2017 m. birželio 16 d.
Nr. 24 (2241)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Laisvas kalinys

Blogio
imperija nugalima

Pavojinga klampi
pelkė – internetas

Paroda vyskupui
Justinui Staugaičiui
atminti

Nuotraukos
iš ekspedicijų
į tremties vietas
prie Lenos žiočių

Seime – paroda
„Vilko vaikai: duonos
keliu iš Rytų Prūsijos
į Lietuvą. 1945–1948“

„Nuo mamuto
ilties iki safyrų
aukso apsoduose:
Aleksandras Šepkus“

Kaip akmeniškiai
prikėlė paminklą

Teofiliaus tėvai

Teofiliaus viešnagė
Kretingoje
1934-aisiais

Fatimos
Švč. Mergelės
spindesys

Dvi reikšmingos
parodos

Prisimintas
buvęs vyriausiasis
kariuomenės
kapelionas

Įšventino du diakonus

Kernavės piliakalnių
kompleksas išrinktas
gražiausiu Lietuvoje

Auksinis charizminio atsinaujinimo jubiliejus

Popiežius Pranciškus apie Šventosios Dvasios dovanų priėmimą 

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus dalyvauja
Romoje vykusiame charizmininkų
jubiliejiniame susitikime

Sekminių, Šventosios Dvasios atsiuntimo, iškilmės šventimas Romoje šiemet buvo ypatingas tuo, jog kartu paminėtas tarptautinio Katalikiško charizminio atsinaujinimo sąjūdžio auksinis 50 metų jubiliejus. 1967 metais Jungtinių Amerikos Valstijų katalikiškoje universitetinio jaunimo aplinkoje susikūręs judėjimas, pabrėžiantis asmeninio ryšio su Jėzumi ir gautų Šventosios Dvasios dovanų (graikų k. charizmata – dovanos) raiškos svarbą, dabar išplito visame pasaulyje, ypač pietų pusrutulyje, Lotynų amerikoje. Charizminio atsinaujinimo grupės įvairiomis vietinėmis formomis dabar veikia beveik visose (daugiau nei 200) šalyse ir turi 130–160 milijonų narių, ypač tarp jaunų žmonių. Minint jubiliejinę sukaktį, Sekminių išvakarėse, birželio 3-iosios, šeštadienio, pavakarę, dešimtys tūkstančių charizminio atsinaujinimo sąjūdžio narių, atvykusių iš 150 šalių, taip pat ir iš Lietuvos, rinkosi į Romos antikinę Circo Massimo (Didžiojo cirko) areną sau būdingu būdu šlovinti Viešpatį, pasiklausyti žymių pamokslininkų meditacijų ir liudijimų. Tris valandas trukusį susitikimą, kurio bendra tema buvo „Jėzus yra Viešpats“ ir kuriam vadovavo Popiežiaus namų pamokslininkas tėvas kapucinas Ranieras Kantalamesa (Ramiero Cantalamessa), vainikavo popiežiaus Pranciškaus meditacinė kalba, kurioje ypač iškeltas vienybės skirtingumuose siekis.


Bendros maldos vardan taikos vieta

Lietuvos kariai dalyvavo tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde

Lietuvos kariai ir apaštalinis
kariuomenės Ordinariato administratorius
arkivyskupas Gintaras Grušas
tarptautiniame karių piligrimų
susitikime prie Lurdo bazilikos

Gegužės 15–25 dienomis Lurde, Prancūzijoje, vyko 59-asis tarptautinis karių piligrimų susitikimas, kuriame dalyvavo 45 kariai iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Šioje piligriminėje kelionėje dalyvavo ir apaštalinis Ordinariato administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas bei Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas pulkininkas leitenantas kun. Rimas Venckus.

Šioje piligriminėje kelionėje kasmet dalyvauja apie 15–20 tūkst. rezervo bei aktyvios tarnybos karių piligrimų, jų šeimų narių bei įvairių šalių gynybos institucijų darbuotojų iš daugiau nei 30 šalių. Iki 1990 metų į Lurdą vykdavo kariai piligrimai iš Vakarų Europos ir NATO priklausančių Europos šalių, o nuo 1991 metų prie jų prisijungė tikintieji iš Centrinės bei Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, kelių Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos valstybių.


Plečiasi Šv. Jokūbo kelių tinklas

Ir mažas kaimelis gali atsirasti per Europą besidriekiančiuose maršrutuose

Dainius Varnas

Europos Švento Jokūbo kelio
federacijos generalinės asamblėjos
dalyvių grupė Asyžiaus savivaldybėje

Asyžiuje (Italija), šv. Pranciškaus mieste, kuriame nuolat organizuojami maldos už taiką susitikimai, dalyvaujant Popiežiui, Konstantinopolio patriarchui, sirų stačiatikiams, anglikonų primams, musulmonų, žydų ir budistų atstovams, baigėsi tris dienas trukusi Europos Švento Jokūbo kelio federacijos generalinė asamblėja.

Nuo Santjago de Kompostelos 2000 km nutolęs Asyžius svetingai priėmė generalinės asamblėjos dalyvius iš Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos. Jie vienerių metų kadencijai išrinko naują Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos prezidentą, kuriuo tapo Italijos atstovas Simonas Petirosis (Simone Pettirossi). Generalinės asamblėjos nariai aptarė pasirengimą Europos Tarybos kultūros kelių kongresui, kuris rugsėjo pabaigoje vyks Lukoje (Italija).


Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Šv. Liudviko globoje

Kunigystės 50 metų jubiliejų šventęs
kun. Liudvikas Dambrauskas
ir jo pasveikinti atvykę kunigai
iš Telšių bei Skuodo dekanato

MOSĖDIS. Gegužės 26-ąją Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje auksinį 50 metų kunigystės jubiliejų šventė ilgametis šios parapijos klebonas kun. Liudvikas Dambrauskas. Padėkos už 50 kunigystės metų iškilmingų šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs svečias iš Telšių mons. Rimantas Gudlinkis apie jubiliatą kalbėjo kaip šv. Liudviko globotą kunigą. Šventės liudininkais tapo ne tik šv. Mišių aukoje dalyvavusių 12 kunigų, susijusių su kunigu Liudviku, bet ir gausiai į jas susirinkę parapijiečiai.

Regis, tądien po baltamūrės bažnyčios skliautais pleveno istorija. Čia, Mosėdyje, ji mena ir kunigystės auksinį jubiliejų 1936 metais minėjusį garbųjį prieškario šviesuolį nuo Giršinų, arkivyskupą Pranciškų Karevičių (1861–1945), tokios pat šventės 1926 metais čia dirbdamas sulaukė kunigas Povilas Venckevičius (1847–1943), iš žandarų nemalonės išpirkęs čia vikaru dirbusį Juozą Tumą-Vaižgantą. Keitėsi laikai, žmonės, jų siekiai ir idėjos, nekito tik tikėjimas. Šių dienų istorija Mosėdžio parapijoje susieta su kun. L. Dambrausko vardu ir beveik kaip nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pradėta skaičiuoti nuo 1990 metų kovo 13-osios. Tai buvo aštuntoji kunigo darbo stotelė. Gimęs nelengvais Lietuvai 1940-aisiais Tverų parapijoje, Barboros ir Teofilio Dambrauskų šeimoje, iki šių dienų Bažnyčios ir Dievo tarnas atnešė savo šeimos tikėjimo ir meilės artimui modelį. Atvykęs iš Žemaičių Kalvarijos ir apsistojęs Skuodo rajone, Mosėdyje, ėmėsi nelengvos užduoties – 1994 metais įkūrė Vaikų globos namus. Čia pastogę nuo negandų ir tėvišką kunigo žodį rado daugiau kaip trys dešimtys likimo nuskriaustų Lietuvos vaikų. Visada mąslus, tylus, mažakalbis, bet darbais, geranoriškumu tikras titanas, žmonių gerbiamas ir mylimas, pelnęs pripažinimą iš valdžios institucijų: 2012 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už vaikų globą suteiktas garbės ženklas „Gerumo žvaigždė“, 2015 metais apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, o Skuodo savivaldybės paskelbtas Skuodo rajono garbės piliečiu. Bet ne žemiškos dovanos kunigui svarbiausios. Jis uoliai ir toliau, kiek tik leidžia sveikata, lieka tvirtas maldoje, neapleidžia savo kuklių ir atsakingų pareigų bažnyčioje – ir toliau klauso išpažinčių, tuo talkindamas dabartiniam prapijos klebonui kanauninkui Juozui Vaičiui. Beveik tris dešimtmečius kunigas su parapijiečių šeimomis bendrystėje džiaugsmingomis minutėmis ir gilaus liūdesio valandomis ar atsisveikinant su iškeliaujančiais į amžinybę. Ir tai – šimtai įvairių istorijų. Todėl visa, kas teko šiam žmogui, regis, neaprėpiama, tačiau viską nusako jo, kaip kunigo, credo, išsakytas šv. Liudviko žodžiais, kurie buvo įrašyti lankstinukuose, išdalytuose visiems auksinio kunigystės jubiliejaus dalyviams: „Svarbiausia gyvenime mylėti Dievą visa širdimi. Kai aplanko skausmas ir kančia, reikia paaukoti juos Dievui už mūsų nuodėmes, o sėkmės ir klestėjimo metu – dėkoti Viešpačiui ir saugotis puikybės. Vargšams ir kenčiantiems būtina rodyti ypatingą dosnumą. Visada būkime ištikimi ir pagarbūs Katalikų Bažnyčios, mūsų motinos, vaikai, bei nuolankūs Popiežiui, kaip mūsų dvasiniam tėvui“.


Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Pamaldos ir koncertas didingoje bažnyčioje

Adorantės ir ministrantai po šv. Mišių
su kunigais (iš kairės) vikaru
Tadu Šepučiu ir klebonu Antanu Gutkausku

RIETAVAS. Neseniai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse nuskambėjo Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių renginiai. Mat šis iškilus anų laikų valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) valstybingumo idėjų puoselėtojas, žinomas ir kaip mokslo bei kultūros veikėjas, nuostabiai skambančio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius, grįžta į Tėvynę, atverdamas plačius istorinės atminties bei suvokimo horizontus, kurie tebesaugo jo duotos priesaikos žodžius: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą“ (1794 04 29). Tad ir šiandien, apsilankęs prie Žemaičių plento prigludusiame Rietavo mieste, turinčiame savąją savivaldą bei unikalią M. K. Oginskio paliktą dvasią, kultūrą, norisi stabtelėti, įsižiūrėti į tą iki šių dienų išlikusį Oginskio laikų bei kultūros paveldą, kurį puoselėja jaunoji rietaviškių karta.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paminklas kunigui kraštiečiui

Paminklą kan. Pranui Liutvinui
atminti šventoriuje šventina
arkiv. Sigitas Tamkevičius

SUTKAI. Gegužės 27-ąją, šeštadienį, čia buvo paminėtas iš šios parapijos kilęs kan. Pranas Liutvinas (1927 05 23–1950 09 24–2011 02 14), paskutinius 35 metus dirbęs Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje ir palaidotas jos bažnyčios šventoriuje. Minint 90-ąsias kanauninko gimimo metines Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčioje šv. Mišias už iš šios parapijos kilusį kunigą aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Šakių ir Plokščių parapijų klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius, Aukštosios Panemunės altaristas kun. Petras Kražauskas, svečiai iš Marijampolės kun. Vytautas Užkuraitis ir kun. Bronius Gimžauskas. Arkiv. S. Tamkevičius pamoksle prisiminė savo studijų Kauno kunigų seminarijoje metą, kuomet kan. P. Liutvinas buvo jos dėstytojas bei bendrabučio vedėjas. Tačiau seminarijoje jis darbavosi tik vienerius mokslo metus – iki 1962 m. sausio 2 d. Ilgiau padirbėti seminarijoje kanauninkas negalėjo, nes atsisakė bendradarbiauti su kagėbistais. Taigi arkivyskupui studijuojant Kunigų seminarijoje šį kunigą teko trumpai pažinti. Po šv. Mišių šventoriuje arkivyskupas pašventino paminklą kan. P. Liutvinui atminti. Paminklo fundatorius – Stanislovas Viktoras Liutvinas. Šakių klebonas kun. V. A. Matusevičius sakė, kad kan. P. Liutvinas, būdamas jo gimtosios Aukštosios Panemunės parapijos klebonu, daug lėmė, jog ir jis pasirinko kunigystę. Kunigas Pranas žavėjo savo kunigišku gyvenimu, ištikimybe prisiimtai pareigai, buvo pamaldus, geras ir dosnus žmogus. Jis mėgdavo bendrauti su parapijiečiais, visada skirdavo dėmesį svečiui, ypač buvo rūpestingas klierikams, sekmadieniais juos pavaišindavo savo išvirta sriuba. Jo pasėtas grūdas davė gražių vaisių – keli jo parapijiečiai tapo kunigais. Renginyje kalbėjo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, dalyvavo Lukšių seniūnas Vidas Cikana, būrelis kanauninko giminių ir parapijiečių.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Sekminės su vyskupu

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
su priėmusiaisiais Sutvirtinimo sakramentą

KRYŽIAI. Birželio 4 dieną Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, diecezinėje šventovėje vyko Sekminių atlaidai. Šventovę aptarnaujantis Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara, atrodo, kasmet „pas Dievą užsako“ gražų orą. Nors tądien daug kur Lietuvoje lijo, bet Kryžiuose švietė saulė. Pasveikinęs visus piligrimus, kan. V. Prajara paskelbė atlaidų dienos apeigų tvarką. Pirmasis birželio sekmadienis yra ir Tėvo dienos šventė. Ji sutapo su Sekminėmis. Šv. Mišioms už gyvus bei mirusius tėvus vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius, vyskupijos kancleris, kun. soc. m. lic. Linas Baltrušaitis, Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Vitalijus Volodkovičius. Prie šventovės durų buvo išsirikiavę 39 jaunuoliai. Jiems šv. Mišių metu vyskupas ordinaras R. Norvila suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Pamoksle padėkojęs maldininkams, paragino per Sekmines, Tėvo dieną melstis už sutvirtinamuosius, vieniems už kitus, už savo ir visus Tėvus, žvelgti į Šventąją Dvasią Globėją –Vilties šaltinį, kurį atsiuntė Jėzus visiems amžiams iki laikų pabaigos. Vyskupas peržvelgė, kaip Ji konkrečiai veikia šiandien, kaip priimti, naudotis Jos siųstomis dovanomis. Ganytojas analizavo Šv. Dvasios veikimą per Švč. Sakramento, Krikšto, Atgailos, Susitaikymo, Santuokos sakramentus, kurie yra dovana ir kvietimas kiekvienam žmogui. Trumpai priminė Šv. Dvasios atsiųstas septynias dovanas, jų svarbą žmogaus gyvenime. Šios dovanos – žinojimas (pažinimas), išmintis, patarimas, tvirtumas, supratimas, Dievo baimė, maldingumas. Jos skirtos kiekvienam atskirai ir visai Bažnyčiai. Vyskupas ragino jas priimti atviromis širdimis. Palygino Šv. Dvasios veikimą mūsų sieloje su pavasariu, kurio laukimas džiugina. Po pavasario ateina vasara, kurią galima lyginti su tuo, kas mūsų laukia Amžinybėje. Vyskupas ragino melsti Šv. Dvasią, kad ji pripildytų mūsų širdis Dievo siųstų malonių.


Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Trys šventės Švč. Trejybės dieną

Kun. Algirdas Žukauskas pašventino
restauruotą neogotikinę varpinę,
statytą 1874 metais

PILVIŠKIAI. Birželio 11 dieną Švč. Trejybės parapija šventė titulinius atlaidus. Prieš šv. Mišias giedras oras vasaros spalvomis prisodrino iškilmingą Švč. Sakramento procesiją aplink bažnyčią. Šv. Mišių pamoksle klebonas kun. Algirdas Žukauskas Švč. Trejybės šventę pavadino Dievo švente, sakė, kad Jėzus ant kryžiaus paliudijo mums savo meilę, o Dievo meilė, reikalaujanti mūsų atsako, kvietė tikinčiuosius kryžiaus akivaizdoje apsispręsti, ar jie eina su Dievu. Pasak pamokslininko, kiekvieno žmogaus tikėjimas unikalus, nepakartojamas, kartais komplikuotas, bet ir tobulintinas.

Po šv. Mišių klebonas pasveikino iš vakaro Pirmąją Komuniją priėmusius apie 50 vaikučių. Bendruomenės akivaizdoje mergaitėms įteikė po katekizmą su tolima įžvalga kaip būsimoms mamos, kad savo vaikus supažindintų su tikėjimo tiesomis; berniukams – po maldaknygę, kad ir suaugę (būsimi tėvai) neužmirštų maldos.


Susitikimas po 29 metų

1988 m. gegužės 29 d. įšventinti
kunigai po 29-erių metų Sudarge

KAIMELIS–SUDARGAS. Gegužės 29 dieną Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje 12 valandą prie altoriaus aukoti šv. Mišių išėjo net vienuolika kunigų: Eucharistijai vadovavęs Ruklos klebonas, Ruklos įgulos 1-ojo kapelionato vyr. kapelionas, teol dr. Arnoldas Valkauskas bei koncelebravę Želvos ir Pusnės klebonas Petras Avižienis, Micaičių, Juozapavos ir Raudėnų klebonas Alionidas Budrius, Vadoklių, Lėno ir Šilų klebonas Vidmantas Kareckas, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros rezidentas g. kan. Juozapas Kuodis, Rudaminos klebonas Alfredas Nėnius, Punios klebonas, soc. m. mgr. Vytas Sabaliauskas, Mosėdžio klebonas g. kan. Juozas Vaičius, Karmėlavos klebonas, teol. bažn. t. lic. Virginijus Veprauskas, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vikaras Stanislovas Žukauskis ir šeimininkas, šios parapijos klebonas Zenonas Stepanauskas. Visi jie kunigais įšventinti 1988 m. gegužės 29 d., todėl tądien minėjo kunigystės 29 metų sukaktį.


Miesto šventė

Meras Rolandas Janickas apdovanoja
naujagimius ir jų tėvelius

UKMERGĖ. Gegužės 27-ąją čia vyko miesto šventė. Joje antrus metus iš eilės buvo pagerbti ir pasveikinti nuo vienos Miesto šventės iki kitos Ukmergėje gimę ir užregistruoti naujagimiai. Per šį laikotarpį (nuo 2016 05 28 iki 2017 05 27) pasaulį išvydo 281 (140 berniukų ir 141 mergaitė) kūdikis. Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus darbuotojos, padedamos Ukmergės rajono savivaldybės mero Rolando Janicko, aikštėje priešais Ukmergės kultūros centrą naujiesiems ukmergiškiams įteikė specialius „Ukmergiškio liudijimus“ bei po dovaną – marškinėlius su užrašu „Aš – naujasis Ukmergės pilietis“, knygą-albumą „Mūsų vaikas“ ir pliušinį žaislą.

Miesto šventės metu surengto Mero padėkos vakaro metu pagerbti savivaldybei nusipelnę bei savivaldybę garsinantys asmenys. Rajono meras R. Janickas jiems įteikė Mero padėkos ženklus. Be kitų pagerbtųjų, už sakralinės kultūros puoselėjimą, tarnystę ir žmonių telkimą šiuo apdovanojimu pagerbta Ukmergės kultūros centro choro „Magnificat“ vadovė ir Švč. Trejybės bažnyčios vargonininkė Regina Ališauskaitė, už asmeninį indėlį ir nuoseklų bendradarbiavimą neįgaliųjų socialinės gerovės kūrimo srityje – Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas, už inovatyvių vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo metodų įgyvendinimą Ukmergės rajone, skautiškų vertybių formavimą, pagrįstą asmeniniu pavyzdžiu, – viešosios įstaigos „Skautų slėnis“ vadovas Jonas Dragūnas. Miesto šventėje apdovanotas ir vepriškis Romas Petras Šaulys. Medaliu „Už nuopelnus Ukrainai“ jį apdovanojo tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas, atsargos pulkininkas Algis Šimoniūtis. Ukrainos apdovanojimas įteiktas už surinktą labdarą, kuri gabenama į Ukrainos karo siaubiamas vietoves. Prieš šią šventę ats. plk. A. Šimoniūtis buvo ką tik grįžęs iš karo zonos Ukrainoje – Afdejevkos miesto, kur vis girdėti sprogmenų garsas. Lietuvos televizijos žurnalistai ir operatoriai ten montuoja filmą apie karą ir pagalbą, kurią teikia „Pagalbos sparnas“. R. P. Šaulys penkis kartus padėjo surinkti labdarą ir parėmė misiją finansiškai, Už tai buvo galima įsigyti kuro kelionei į Ukrainą.


Eucharistinis Jėzus laukia mūsų

Kun. Vytenis Vaškelis

„Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad pamatęs Viešpaties namų mūrus ar bokštus, neužeitum į kiekvieną Tabernakulį. Jis laukia tavęs“, – taip atvirai ir drąsiai į mus kreipiasi šv. Chosemarija Eskriva de Balageras (Josemaria Escriva de Belaguer). Prieš Mišias, būdamas klausykloje, matau šventovėje besilankančius turistus... Kai kurie, stokodami supratimo bei tikėjimo į Eucharistijoje esantį Kristų, atėjo kaip į muziejų, nes bažnyčios didingumas ir meno vertybės natūraliai žadina smalsumą, ir dėmesys savaime krypsta į gražius daiktus. Bažnyčioje Neregimojo neįmanoma pamatyti, nes ši privilegija pirmiausia bus suteikta tiems, kurie savo protą mokėjo palenkti apreikštam Dievo žodžiui, aiškiai bylojančiam, kad ne pasaulis, o Jis pats turi susilaukti didesnio mūsų dėmesio. Atėję į Dievo namus jaučiame, kaip malonė iškart mus švelniai bei įtaigiai ragina akimis ieškoti mažo „namelio“ – tabernakulio, kuriame dėl Didingojo buvimo netenka abejoti, nes tikintiesiems Eucharistijoje Esantysis yra tas pats anuomet dulkėtais Palestinos vieškeliais vaikščiojęs Nazarietis.


Pasišventusių našlių laikinųjų įžadų šventė

VVPNA narės laikinųjų įžadų šventėje
su vysk. Rimantu Norvila (dešinėje),
kun. Petru Dumbliausku SDB (kairėje)
ir kapelionu kun. Žydrūnu Kulpiu
(antroje eilėje kairėje)

Gegužės 24 dieną, trečiadienį, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje susirinko Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacijos (VVPNA) narės bei nemažas būrys parapijiečių. Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir asociacijos kapelionas kun. dr. Žydrūnas Kulpys, keli kiti kunigai buvo klausyklose. Pagiedojus Šventosios Dvasios himną, vysk. R. Norvila, visus pasveikinęs, pasidžiaugė, kad asociacijos narės sėkmingai vykdo prisiimtus įstatus bei reglamento įsipareigojimus, kad didėja duodančių įžadus našlių skaičius, atsiranda norinčių dalyvauti šioje asociacijoje. Ganytojas akcentavo, kad labai svarbu suprasti, jog našlių įžadai yra atsiliepiant į Dievo meilę ir kvietimą savo likusį gyvenimą paaukoti Dievui, atsakyti į Dievo meilę, pasišvęsti Viešpačiui kuo daugiau dalyvauti vietinės Bažnyčios gyvenime pagal našlės galimybes bei sugebėjimus, dar daugiau didinti ištikimybę liturginei ir asmeninei maldai.


Žaizdos

Partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas

Povilas Šimkavičius

Poetas Leopoldas Stanevičius prie
Vinco Žaliaduonio-Roko portreto
perskaitė savo eilėraštį
„Žuvusiojo laiškas motinai Tėvynei“

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio „Laisvė“. Bet visu balsu šaukiau: „Laisvė Lietuvai! (...)“. Todėl ir tikėjau šventu stebuklu, ir šaukiau Karo tribunolui: „Lietuva atsibus, surankios mūsų kaulus iš griovių, iš raistų ir karstuose pastatys prie švento altoriaus! Uždegs žvakes. Sukalbės „Amžinąjį atilsį“. Ir gražiausioje Lietuvos aikštėje pastatys paminklą partizanui ir partizano motinai. O dabar sakau okupantų Karo tribunolui: „SUŠAUDYKIT MANE!“, – šiuos paskutiniojo Lietuvos partizano žodžius iš Antano Paulavičiaus knygos „Kraujo upeliai tekėjo“ perskaitė gydytoja Danutė Mačiulienė. Renginio dalyviams tylos minute pagerbus žuvusiuosius už Lietuvos laisvę ir gyvai sugiedojus Švenčionių krašto himną – Broniaus Jonušo maršą „Į kovą, į kovą“ – kovo 25 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje prasidėjo 65-ųjų Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko žūties metinių minėjimas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija