Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievui pašvęsto gyvenimo iššūkiai ir uždaviniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su neseniai jį aplankiusiais kapucinais iš Airijos

Popiežiaus Pranciškaus paraginimu vykusioje Viešpaties Paaukojimo liturginėje šventėje (vasario 2-oji – Grabnyčios), kurioje jau du dešimtmečius ypatingu būdu minimas Dievui pašvęstas gyvenimas, visame katalikiškajame pasaulyje buvo meldžiamasi už didįjį Bažnyčios turtą – brolius ir seseris vienuolius. Su giliu susirūpinimu prisimintas nuolatinis jų skaičiaus mažėjimas, sudėtinga dvasinių pašaukimų padėtis ypač sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje. Kiek anksčiau, sausio 28 dieną, apie tai kalbėjo Šventasis Tėvas, susitikęs su Pašvęstojo gyvenimo institutų (vienuolių) kongregacijos plenarinės asamblėjos dalyviais, kurie tame susitikime nagrinėjo pasitaikančius įžadus davusių vyrų ir moterų atsimetimo nuo vienuolystės atvejus bei jų priežastis. Anot popiežiaus Pranciškaus, kuris pats priklauso jėzuitų vienuolijai, palankią įtaką pašaukimams pirmiausia daro rodomas geras pavyzdys. O priešinantis ištikimybės mažėjimui ir atsimetimams, reikia daugiau dėmesio ir pastangų skirti palydėjimo sunkumuose tarnystei.

Viskas išsipildo atsiduodant Dvasios vedimui

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus atėjo į žemę, kad dieviškasis Apreiškimas taptų kūnu. Jo maistas buvo vykdyti Tėvo valią, ir Jis tai darė skatinamas nuolatinio Šventosios Dvasios patepimo inspiracijos (Lk 4, 18). Nors žmonijos išganyme Dievo Sūnaus atperkančioji auka yra esminė aukščiausios meilės dovana, bet visų ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimas buvo negęstantis trijų vienintelio Dievo Asmenų troškimas bei nepakartojamas Jų harmoningos tarpusavio bendrystės rezultatas. Jei Tėvas nebūtų mums siuntęs savo Sūnaus, nebūtų Dievo Dvasios išsiliejimo ant Jėzaus, Gerosios Naujienos skelbimo ir Golgotoje įvykdyto Atpirkimo; niekada neišauštų Velykų pergalės rytas; neišdygtų mūsų tikrosios vilties prisikėlimo daigas, ir mūsų egzistencija negrįžtamai prasmegtų visiško beviltiškumo bedugnėje... Tačiau Jėzui apsireiškus bejėgiškai silpno žmogaus kūne, per žmoniją nuvilnijo nauja gailestingumo banga... Dievas pasirinko „kvailumo“ skelbimo kelią (1 Kor 1, 21), kad Biblijos dieviškoji išmintis pasiteisintų darbais per tuos, kurie tiki Nukryžiuotąjį bei visas savo viltis sudeda į Jo žodžių išsipildymą jų kasdienybėje, o paskui ir amžinybėje.

Pranciškonas Algirdas Malakauskis tapo naujuoju vyrų vienuolijų vyresniųjų pirmininku

Kun. Algirdas Malakauskis OFM Vido Venslovaičio nuotrauka

Vasario 2 dieną, švenčiant Viešpaties Paaukojimo šventę ir Dievui pašvęstojo gyvenimo dieną, Vilniuje vyko Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos (LVVVK) posėdis, kuriame buvo išrinktas naujasis LVVVK pirmininkas. Jis pakeitė trejus metus konferencijai vadovavusį jėzuitą kun. Gintarą Vitkų. Naujuoju LVVVK konferencijos pirmininku tapo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras pranciškonas kun. Algirdas Malakauskis OFM.

Amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine jis davė 2001 metais, o 2002 m. birželio 23 d. įšventintas kunigu. A. Malakauskis tarnavo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje, 2006–2012 metais buvo Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos nacionaliniu dvasiniu asistentu, 2007–2013 metais ėjo Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijono pareigas, o 2013–2015 metais buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu. 2016 metų sausį jis buvo išrinktas Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministru 2016–2022 metų kadencijai.

Gedimino kalne rasti paslaptingi palaikai

LNM archeologai (iš kairės): G. Grižas, V. Steponaitis, G. Petrauskas apžiūri aptiktus palaikus E. Vailionio (LNM) nuotrauka

Sausio 2–25 dienomis Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus sakė: „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“. Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis. Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji irgi palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Kaip sakė archeologas, du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tyrėjo nuomone, tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu. Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX amžiaus viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX amžiaus antroje pusėje.

Svarbi sutartis su JAV

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje sveikina NATO bataliono karius Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad gynybos sutartį su JAV Lietuvos Seimas ratifikuos skubos tvarka jau neeilinėje sesijoje vasario 14 dieną. Gynybos sutartis su JAV skirta pademonstruoti partneriams, kad Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas. Antradienį D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „Taip, aš paprašiau skubos. Tai reiškia, tikiuosi, kad bus neeilinėje sesijoje, norėtume užbaigti šį procesą kuo greičiau, kad parodytume ir pademonstruotume JAV ir kitiems NATO partneriams, jog Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas ir kartu vykdyti pasiruošimą šalies gynybai“. Susitarimas su JAV, apibrėžiantis šios šalies karių ir civilinio komponento bei jų šeimos narių statusą, teises ir pareigas Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai, nes juo nėra numatoma steigti užsienio šalių karinių bazių mūsų šalyje. Prezidentė NATO partnerių įsitraukimą į Lietuvos gynybą įvertino kaip pakankamą, bet pažymėjo, kad, jei grėsmės didėtų, reikėtų papildomų priemonių.

Lietuva oficialiai priėmė NATO batalioną Rusijai atgrasyti

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon der Lejen Vokietijos vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono karių pristatymo ceremonijoje

Lietuva antradienį oficialiai pasveikino Vokietijos vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono karius, kurie atsiųsti reaguojant į Rusijos grėsmę. Tada į Lietuvą vizitui atvyko Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), aukšto rango NATO generolai. Oficialiame NATO bataliono pristatyme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Vokietijos kariuomenės vado pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Markusas Knaipas (Markusas Kneip). Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono karius pasveikino Aljanso generolai: Jungtinių pajėgų vadavietės vadas generolas Salvatorė Farina (Salvatore Farina), Daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadas generolas leitenantas Manfredas Hofmanas (Manfred Hofmann), Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės vadas generolas leitenantas Darelas Viljamsas (Darryl A. Williams). Per oficialią ceremoniją Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke buvo išrikiuota dalis Lietuvoje jau dislokuotų NATO bataliono karių iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.

Kauno valstybinis choras – į platų kompozitorių kūrinių pasaulį

Rimantas Klevečka

Kauno valstybinis choras su dirigentu Petru Bingeliu

Nutilus šventinių koncertų šurmuliui ir metams įsibėgėjus, Kauno valstybinis choras savo klausytojus ir vėl kviečia pasinerti į platų, įvairų ir kontrastingą muzikos pasaulį, išgirsti skirtingų epochų, įvairių stilių ir žanrų kompozitorių kūrinių.

Vasario 15–19 dienomis choras kartu su stipriausiomis „Vilnius City Opera“ (VCO) pajėgomis – Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus, solistais Lana Kos (Kroatija), Edgaru Montvidu, Almu Švilpa – susiburs Vilniaus Kongresų rūmų scenoje. Šarlio Guno (Charles Gounod) operos „Faustas“ premjera skirta dešimtajam VCO kūrybinės veiklos jubiliejui. Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) dramos motyvais sukurtas „Faustas“ – pirmoji ryški kompozitoriaus sėkmė, pelniusi jam tarptautinį pripažinimą.

Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – pianistei

Pianistė Aleksandra Žvirblyte

Vasario 4 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas žymiai pianistei, iškiliai muzikos asmenybei, garsios muzikų dinastijos atstovei Aleksandrai Žvirblytei. Aleksandra Žvirblytė apdovanota už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą įteikė kultūros viceministras Audronis Imbrasas.

Iškilmingą vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pianistė kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko išskirtinį kūrinį – XIX amžiuje gyvenusio lenkų kompozitoriaus ir pianisto, pas legendinį lenkų fortepijono pedagogą Jozefą Elsnerį studijavusio, Ignacijaus Felikso Dobžinskio (Ignacy Feliks Dobrzyński) fortepijoninį koncertą.