiruošimas naujos šventovės statybai. 1932 m. rugpjūčio 21 d. Jo eminencija metropolitas Eleuterijus iškilmingai palaimino naujos bažnyčios, kurią pašventino kaip Švenčiausios Dievo Motinos Apsireiškimo, statybą. Naujos šventovės statybos darbai tęsėsi trejus metus. Padedant Lietuvos Vyriausybei, kuri išskyrė tam daugiau kaip pusę statybų sumos bei komisijos ir jos pirmininko B. I. Englerio pastangomis surinkta tiek parapijiečių lėšų, kad per trumpą laiką, per trejus metus, buvo pastatyta šventovė, nors buvo spėliota, kad tai užsitęs ne mažiau kaip 10 metų.

Šventovės vidus buvo išpuoštas ikonomis, kurių dauguma buvo gauta iš Petropavlovsko soboro, dabar – Romos katalikų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Kaune. Ikonas sumontavo šios srities specialistas I. Zinkevičius, kuris stengėsi iš turimos medžiagos sukurti meno kūrinį. Ikonas restauravo dailininkai I. Rudolfas ir K. Ignatovičius, o pritvirtinti padėjo I. P. Churginas. Ikonos tapytos ant cinko, jas tapė Peterburgo dailininkai. Surinkta vertingų šventų apaštalų paveikslų. Parašų po ikonomis nėra, bet žinoma, kad pirmųjų apaštalų Petro ir Povilo paveikslus nutapė prof. V. Makovskis. Šventovėje buvo sumontuotas altorius, skirtas Vilniaus kankiniams Antanui, Jonui ir Eustafijui. Šis altorius buvo sudarytas iš ikonų, gautų iš buvusios Telšių Šv. Nikolajaus cerkvės.

Naujoji šventovė buvo numatyta 600 žmonių, bet galėjo tilpti ir daugiau. Statybos kainavo 170000 litų. 1935 metais tai buvo didelė suma.

Lietuvos stačiatikių vyskupijos vardu Vilniaus ir Lietuvos metropolitas padėkojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri pasirūpino Lietuvos stačiatikiais ir sudarė sąlygas įgyvendinti tikinčiųjų viltis. Padėkota visiems, kas dalyvavo statant šventovę, ir tiems, kurie aukojo šiam šventam reikalui, padėkota ir Statybų komisijos nariams, ypač jos pirmininkui V. I. Engleriui už jo nepailstamą energiją, tikėjimą bendru reikalu net tada, kai atrodydavo, kad tai neįmanoma. Buvo padėkota inžinieriui E. A. Frykui, sukūrusiam nuostabų statinį, kuris papuošė laikinąją Lietuvos sostinę.

1935 m. balandžio 21 d. 18 val. prasidėjo iškilminga Apsireiškimo šventovės šventinimo ceremonija, kuri tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant pamaldoms ji buvo pilna žmonių, pasitiki Jo eminencijos metropolito išėjo 28 šventikai, 18 val. 10 min. įėjo metropolitas Eleuterijus ir apsisiautė nauja žydros spalvos mantija, padovanota Apsireiškimo seserijos soboro šventinimui.

Greitai prasidėjo naktinės pamaldos šventovėje. Visi norintieji netilpo, žmonės stovėjo ir meldėsi netoliese. Atvyko ir daugybė žmonių, kurie ėjo kryžiaus eisenoje iš Raseinių, jie irgi netilpo šventovėje. Jo šventenybė metropolitas išėjo lydimas dvasininkų. Litija vyko procesijos metu su penkiais sustojimais, kurių metu arkidiakonas meldėsi ir prašė paprasčiausių dalykų, po to dvasininkija grįžo į šventovę. Ten su didžiausiomis iškilmėmis toliau tęsėsi pamaldos. Jos baigėsi 21 val.

Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, rusų A. Timinskio gimnazijos direktoriaus rūpesčiu apgyvendinti gimnazijoje, esančioje šalia šventovės.

Kitą dieną, sekmadienį, 8 val. ryto šventovė buvo pilna žmonių. Kadangi buvo bilietų ir pakvietimų sistema, į šventovę tilpo apie 1000 žmonių. Klere buvo skirta vieta Vyriausybės atstovams ir garbingiems svečiams.

Vandens šventinimą atliko Karūnos cerkvės vyresnysis A. Grabovskis. 8 val. 40 min. metropolitas, apsisupęs mantija, su 29 šventikais nuvyko į soborą. Ten po susitikimo ir pamaldų jis apsisupo sidabriniu rūbu, ant kurio siaučiamas apsiaustas, skirtas šventovei šventinti.

Atvyko garbingi svečiai – liaudies švietimo ministras prof. J. Tonkūnas, Kauno burmistras A. Merkys, generolas leitenantas V. Nagius-Nagevičius, reformatų superintendantas prof. P. Jakubėnas, užsienio ir vidaus reikalų ministerijų atstovai. Aukštuosius svečius pasitikdavo ir palydėdavo rusų korporacijos „Rutenija“ studentai ir skautai. Jie palaikė tvarką šventovėje.

Šventinimas tęsėsi iki 10 val. 30 min. Prieš jam baigiantis 10 val. iš soboro pajudėjo krikšto eisena į Kristaus Prisikėlimo cerkvę ir grįžo su šventenybėmis, kurios buvo patalpintos po sostu. Šventinimo apeigos buvo iškilmingos. Prieš jas metropolitas Jelevferijus kreipėsi į besimeldžiančius dėkodamas Dievui už Jo malonę sėkmingai atlikti visus darbus. Jo eminencija padėkojo Lietuvos Vyriausybei už palaikymą ir pagalbą.

11 val. prasidėjo dieviškoji liturgija, kurią aukojo jo eminencija metropolitas, o patarnavo dvasininkai. Tėvas Afanasijus, Paryžiaus Šv. Trejybės vienuolyno vyresnysis, buvo įšventintas archimandritu, vienuolyno viršininku.

Iškilmėse giedojo du chorai – venas iš Marijampolės, vadovaujamas I. F. Petrovo. Buvo sugiedota „Tikiu“, „Palaiminta žmonija“. Liturgijos pabaigoje metropolitas Eleuterijus įteikė archimandritui tėvui Afanasijui lazdą.

14 val. 30 min. rusų gimnazijoje įvyko oficiali vakarienė, į kurią susirinko 150 kviestų svečių. Tuo pačiu metu liaudies mokykloje vyko vaišės maldininkams, jose dalyvavo per 400 žmonių. Į oficialią vakarienę atvyko Kauno burmistras A. Merkys, buvo visa Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkija, Statybų komisija. Vaišių metu perskaitytos Lietuvos krašto apsaugos ministro, generolo-leitenanto P. Šniukštos, Lietuvos kariuomenės vado generolo S. Raštikio ir valstybės kontrolieriaus K. Šakenio sveikinimo telegramos.

Jo eminencija metropolitas paskelbė sveikinimus Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Smetonai, ministrų kabinetui, Kauno burmistrui ir miesto savivaldybei. Kalbėjo ir Kauno burmistras A. Merkys apie tikėjimo svarbą valstybei ir pasveikino stačiatikius. Sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas ir „Ilgiausių metų“. Statybų komisijos pirmininko garbei rusiškai buvo sugiedota „Mnogoe leta“ („Ilgiausių metų“). Taip baigėsi iškilmės, skirtos stačiatikių Švenčiausios Dievo Motinos Apreiškimo garbei, katedros (Blagoveščenskij sobor) šventinimui. Katedra tapo stačiatikių centru.

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija