Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Būti tiesos bendradarbiu

Popiežiui emeritui
Benediktui XVI – 90 metų

Mindaugas Buika

Popiežius emeritas Benediktas XVI su trejais metais vyresniu broliu monsinjoru Georgu

Žvalumą patvirtinanti veikla

Velykų sekmadienį 90-ąjį gimtadienį paminėjęs popiežius emeritas Benediktas XVI jau yra antrasis pagal gyvenimo trukmę buvęs Katalikų Bažnyčios vadovas. Šiuo atžvilgiu kol kas nepralenktas yra popiežius Leonas XIII (1810–1903), kuris mirė sulaukęs daugiau nei 93 metų, o pontifikato trukmė – ketvirtis amžiaus. Popiežius Benediktas XVI atsistatydino iš savosios tarnystės aštuntais pontifikato metais, 2013 metų vasario 28 dieną, pranešdamas, kad dėl senatvės nusilpusios „ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos“ nebeleidžia tinkamai vykdyti atsakingąsias pareigas. Vis dėlto, kaip teigė kovo mėnesį „Vatikano radijui“ duotame interviu jo asmeninis sekretorius, tėvynainis vokietis arkivyskupas Georgas Gensvainas (Georg Gänswein), dabar šalia Apaštališkųjų rūmų esančiame „Mater Ecclesiae“ vienuolyne gyvenantis Popiežius emeritas vis dar yra žvalus, turi intensyvią darbotvarkę ir ypatingomis sveikatos problemomis nesiskundžia. „Didžiausia jo negalia yra silpnos kojos, todėl judėjimui naudoja vaikštynę“, – sakė arkivyskupas, kuris yra ir popiežiaus Pranciškaus namų prefektas. Todėl Benediktui XVI susiformavęs įprotis kasdien pavaikštinėti kalbant Rožinio maldą duoda ir fizinio sveikatingumo.

Poilsis – integrali gyvenimo dalis

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas neturi numylėtinių, bet tie, kurie stengiasi Juo pasitikėti džiaugsmo ir skausmo valandomis, jais Jis rūpinasi net tada, kai jie miega (plg. Ps 127, 2). Kai tikintieji naktį ilsisi, jų gyvenimas Jėzuje tęsiasi (plg. 1 Tes 5, 10). Bet kas leidžiasi užvaldomas, pavyzdžiui, turto manijos, pradeda baimintis dėl jo išlaikymo ir pakliūna į bemiegio nerimo spąstus, kurie „labiau neduoda poilsio, negu sunki liga“ (Sir 31, 2).

Žmogus pramiega gyvenimą ne dėl to, kad pernelyg ilgai ilsisi, bet jam šio gyvenimo realybė – tarsi sapne matyti vaizdai: ryte prabudęs kažką miglotai prisimena, ir tuoj tai nugrimzta užmarštyje... Objektyvios tikrovės srovėje jis plaukia tik pasroviui, – į viską žvelgia paviršutiniškai, lengvabūdiškai; kiek įmanydamas vengia atsakomybės ir įsipareigojimų... Dvasinis letargas – jo gyvenimą pamažu ėdantis vėžys. Tai panašu į asmenį, kuris pažiūri į savo atvaizdą veidrodyje, tuoj jį pamiršta, nes savyje nepajėgia pamatyti dieviškosios tapatybės kilnumo, kurį dovanoja tobulojo laisvės Įstatymo – Evangelijos – pažinimas (plg. Jok 1, 24–25). Taigi, kas šiame gyvenime neieško Kristaus, tas dar miega (plg. Ef 5, 14). Jei jam būtų lemta mirti tada, atsidūręs amžinybėje, iškart suvoks, kad naujoji tikrovė yra realybės viršūnė, nes į jo būties gelmes žvelgia ramus Klausiančiojo žvilgsnis, laukiantis atsakymo, nuo kurio priklausys visos amžinybės likimas. „Žmogau, kuo tapai gyvendamas žemėje, ir ko dabar esi iš tiesų vertas?“ – klaus Karalius.

Kun. Severinas Holocheris OFM: „Mano Japonija ir Šventoji Žemė yra Lietuva“

Kun. Severinas Holocheris OFM

Vokietis pranciškonas tėvas Severinas Holocheris save vadina pilnamečiu lietuviu, nes jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvena Lietuvoje. Balandžio 2 dieną jis šventė kunigystės 50-metį. Todėl jis apžvelgia savo nueitą kelią nuo svajonės būti misionieriumi, pašaukimo krizės ir noro sukurti šeimą iki dabartinio gyvenimo Lietuvoje, kurią vadina savąja Japonija ir Šventąja Žeme.

Jau pusę šimtmečio esate kunigas. Pradėjote šią tarnystę, kai Vokietija dar buvo padalyta į Rytų ir Vakarų, o Lietuva tebebuvo Sovietų Sąjungos gniaužtuose. Kaip keitėsi pagrindiniai kunigystės iššūkiai? Kokie buvo prioritetai kunigui tada ir kokie yra dabar?

Kam nors gali pasirodyti keista, bet man gyvenime kunigystė buvo ne svarbiausia. Svarbiausia man yra pašaukimas būti pranciškonu. Jau šešerius metus priklausiau Mažesniųjų brolių ordinui, kai gavau kunigystės šventimus. Mūsų tėvas šv. Pranciškus Asyžietis rodė didelę pagarbą kunigams, tad stengiausi atlikti šią tarnystę būdamas kuklus kunigas. Ne ponas kunigas, o žmogus tarp žmonių.

Kunigystės sakramentu paženklintas gyvenimas

Angelė Buškevičienė

Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius kartu su savo Mama 2012 metais dalyvavo šventėje „Ačiū, kad šalia esi“ ir sveikino nominantes Ramutės Šukienės nuotrauka

Kunigas ne tik pristatomas anketiniais apibūdinimais. Jo misija – tarnauti Dievui ir žmonėms. Gyvenimas – ištisa sielos įžvalga, pripildyta tikėjimo, maldos, meilės ir vilties, kad žmonės pažintų ir patirtų Bažnyčios mokymą, apsispręstų vadovautis Dekalogu, rinktųsi Kristų ir gyvenimą Evangelijos dvasia. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius, suvokdamas ir kaimo, ir miesto katalikiškų bendruomenių gyvenimo specifiką, vadovaujasi popiežiaus Pranciškaus apaštališkuoju paraginimu Evangelium gaudium apie Evangelijos skelbimą šių dienų pasaulyje, savo pastoracijoje siekia aktyvaus tikinčiųjų dalyvavimo šv. Mišiose, sąmoningumo priimant sakramentus, bendruomeniškumo. Kun. A. Stanevičius 2014 metais šioje bažnyčioje pristatė savo knygą „Tikėjimo tiltu“, kurioje savo įžvalgomis skelbia džiugiąją ir išlaisvinančią Kristaus Naujieną, pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti krikščioniškąjį pašaukimą, apmąsto kančios ir meilės būsenas, vedančias į sielos gyvenimą. Tais pačiais metais paminėjo savo kunigystės 20 metų sukaktį.

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Medžių kaltė ta, kad jie yra medžiai

Vytautas BAGDONAS

Modesto Patašiaus („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Tikriausiai, net ir savo pažadų rinkėjams nevykdantys seimūnai ar apsivogę politikai nesulaukia tiek keiksmų, kiek medžiai. Ir ypač gražuoliai klevai, baltaliemeniai beržai, aukštaūgės liepos keiksnojami rudenį, kai krinta lapai, o eglėmis, pušimis, kėniais, tujomis ir kitais piktinamasi dėl spyglių ar kankorėžių.

Atrodytų, reikia tiktai pasinaudoti puikia proga ir kuo daugiau grožėtis įvairiausiomis spalvomis nudažytais lapais, su nostalgija prisiminti vasaros dienas, o ne pykti ant medžių, kad šie nukloja takus, kiemus, šaligatvius krintančiais lapais. Dargi galima būtų medžiams padėkoti už tuos lapus. Juk jie, suversti į krūvas, po kurio laiko tampa puikiu kompostu arba paberti ant dirvos, daržų būna gera trąša. Tačiau kiemsargiams, valytojams, komunalininkams tie lapai kiekvieną rudenį taip įkyri, taip įsipyksta, kad, atrodo, įduotų kirvį į rankas, ir dauguma medžių būtų nukirsti. Bent jau taip atrodo, klausantis jų dejonių: „Ach, ir vėl pilna lapų, nespėju grėbti...“, „Kaip atsibodo tie lapai...“, „Ir kur tuos lapus dėti, kur išvežti...“, „Ir vėl daugybė spyglių...“

Teisėtvarka kapstosi ir... „prisikapsto“

Edvardas ŠIUGŽDA

Iškart po Velykų švenčių valdžios institucijos toliau kibo į darbą. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį Seime aiškino, jog Seimo narys Gintaras Steponavičius su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo. Pasak E. Pašilio, 2015 metų spalio 29 dieną G. Steponavičius susitarė su R. Kurlianskiu, kad „MG Baltic“ įmonės perves pinigines lėšas į su Liberalų sąjūdžiu susijusio „Laisvės studijų centro“ ir G. Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas, ir taip „neteisėtai“ finansuos Liberalų sąjūdžio veiklą. Prokuroras aiškino, kad po šio susitikimo dėl „neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo“ G. Steponavičius balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo. Nors sumos ir nelabai didelės (10 ir 5 tūkst. eurų) ir gal nevertos tokio didelio dėmesio, tačiau prokuroras aiškino, kad „manytina“, jog G. Steponavičius piktnaudžiavo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, sulaužė Seimo nario priesaiką, pažeidė draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, pažeidė draudimą juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, o dėl tokių G. Steponavičiaus veiksmų „didelę neturtinio pobūdžio moralinę žalą“ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, buvo pažemintas Seimo autoritetas ir diskredituotas Seimo nario vardas. Dar anksčiau E. Pašilis žurnalistams buvo sakęs, kad tai yra sunkus nusikaltimas, nors apie tai, „aišku, dar anksti kalbėti“, nes „vienas iš pagrindinių prokuroro tikslų yra atiduoti bylą teismui“. Jeigu nusikalstama veika „būtų įrodyta, matyt, gresia bausmė“, bet apie tai prokuroras „nebūtų linkęs spėlioti, kokia ji bus“. Generalinis prokuroras neprognozavo, ar įtarimai bus pateikti ir Liberalų sąjūdžiui, nes „ikiteisminį tyrimą organizuoja, vadovauja Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras, jis šiuo metu sprendžia tuos klausimus“, o pats generalinis prokuroras „gilintis tikrai nenorėtų“, nes jis „tikrai negalėtų nurodyti, kokius veiksmus atlikti“.