Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimas ir nacionalinė santarvė

Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimas politiniams aplankytų Azijos šalių lyderiams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vežamas rikša į tarpreliginį susitikimą su įvairių Bangladėšo tikybų dvasiniais vadovais

Apginti demokratijos procesą

Popiežius Pranciškus pastoracinėje kelionėje lankydamas dvi Azijos šalis, kuriose krikščionys sudaro nedidelę mažumą ir kuriose daugiau kaip keturi penktadaliai vietinių gyventojų išpažįsta budizmą (Mianmaras) arba islamą (Bangladešas), savo pokalbiuose su politiniais vadovais ir pilietinės visuomenės veikėjais pabrėžė bendražmogiškų artimo meilės, santarvės ir taikos vertybių įtvirtinimo svarbą. Tai iš tikrųjų aktualu, kadangi šios valstybės praeityje, iki XX amžiaus vidurio, patyrę Didžiosios Britanijos kolonijinį valdymą bei vėliau sunkią kovą už nacionalinį išsivadavimą, dabar susiduria su daugybe ekonominių, socialinių bei politinių problemų, kurias paaštrina etniniai konfliktai bei religiniai nesutarimai. Mianmare, turinčiame 52 milijonų gyventojų, priskaičiuojamos net 135 etninės grupės, įskaitant 8 tautybes, beveik 60 metų valdę kariškiai (1962–2012) tebeturi stiprias pozicijas. Šalies konstitucija patvirtina, kad kariškiams turi priklausyti 25 proc. parlamento vietų, kad jie administruoja kelias svarbias ministerijas, o iškilus krizinei situacijai turi teisę perimti valdžią (sugrąžinti diktatūrą). Todėl nereikia stebėtis, kad, atvykęs į Mianmarą lapkričio 27 dieną (vizitas tęsėsi iki lapkričio 30-osios), Šventasis Tėvas, prasilenkęs su įprastu diplomatiniu protokolu, pirmiausia susitiko su kariuomenės vadu generolu Min Aun Hlengu (Min Aung Hlaing) ir kitais vyriausiais kariškiais. Tik kitą dieną sostinėje Teipide įvyko oficialūs jo pokalbiai su Mianmaro prezidentu Htinu Kijavu (Htin Kyawu) ir faktiškąja šalies vyriausybės vadove bei užsienio reikalų ministre Aun San Su Či (Aung San Sun Kyi). Ši žymiausia Mianmaro politikė, kuriai už šalies demokratijos siekius 1991 metais, dar esant namų arešte, buvo suteikta Nobelio taikos premija. Aun San Su Či vadovaujama partija prieš porą metų laimėjo pirmuosius demokratinius rinkimus, tačiau ji pagal konstituciją negali užimti aukščiausių renkamų postų, nes buvo ištekėjusi už anglo ir jos vaikai turi Didžiosios Britanijos pilietybę.

Suaugusiųjų mokymasis – šviesa akyse ir sieloje

Aldona KUDZIENĖ

Mons. dr. Algirdas Jurevičius supažindino su palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimu

Lapkričio 20–26 dienomis vyko Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) inicijuota respublikinė 18-oji suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi galia ir žavesys“. VšĮ „Dienos namai“ kartu su Alytaus dekanatu, apskrities literatų klubo „Tėkmė“ bei Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) atstovais pakvietė alytiškius į mokymosi ir meninės raiškos popietę Kraštotyros muziejuje. Renginį vedė Alytaus teatro aktorius Eugenijus Rakauskas.

„Mokytis niekada nėra per vėlu. Esame čia tie, kuriems mokymasis rūpi“, – pradžioje kreipėsi į visus renginio globėjas ir mecenatas, Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis. LSŠA Alytaus krašto skyriaus pirmininkė ir Verslo konsultavimo centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė sveikindama susirinkusius kalbėjo apie naujų technologijų atėjimą į mūsų gyvenimą ir būtinumą nuolat atnaujinti bei tobulinti, anksčiau įgytas žinias, įgūdžius. Kraštotyros muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Irma Žvinakienė kvietė dažniau apsilankyti čia vykstančiose parodose bei dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose.

Jis ateina

Kun. Vytenis Vaškelis

Viskas prasideda nuo prioritetų pasirinkimo. Dar prieš Adventą prasidėjęs lenktyniavimas, kuriame mūsų krašto mieste bus pastatyta gražiausia Kalėdų eglė, neturi tiesioginės sąsajos su Kristaus gimimo šventimu. Įspūdingais šviesos deriniais kerinčiai spindinti eglės dekoracija, daugelį kaip magnetas traukianti prie savęs, visada bus vadinama tik spalvingu daiktu, o Viešpaties apsireiškimas žemėje visada bus mums pasirinkimo iššūkis priimti Jėzų į savo širdį ir apsispręsti kardinaliai keisti gyvenimo kryptį ar gruodžio 25 dieną, vieną kartą per metus, atėjus į bažnyčią ir dalyvavus iškilmingose Gimusiojo garbei pamaldose, paskui paviršutiniškai su tam tikra nostalgija manyti: „Kai prieš mėnesį aikštėje mačiau eglės įžiebimą, buvo linksmesnių įspūdžių...“

Kas pavogė Kalėdas?

Sekmadienį, gruodžio 3-iąją, bažnyčiose, o kai kur ir namuose, uždegta pirmoji Advento vainiko žvakė. Evangelijoje perskaitėme svarbiausią žinią: „Budėkite“. Advento metu žvelgiame į praeitį, ruošdamiesi švęsti Jėzaus gimimą, Jo pirmąjį atėjimą, bet kartu žvelgiame ir į ateitį, laukdami Jo antrojo atėjimo, arba Jo atgimimo mūsų širdyse. Adventas – budėjimo ir pažadų išsipildymo laukimo metas.

Laukimas yra visiems suprantamas. Moksleiviai laukia atostogų, o kai atostogos atsibosta, laukia mokslo metų pradžios. Laukiame sniego, geresnio oro, vardinių ar sukaktuvių, vestuvių. Be abejo, laukiame savo gimimo dienos, tikimės, kad mus prisimins, pasveikins, kad gausime dovanų, kad mums ta diena bus šventė. Laukimas yra būtinas, nes tai – pasiruošimo laikas, kad šventė įvyktų.

Vilniaus arkivyskupijoje

Švenčionių dekanate

Pašventino koplyčios altorių

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas šv. aliejais – chrizma – patepė altoriaus mensą. Kairėje – Švenčionių klebonas ir dekanas kun. Medardas Čeponis

ŠVENČIONYS. Gruodžio 2-ąją, dar prieš vidurdienį, parapijiečiai rinkosi į Visų Šventųjų bažnyčią, o prie jos vartų klebonas Medardas Čeponis ir vikaras Marijanas Apriško laukė garbiojo svečio Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo, kurį pasitikę, palydėjo į zakristiją. Iškilmingos procesijos būdu arkivyskupas ir visi kunigai atėjo į koplyčią ir aukojo šv. Mišias. Koncelebravo Strūnaičio parapijos klebonas Aldas Čeponis, Ignalinos parapijos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas, Švenčionėlių parapijos klebonas Raimundas Macidulskas, Adutiškio parapijos klebonas Vytautas Pūkas, Pabradės ir Pavoverės parapijų klebonas Deimantas Braziulis, Tverečiaus parapijos klebonas Antanas Domeikis, arkivyskupo sekretorius Mindaugas Bernotavičius, parapijos kunigai Medardas Čeponis ir Marijanas Apriško.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Kristaus – Tiesos Karaliaus – palytėti

Raseinių kultūros centro kapelos „Dubysa“ vadovas Gintautas Grigalis, klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir gydytojas poetas Juozapas Mickevičius Edmundo Kazbaro nuotraukos

ARIOGALA. Baigiantis bažnytiniams liturginiams metams, paskutinį lapkričio sekmadienį, minima Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo, šventė. Ją 1925 metais įsteigė popiežius Pijus XI. Jis teigė, kad Kristaus karališkumas neatsiejamai susijęs su katalikų pareiga siekti įgyvendinti karališkos valstybės idealą, kovoti su visuomenėje plintančiu pasaulietiškumo „pavojumi“. Plėtojantis ateizmui Popiežius norėjo patvirtinti aukščiausią Kristaus valdžią žmonėms ir jų institucijoms. Šiandien Bažnyčia šią šventę interpretuoja Evangelijai artimesne dvasia. Ji iškilmingai paminėta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, į kurią susirinko gausus parapijiečių ir svečių būrys. Šventėje dalyvavo Raseinių kultūros centro kapelos „Dubysa“ vadovas Gintautas Grigalis su atlikėjais, gydytojas poetas Juozapas Mickevičius.

Paskutinė metų kelionė su Dievo Motinos vardu

Biržiečiai su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu

Vilniaus Aušros Vartuose baigėsi aštuonias dienas trukę Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidai. Vieną iš jų, lapkričio 14-ąją, didelė grupė biržiečių, kurių dauguma yra Šv. Jono Krikštytojo parapijos nariai, visur keliaujantys su kun. Ernestu Želviu, vyko ne tik pasimelsti Švč. Motinai Marijai, bet ir aplankyti Vytauto Didžiojo gimtinę, buvusią Lietuvos sostinę Trakus.

Kartu su tikinčiaisiais iš visos Lietuvos šv. Mišiose, kurių liturgijai vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas, meldėmės už Panevėžio vyskupiją, Biržus ir už save pačius. Šv. Mišių metu giedojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas Viktorijos Morkūnienės. Kartu su patyrusiais choristais keliavo ir kelias giesmes pagiedojo jaunosios bažnyčios giesmininkės, vadovaujamos Viktorijos dukters Ievos. Homilijoje vyskupas Linas apžvelgė visas metų šventes, susijusias su Mergele Marija, kuri visada yra šalia Jėzaus. Ganytojas kvietė žmones dėkoti Dievui už jo malones Lietuvai, suteiktas šiais metais. Prisimintas Palaimintasis Teofilius Matulionis, kankinys, „kuris turi būti mūsų bičiulis ir draugas“, paminėtos Fatimos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo 100-osios metinės, kviesta apsilankyti neseniai Bazilikos vardą gavusioje Trakų bažnyčioje ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. „Marija yra Taikos Karalienė, ir tai liudija daugybė pasaulinių įvykių“, – kalbėjo vyskupas Linas popiežiaus Pranciškaus žodžiais ragindamas melstis už taiką, kuri prasideda mūsų širdyse. „Koks yra mūsų ryšys vienas su kitu, koks mūsų santykis su Bažnyčia? Ar šiame santykyje vyrauja taika, ar pavydas ir susiskaldymas?“ – pamąstyti kvietė vyskupas.

Latvių šventė

Laima DEBESIŪNIENĖ

Latvijos Respublikos ambasadorius dr. Einaras Semanis ir Gediminas Adlys

Lapkričio 18 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Auloje paminėtos 99-osios Latvijos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo metinės. Renginį organizavo KTU studentų korporacija „Tautito“ bei Lietuvių ir latvių draugija. Šventė prasidėjo įžanginiu Gedimino Adlio žodžiu. Jis visus pasveikino ir priminė, kad ši diena – pasiruošimas šimtmečio minėjimui. Paskui skambėjo Latvijos ir Lietuvos valstybiniai himnai. G. Adlys supažindino su Latvijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr. Einaro Semanio (Einars Semanis) sveikinimu. Pasidžiaugta, kad KTU minimos svarbios Latvijai datos, kad lietuvius ir latvius sieja ne tik kaimynystė, bet ir baltiška prigimtis, panašiu metu paskelbta ir atkurta Nepriklausomybė ir bendros problemos, kurias derėtų spręsti kartu. Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Šiemet ji švęsta Palangoje, kitąmet vyks Jelgavoje, bet vieningi privalome būti visada. Turime išsaugoti kultūrinį paveldą, nes esame vieninteliai baltai. Kartais tenka būti konkurentais, bet draugystė yra svarbiau. Labai svarbus europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos elektros sistema, bendri darbai mokslo ir kultūros srityse. Tikslas – laisvos tautos, gyvenančios klestinčioje Europoje.

Minske – turiningas pokalbis apie Lietuvos ir Baltarusijos literatūrinius ryšius

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Dalis diskusijos „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“ dalyvių

Laikraščio „Zviazda“ redakcijoje

Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba „Zviazda“ redakcijoje įvyko diskusija „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“. Ją surengė leidybos namai „Zviazda“, leidžiantys ne tik laikraštį „Zviazda“, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį „Litaratura i mastactvo“ („Literatūra ir menas“), žurnalus: moterims „Alesia“, vaikams „Biarozka“ („Berželis“), satyros „Vožyk“ („Ežiukas“), knygas baltarusių, rusų kalbomis.

Baltarusiams atstovavo leidyklos „Adukacija I vychavanne“ („Švietimas ir auklėjimas“) direktorius Nikolajus Supranovičius, leidyklos „Mastackaja litaratura“ („Meninė literatūra“) direktorius Aleksandras Badakas, vaikų žurnalo „Viasolka“ („Vaivorykštė“) vyr. redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis, literatūros žurnalo „Polymia“ atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičenka, Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas. Pokalbyje dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių susivienijimo „Vytis“ pirmininkas Alfredas Keršys, Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Rima Radygina ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių kalbos kursus), žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti mūsų tėvynainiai.