2017 m. lapkričio 24 d.
Nr. 45 (2262)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kraštiečiai, kovoję už Lietuvos valstybę

Bronius VERTELKA

Konferencijos pranešėjai
ir organizatoriai su miesto meru Ryčiu
Mykolu Račkausku (penktas iš kairės)

PANEVĖŽYS. Spalio 18-ąją Kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“. Po įžanginio žodžio muziejaus direktorius Arūnas Astramskas sakė, jog šia konferencija, skirta Lietuvos kovoms už nepriklausomybę 1919–1920 metais, pradedamas renginių ciklas artėjančiam mūsų valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui paminėti. Kitąmet planuojama konferencija, skirta rezistencinėms kovoms po Antrojo pasaulinio karo, o 2019 metais – Sąjūdžio ir Atgimimo metams.

Konferenciją organizavo muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas kartu su Lietuvos karo istorijos draugija. Leidinį, kuriame bus išspausdinta konferencijos medžiaga, remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė. Konferenciją vedė muziejaus Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėtas Trijų memorandumas

RAUDONDVARIS. Lapkričio 13 dieną Raudondvario pilyje įvyko mokslinė konferencija, skirta 75-osioms Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo metinėms.

Renginio iniciatorius, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune Teodorui Adrianui fon Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Dokumente buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių ir lenkų ūkininkų turto grobimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą. Svarbu ir tai, kad buvo įvardintas pagrindinis lietuvių tautos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvą.


Knyga gyvenimui ir dvasiai

Yra knygų, kurios gyvos, amžinos. Jos, nepaisant amžiaus, epochų, valdžių sava kalba kužda mūsų būčiai ir nejučia skverbiasi į sielą. Guodžia, ramina, gyvenimo paslaptis byloja.

Tokia knyga – „Dievas yra Šviesa“. Jos autorė – mokytoja Ritonė Šalkauskienė – žinomo filosofo, garsaus lietuvių mokslininko, filosofo, pedagogo, lietuvių tautinio ugdymo puoselėtojo, akademiko Stasio Šalkauskio sūnaus Juliaus Šalkausko žmona.

Pavadinimo paraštėje – nuoroda: „Geroji patirtis dirbant su III–IV klasių gimnazistais“. Knyga išleista 2015 metais. Jos nerasi knygynuose ar prekybos centruose. Trys šimtai vienetų autorės lėšomis išleistų knygų paskendo knygų vandenyne. Ir tik tikybos mokytojai gali ją surasti didžiosiose bibliotekose. O rasti ir perskaityti šią R. Šalkauskienės darbo, dėstant tikybą vyresnėms gimnazijos klasėms, knygą reikia ir būtina ne vien dėl puikių viršelių, malonios išvaizdos, bet dėl turinio, gilių dvasios versmių, kurias autorė sukūrė. Autorė atsakė skaitytojams į du labai svarbius klausimus: kaip tikybos mokytojas turėtų prisišaukti Šventąją Dvasią, kuri padėtų suprasti dieviškąjį kvietimą, ir kaip jaunimą pakviesti domėtis dvasinėmis vertybėmis ir jas integruoti į asmenybės brandos procesą bei įtvirtinti prasmingo gyvenimo sampratą?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija