2017 m. spalio 13 d.
Nr. 39 (2256)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Kaip mes išrinkome
signataru Balį
Gajauską

Kėlęs iš sąstingio
savo tautiečius

Žmonijos viltis

Atsinaujinimo
diena Panevėžyje

Nauja
bažnytinio meno
eksponavimo erdvė

Trapaus
kūrinio istorija

„Bažnyčia myli Europą ir tiki jos ateitimi“

Mindaugas Buika

Tarp CCEE šiemetinės asamblėjos
dalyvių buvo ir Vilniaus arkivyskupas
Gintaras Grušas (centre)

CCEE asamblėja Minske

Europoje toliau plintant sekuliarizacijos procesui ir, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, vykstant naujajai ideologinei kolonizacijai, kurią II Vatikano Susirinkimas pranašiškai įvardijo kaip gilėjančią prarają tarp tikėjimo ir gyvenimo – „vieną didžiausių mūsų epochos klaidų“ („Gaudium et Spes“, 43), – žemyno nacionalinių vyskupų konferencijų vadovai rinkosi į Baltarusijos sostinę Minską svarstyti šiuos ir kitus klausimus savo metinėje plenarinėje asamblėjoje. Rugsėjo 27 – spalio 1 dienomis vykusį susitikimą surengė Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius. Jis norėjo atkreipti dėmesį į gilias šios Rytų Europos valstybės gyventojų krikščioniškas šaknis, glaudų ekumeninį vietos katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimą sprendžiant įvairias bažnytines ir socialines problemas. Dauguma iš 9 milijonų Baltarusijos gyventojų yra stačiatikiai (ortodoksai), kanoniškai priklausantys Maskvos patriarchatui, o katalikai sudaro maždaug penktadalį tikinčiųjų. Katalikybė Baltarusijoje, net ir būdama mažumoje, turi gilų istorinį paveldą. Tai patvirtina šiemet minima Minsko miesto vardo 950 metų paminėjimo Nestoro kronikoje sukaktis ir pirmosios baltarusių kalba spausdintos knygos „Rusų Biblijos“ 500 metų katalikiškas jubiliejus. Tai – 1517 metais senąja baltarusių (rusėnų) kalba išspausdintas „Psalmynas“ ir visų Šventojo Rašto knygų leidimas (1518–1519), kurį Prahoje atliko vienas žymiausių XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų intelektualų Pranciškus Skorina, vėliau įrengęs pirmąją spaustuvę Vilniuje.


Popiežius Pranciškus priėmė Lietuvos premjerą

Popiežius Pranciškus priėmė Lietuvos
premjerą Saulių Skvernelį

Jo Šventenybė popiežius Pranciškus Vatikane praėjusio penktadienio rytą priėmė Lietuvos ministrą pirmininką Saulių Skvernelį su šeima. Premjeras su Šventuoju Tėvu aptarė emigracijos keliamus iššūkius, humanitarinę pagalbą Ukrainai, socialinės atjautos skurstantiems ir nuskriaustiesiems, pagalbos šeimoms ir gimstamumo skatinimo klausimus. Kalbeta apie neseniai vykusia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Buvo aptartos abiem šalims svarbios temos, Europos integracijos busimos perspektyvos, jaunimo emigracija ir migrantu priemimas, taika ir saugumas regioniniu ir tarptautiniu mastu.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Lietuvos ryšiai su Vatikanu visuomet buvo ypatingi. „Savo tvirta laikysena Šventasis Sostas padėjo Lietuvos žmonėms kovoje dėl laisvės, o popiežiaus dėmesys Lietuvai visada buvo ir bus vilties bei tikėjimo šaltinis. Tai, kad Vatikanas niekuomet nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, o mūsų šalies diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė ir okupacijos metu, Lietuvai yra ypatingai svarbu“, – sakė premjeras S. Skvernelis. Visų Lietuvos žmonių vardu Ministras Pirmininkas pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Lietuvą.


Žmogus yra trapus ir didis

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai dėl klimato kaitos Antarktidoje tirpstantys ledynai virsta vandeniu, kuris, garuodamas tampa pertekliniais lietaus lašais, skandinančiais ne tik mūsų gimtinės žemės dirvas, tai – ženklas, liudijantis, jog Viešpats nori, kad gyvasis malonės vanduo, kaip Jo gerumo perteklius, per mūsų širdis dosniai tekėtų į aplinkinių.

Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Dangaus Karalystę, kurią simbolizuoja vestuvių pokylis, į kurį pakviestieji nenorėjo eiti, nes žemiški darbai bei rūpesčiai užgožė bet kokį norą paklusti karaliui, kuris iš visos širdies visiems atėjusiems pas jį troško visokeriopai duoti daugiau nei jie buvo verti (plg. Mt 22, 2–7). Didžiausias žmonių paklydimas – jų širdžių „suakmenėjimas“. Tas, kuris juos sukūrė, savuoju Krauju atpirko, ir, dovanodamas amžinąją laimę, kvietė pas save, o jie, užuot paprasčiausiai priėmę tą neįkainojamą perlą – saulėtą Dieve amžinybę – ir atėję pas Tą, nuo kurio išskirtinos malonės priklauso kiekvieno asmens širdies gyvybiškai svarbus plakimas krūtinėje ir neatšaukiamas galutinio likimo sprendimas, Jam „atsilygino“ Jį prikaldami prie kryžiaus, kuris, beje, anuomet buvo tik paniekos vertas medis.


Algirdo Juliaus Greimo metai

Susiburta vaikystės namuose

Vytautas BAGDONAS

Muziejaus kambaryje, kur kadaise
vaikystėje teko gyventi ir būsimajam
mokslininkui (iš kairės): doc. Rolandas
Aidukas, doc. dr. Rimantas Astrauskas,
prof. Karolis Rimtautas Kašponis
ir prof., akademikas Antanas Tyla

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius spalio 7-ąją suorganizavo popietę „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“, skirtą 100-osioms pasaulinio garso mokslininko, semiotiko, kalbotyrininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinėms. Į renginį, vykusį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Anykščių rajono Kunigiškių I kaime, susirinko ne tik vietiniai gyventojai, bet atvyko ir gausus įvairiapusės šio iškilaus mokslininko veiklos tyrinėtojų, jo atminimo sergėtojų būrys iš įvairių mūsų šalies vietovių, apsilankė ir A. J. Greimo semiotinių studijų centro, UNESCO organizacijos Lietuvos skyriaus atstovai.


Liudviko Zamenhofo metai ateina į Kauną

Esperanto kalba tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms

Povilas JEGOROVAS,

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Tai yra visavertė kalba, genialus XIX amžiaus lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.


Nepasidalija valdžios...

Linas ŠALNA

Akivaizdu, kad socialdemokratų stovykloje vykstantis skilimas gilėja. Prieš partijos tarybos valią rugsėjo pabaigoje devyni Seimo socialdemokratai – Juozas Bernatonis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas – balsavo už tai, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su „valstiečiais“. Keturi – Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas ir Juozas Olekas – buvo prieš. Julius Sabatauskas susilaikė, o dar trys Seimo socialdemokratai posėdyje nedalyvavo. Iš partijos siūloma šalinti ir Mindaugą Bastį, jis pasirašė susitarimą dėl frakcijų koalicijos, bet nedalyvavo balsavime dėl tokio sprendimo. Parlamentarai, kurių elgesį šeštadienį svarstė Etikos komisija, buvo kviesti į posėdį, tačiau nė vienas iš jų neatvyko. Etikos komisijai pateiktuose paaiškinimuose socialdemokratai ginčija LSDP tarybos sprendimo pasitraukti į opoziciją teisėtumą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija