2017 m. gruodžio 8 d.
Nr. 47 (2264)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

Alfonsas Vaišvila

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė, politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“... daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“ – slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“. Tai gal jie – ne kovotojai, o tik slapukai. Todėl ir paminklas skiriamas ne laisvės kovotojams, o bunkeriuose besislapstantiems. Slapukai, suprantama, nieko negali iškovoti, nes jų tikslas – ne aktyviai veikti, o slėptis, rūpintis tik savo asmeniniu saugumu. Taip pažeminti mūsų laisvės kovotojų nedrįso net sovietai. Bunkeris gali būti partizanų buities, bet ne kovos ir į ją kvietusios idėjos simbolis. Tai – siaurai buitinis, be apibendrinančios, kviečiančios ir uždegančios minties statinys ir dėl to neturintis net simboliui būdingų požymių. Bedvasio paminklo kūrėjams, matyt, buvo sunku suvokti ir išreikšti dvasinį tūkstančių ano meto laisvės kovotojų pasiryžimą žūti, bet nevergauti, kelti Tėvynės laisvę aukščiau už savo asmeninę laimę. Šis paminklas greičiau yra paminklas ne laisvės kovoms, o nūdienos žmogui, vengiančiam giliau mąstyti, viską vertinančiam per pramogų, asmeninės naudos pirmumo prizmę ir nesuprantamai žiūrinčiam į kiekvieną, keliantį bendrą interesą aukščiau už asmeninį. Jis liudija, kaip sunku peržengti bedugnę, skiriančią save aukojusius pokario laisvės kovotojus nuo šiuolaikinio hedonistinio žmogaus vartotojo, ieškančio ir laisvės kovų pavaizdavimo kaip eilinės pramogos.


Pasisakoma dėl Lukiškių aikštės memorialo

Vadinamojo konkurso nuostatus dėl memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje parengė ir pagal juos konkursą vykdė Kultūros ministerija. Memorialas laisvės kovotojams rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė. Sprendimas sukėlė dalies visuomenės, norinčios matyti Lukiškių aikštėje Vyčio skulptūrą, pasipiktinimą. Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo konkursui supriešinus visuomenę, reikėtų pagalvoti apie naują konkursą. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą. (...) Mums nereikia monumento susipriešinimui, mums reikia tokio memorialo, kuris vienytų, simbolizuotų santarvę, įprasmintų mūsų gebėjimą susitarti“. M. Lingė svarstė, ar būtų prasminga realizuoti projektą, keliantį dalies visuomenės pasipiktinimą, ir siūlė ieškoti susitarimo, nesistengiant  viską susieti su konkrečia data. Pasak prezidentės patarėjo, susipriešinimą nemažai nulėmė ir netinkami valstybinių institucijų sprendimai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija