2017 m. kovo 10 d.
Nr. 10 (2227)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šiaulių vyskupui įteiktas Šventojo Kazimiero ordino garbės medalis

Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui
(dešinėje) įteiktas Lietuvos valstybės
ir jos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero
ordino Garbės medalis, jis paskelbtas
Šiaulių regiono tikėjimo sklaidos
šviesuoliu

Kovo 4 dieną Šiaulių Katedroje Šv. Kazimiero ordinas Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui už veiksmingą ir patrauklią tikėjimo sklaidą bei nuoširdžią meilę žmonėms, Dievui ir Tėvynei įteikė Lietuvos valstybės ir jos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero ordino Garbės medalį bei paskelbė Šiaulių regiono tikėjimo sklaidos šviesuoliu. Apdovanojimą įteikė Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška-Eismontas ir Ordino garbės dama Loreta Bartkevičiūtė-Valienė.

Šv. Kazimiero iškilmės kovo 4 dieną Šiaulių Katedroje prasidėjo Šiaulių vyskupo E. Bartulio aukojamomis šv. Mišiomis. Giedojo Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Susirinko neįprastai daug žmonių.

Šv. Kazimiero ordinas kasmet, Šv. Kazimiero dieną (kovo 4-ąją), nominuoja Šiaulių miesto bei regiono šviesuolį ir įteikia jam Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklą.


Per kovą, per kančias...

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai prieš 27 metus skelbėme nepriklausomybę nuo tuo metu galingos ir demokratiją vis labiau atgaivinančios Sovietų Sąjungos, buvome pilni ryžto apginti laisvę. Ir ją apgynėme. Nors pakliuvome ir į savus spąstus, atiduodami valdžią „sumaniems“, „labiau patyrusiems“ buvusiems kolaborantams. Tačiau jau išsilaisvinti išoriniai spąstai pasirodė irgi nė kiek ne paprastesni. Keičiantis režimo formoms Rusijoje mums vis labiau grasina ta pati meška, nuo kurios bėgome. Didžiausia grėsmė jau dabar yra ne tiek karinė, kiek ardomoji veikla, vadinamieji „aktyvieji veiksmai“ – Kremliaus skleidžiama korupcija, įtaka per politines partijas, nevyriausybines organizacijas, įvairias grupes. Mums tai nėra naujiena, juk mes esame Rusijos kaimynai, buvome okupuoti Sovietų sąjungos, patyrėme didžiules kančias ir netektis. Be to, apie tai mums sako pranešimai iš pasaulio karštųjų taškų, iš Sirijos, Ukrainos, iš raketomis nusagstytos Kaliningrado srities. Nuo 2014 metų, kai Rusijos elgesys tampa vis mažiau prognozuojamas, saugumo situacija pasaulyje blogėja. Kibernetinės atakos, dezinformacija, melo skleidimas, valstybės ir kariuomenės prestižo žlugdymas – tai hibridinės grėsmės. Būtent kovai su jomis Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį. Labai svarbu yra pilietiškumas, visuomenė turėtų atsakingai balsuoti ir galvoti, ką jie renka į Seimą, į valdžią. Tiek krašto apsaugos ministerijos atstovai, tiek pavieniai karo ekspertai vis garsiau kalba apie visuomenės pasipriešinimo svarbą. Karo atveju, norint apsiginti, vien reguliariosios kariuomenės nepakaktų. Visuomenė turi suprasti, kad kariuomenė yra tiktai pagalbinis įrankis valstybės saugumui užtikrinti. Pati visuomenė irgi yra saugumo dalyvė.


Valstybės 100-mečiui – visų varpų skambesys

Lietuvos Kampanologų draugijos
„Societas Companarum Lituaniae“
posėdžio dalyviai. Stovi (iš kairės):
draugijos valdybos nariai Renatas Dūda,
Romas Petras Šaulys, Saulius Stulpinas,
prezidentas Leonardas Šablinskas,
valdybos pirmininkas Gintautas Žalėnas,
valdybos narys, karilionininkas
Raimundas Eimontas. Sėdi (iš kairės):
draugijos narė Liudmila Felčinskaja,
valdybos narys Arvydas Karaška,
atsakingoji sekretorė Audronė
Telšinskienė, valdybos narys
prof. Libertas Klimka

Vasario 27 dieną Ukmergės restorane „Vilkmergė“ vyko Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ išplėstinis valdybos posėdis (beje, kampanologija (viduramžių lotynų kalba campana – „varpas“, graikų kalba logia – „mokslas“, „mokslinis veikalas“) – mokslas apie varpus, kampanologas – mokslininkas, tyrinėjantis varpus). Draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas susirinkusiuosius informavo apie draugijos įstatų įregistravimą. Posėdį vedė draugijos valdybos pirmininkas, mokslininkas, apgynęs disertaciją apie varpus, dr. Gintautas Žalėnas. Aptarta draugijos strategija ir pirmųjų svarbių visai Lietuvai darbų galimybės. Draugijos nariai norėtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui surengti iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir kitų vietų surinktų nenaudojamų varpų parodą, šimto Lietuvos bažnyčių varpų fotoalbumą-katalogą ir Kultūros paveldo departamente saugomų varpų piešinių leidinį. Draugijos valdybos narys Romas Petras Šaulys pasiūlė prasmingą idėją, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės metu, 2018 m. vasario 16 d., tą pačią valandą suskambėtų visų Lietuvos bažnyčių varpai. Tai būtų svarbus žingsnis budinant tautos dvasią.


Lietuvos vyskupų posėdyje

Arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės vyks Katedros aikštėje Vilniuje, birželio 25 dieną, 14 valandą

Kovo 2–3 dienomis Vilniuje vyko plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas.

Apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana pasveikino susirinkusiuosius ir pasidalino savo mintimis apie dvasininkijos situaciją Lietuvoje bei aktualius uždavinius pašaukimų pastoracijos ir tarnystės šeimoms srityse.

Posėdyje apsvarstytos LVK sekretoriato, Lietuvos Carito, Lietuvos jaunimo pastoracijos centro, Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacijos centro, Lietuvos šeimos centro bei Lietuvos katechetikos centro praėjusių metų veiklos ataskaitos.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija