2017 m. kovo 10 d.
Nr. 10 (2227)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Patriotiškumo tautiniais kostiumais neišugdysi...

Ar stilizuoti vaikiški kostiumėliai neprisidės prie katalikybės niekinimo ir pagonystės propagavimo?

Vytautas BAGDONAS

Įvairių iniciatyvų sumanytojas Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis neseniai iškėlė idėją padovanoti visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams po... tautinį kostiumą. Kaip teigė parlamentaras, tokius stilizuotus kostiumus, kurių reikėtų apie 150 tūkstančių, vaikams galėtų sukurti garsus drabužių dizaineris Juozas Statkevičius. Esą, jaunosios atžalos galėtų pasipuošti tautiškai valstybinių švenčių metu, šie kostiumai prisidėtų prie vaikų patriotiškumo ugdymo, vėliau liktų kaip malonus vaikystės prisiminimas. Tam tikslui nebūtų naudojamos lėšos iš valstybės biudžeto, jas pavyktų surinkti aukų pavidalu, tuo rūpintųsi įsteigtas paramos ir labdaros fondas. Šiai politiko minčiai tautiniais kostiumais aprengti vaikus daug kas pritarė, žurnalistų kalbinti kai kurie žmonės apie tai palankiai atsiliepė. Esą, tai būtų vaikams nemokama dovana artėjant mūsų valstybės šimtmečiui ir dargi nebūtų prašoma pinigų iš visų mokesčių mokėtojų, tai yra, iš valstybės biudžeto. Tokiai naujienai neliko abejingas ir dizaineris J. Statkevičius – jis turįs ir kūrybinių sumanymų, ir gamybinių pajėgumų šį užsakymą atlikti...


LTSR tarybinio radijo 90-metį atšventus

Pernai išklausiau turbūt visas laidas apie Lietuvos radijo 90-metį. Pastebėjau, kad Lietuvoje nei okupacijos, nei totalinės diktatūros nebuvo. Buvo tik tarybinis valdymas, tarybinis tarpsnis, kartais sovietinis. Susidomėjau, o kas tas tarybinis? Per visas laidas nė vienas žurnalistas nepaminėjo, kad buvo okupacija arba totali diktatūra. Nepastebėjo, kad „dingo“ iš Lietuvos 300 000 žmonių, kad jie – katorgoje, Sibiro taigoje ar prie ledjūrio. Nepastebėjo, kad net 10 metų medžiojo 20 tūkst. žaliukų, kai kur vadinamų miškiniais. Juos medžiojo, bet tai buvo kariai savanoriai iš Lietuvos Laisvės Armijos, vėliau – iš okupuotos Lietuvos valstybės Gynybinių pajėgų kariuomenės. Jie nepastebėjo, kad 1949–1951metais „dingo“ 400 tūkst. ūkių su trobesiais, padargais, galvijais, 5 mln. ha žemės ir beveik 2 mln. žmonių, kurie vadinosi ūkininkais ir buvo Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos kamienas. Kai kurie sumedžioti tarybiniai žurnalistai-marginalai tokio lietuvių tautos genocido nepastebėjo. Daugybė tarybinių žurnalistų, be abejonės, atrinktų (ne išrinktų), komjaunuolių ar KPSS narių, tokių procesų nepastebėjo. Jie dirbo su užsidegimu (tokie patys su tokiu pat užsidegimu 1948 metais dalyvavo lietuvių tautos genocidinio trėmimo komandoje, nes ištremtų ūkininkų turtui surašyti prireikė ne mažiau nei 50 tūkst. valdininkų), susidomėjimu ir net kalbėjo lietuviškai. Žinoma, tai buvo aukšto lygio nomenklatūra, dar aukštesnio lygio nomenklatūrininkų vaikai ar giminės. Jie tų procesų negalėjo pastebėti, nes gyveno specialiuose atitvaruose, saugomi okupacinės kariuomenės kareivių (kaip baltušiai, paleckiai ir kiti).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija