2018 m. sausio 12 d.
Nr. 2 (2269)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Galutinis KGB sąrašų paskelbimas: kaip savo pačių rankomis buvo terorizuojami žmonės

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pateikė paskutinius įrašus apie KGB agentus ir informavo, kad ir aktorius Donatas Banionis, ir dirigentas Saulius Sondeckis sovietų okupacijos metais buvo užverbuoti dirbti KGB agentais. Kai ką tokia žinia šokiravo ir netgi papiktino. Bet dar labiau galėjo šokiruoti ir žinia apie tai, jog su KGB bendradarbiauti esą buvo priverstas ir vyskupas (būsimasis kardinolas) Vincentas Sladkevičius. Tačiau, kaip sako ir tokius dalykus paviešinę pareigūnai, ir istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, dokumentą, kuriuo remiantis paskelbta ši informacija, reikia vertinti labai atsargiai, nes jame yra pavardžių ir tų asmenų, kurie su KGB niekada nebendradarbiavo. „Tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie, tiesą sakant, niekada nebendradarbiavo su KGB, bet, pavyzdžiui, norėdami išvengti kalėjimo 1945 ar net 1940 metais, pasirašydavo raštelius ir dingdavo iš KGB akiračio“, – LRT radijui sakė istorikas. – Į tą dokumentą reikia žiūrėti atsargiai ir vertinti tik tuos dalykus, kuriuos tikrai žinome“. Dėl sąrašo patikimumo abejonių turi ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys. „Pats žurnalo atsiradimas, jo sudarymo principai, kodėl vieni žmonės buvo į žurnalą įtraukti, o kiti – ne, sunkiai paaiškinamas. Galima kelti tik hipotezes. Viena jų būtų tokia, kad šiame žurnale yra nemažai žymių asmenų – kultūros, meno, mokslo darbuotojų iš įvairių laikotarpių (pradedant sovietmečio pradžia, baigiant devintojo dešimtmečio pradžia). Tik spėčiau, kad galbūt į tą žurnalą buvo įtraukti tie asmenys, kurie KGB požiūriu buvo reikšmingi, jų veikla galbūt turėjo kokią nors svarbią reikšmę pačiai KGB, jos opertyvinei ir agentūrinei veiklai“, – kalbėjo A. Bubnys. Agentų registracijos bylų žurnalas yra išlikęs buvusiame KGB archyve. Žurnalas pildyti pradėtas 1987-aisiais, t. y. prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą. Čia registruota 1670 KGB agentų. Šis žurnalas mįslingai išliko, o kiti, svarbesni dokumentai, pavyzdžiui, beveik visos agentų asmens ir darbo bylos, buvo arba sunaikintos KGB dar iki 1991-ųjų, arba išvežtos į Rusijos KGB archyvus. Naikinamos dažniausiai buvo vyresnio amžiaus ir jau nebeveikiančių agentų bylos, o išvežta, skaičiuojama, apie 8 tūkst. tuo metu veikusių agentų bylų.

Interneto svetainėje kgbveikla.lt skelbiama, kad D. Banionis turėjo agento Broniaus slapyvardį, buvo užverbuotas 1970 metais ir teikė KGB žinias apie Amerikos lietuvius. „KGB dokumentuose esama informacijos, kad agentas „Bronius“ užverbuotas 1970 m. spalio mėn., dėl jo dalykinių ir asmeninių savybių kontaktuojant su užsienio lietuviais“, – rašoma pažymoje. KGB veiklą viešinančioje interneto svetainėje aprašomas tais metais vykęs jo apsilankymas Jungtinėse Valstijose „Santaros-Šviesos“ federacijos kvietimu. „Prieš kelionę agentas buvo instruktuotas apie JAV lietuvių veiklą, taip pat suteikta vertingos informacijos ir buvo duotos užduotys, kurias jis įvykdė. Agentas užmezgė ryšius su kai kuriais lietuvių išeiviais, kurie domino KGB. Pateikė juos charakterizuojančias žinias. Tai galėjo palengvinti operatyvinį darbą (sekimą) šių veikėjų vizito Lietuvoje metu“, – rašoma interneto svetainėje. „KGB dokumentuose teigiama, kad ši agento „Bronius“ kelionė į JAV buvo naudinga ideologiniam darbui, t.y. tinkamam režimui Sovietų Sąjungos nušvietimui JAV lietuvių akyse. 1974 m. iš agentūrinio tinklo išbrauktas, tikėtina dėl to, kad tais metais buvo išrinktas LSSR Aukščiausios tarybos deputatu“, – nurodo centras. S. Sondeckis, anot KGB dokumentų, buvo užverbuotas 1962 metais, turėjo agento Saliuto slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis. „KGB dokumentuose esama informacijos, kad S. Sondeckis užverbuotas 1962 m. ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis, kuris buvo emigravęs į JAV ir priklausė VLIK valdybai ir redagavo laikraštį „Keleivis“ (KGB J. Sondeckį įvardijo objektu „Ded“)“, – skelbia kgbveikla.lt. Anot dokumentų, 1967 metais KGB gavo informacijos, kad J. Sondeckis nori užmegzti ryšius su sūnumi ir nusprendė tuo pasinaudoti, siekta padaryti įtaką tėvui, kad jis atsisakytų antisovietines veiklos ir atvyktų į Lietuvą, kur galima jį būtų sekti ir išnaudoti aktyviau. 1968 metais abiejų susitikimas buvo suorganizuotas Kanadoje. Ten S. Sondeckis vyko koncertuoti.

Kalbėdamas apie informaciją dėl D. Banionio ir S. Sondecio, A. Anušauskas sakė, kad duomenys, kuriais remiamasi, turėtų būti vertinami kaip istorinio dokumento publikacija, kurioje reikia rasti atsakymus į visus klausimus. „KGB 1987 metais sau, savo istorijai atrinkdavo galbūt reikšmingas arba svarbias bylas, bet tai nebūtinai buvo žmonių, kurie nuosekliai bendradarbiavo su KGB. Taip, tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie tikrai bendradarbiavo, ilgai bendradarbiavo, bet yra ir asmenų, pavyzdžiui, vienas lietuvių 1940-ųjų metų politikų, kuris tariamai užverbuotas buvo 1940 metais, bet pabėgo iš Lietuvos ir niekada nebendradarbiavo su KGB“, – pasakojo A. Anušauskas.

D. Banionis mirė 2014 metais, būdamas 90 metų. S. Sondeckis – 2016-aisiais, eidamas 88-uosius metus. Jie abu buvo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad internete informacija apie daugiau kaip 1600 agentų veiklą paskelbta siekiant tautos apsivalymo ir norint užkirsti kelią spekuliacijoms. T. B. Burauskaitė sakė apgailestaujanti, kad agentų sąraše esantys žmonės nepasinaudojo galimybe prisipažinti valstybei. Pagal įstatymą valstybė 75 metams įslaptino informaciją apie KGB agentus, kurie savanoriškai prisipažino apie savo veiklą 2000-aisiais. Tokių buvo per pusantro tūkstančio.

Kaip skelbiama, šių metų sausio 5 d. LGGRTC interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti sovietinio okupacinio represinio aparato KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (toliau žurnalas). Viešinti KGB dokumentus LGGRTC įpareigotas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 metais priėmus LGGRTC įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą (Žin. Nr. XI – 962). Žurnalo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuota 1669 asmenų duomenys. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (tik pagal Liustracijos įstatymo nuostatas neskelbiant prisipažinusių agentų, kurių žurnale yra 22 – jie bus paskelbti tik po 75 metų, t.y. kai mūsų jau nebebus). LGGRTC teigimu, be papildomo žurnale įrašytų asmenų veiklos tyrimo informacija gali neatitikti tikrovės (kaip V. Sidzikausko, kardinolo V. Sladkevičiaus ar kitais atvejais, kurių viso tyrimo metu nustatyta 37).

Kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2011 metais jame saugotus KGB dokumentus, tarp kurių buvo ir šis žurnalas, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui, LGGRTC istorikai prisiėmė atsakomybę individualiai išanalizuoti visą prieinamą informaciją apie žurnale minimus faktus ir pateikti papildomus komentarus. Darbas, kuris truko penkerius metus, buvo nelengvas pirmiausia dėl šaltinių trūkumo. 1990–1991 metais daug KGB dokumentų buvo sunaikinta arba išvežta į Rusiją, tarp jų ir KGB agentų asmens bei darbo bylos, kurios būtų tiesiausias ir patikimiausias kelias išsiaiškinant agentų veiklą. Nesant šių bylų, informacijos teko ieškoti tūkstančiuose KGB operatyvinių, agentūrinių, baudžiamųjų, spec. patikrinimo, bylų.

Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. Banionis, S. Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla. Pabaigoje įrašytas ir V. Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios – kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius buvo buvo tariamai verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo (agento darbo byla neužvesta) ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tačiau, šalia įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu, taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu.

Visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami LSSR KGB arba kitų KGB padalinių. Tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai. Kai kurie partizanų karo metu suimti ryšininkai, partizanai ar su partizanais nesusijusieji žmonės, norėdami ištrūkti iš NKVD, sutikdavo tapti agentais ar informatoriais, tačiau paleisti pasitraukdavo į mišką (pavyzdžiui, Motiejus Paškonis, Antanas Jankauskas), o apie verbavimą pranešdavo partizanams ar artimiems žmonėms (pavyzdžiui, Aldona Paulavičiūtė, Aldona Sipavičiūtė, Monika Alūzaitė, Antanas Valaitis) arba slapstydavosi kitur. Kai kurie žmonės, po verbavimo bandė saugumiečius klaidinti, teikė jiems nenaudingas žinias, vengė bendradarbiauti (Petras Taluntis, Antanas Kairys, Vladas Tamulevičius, Juozas Lostys), kiti nebenorėdami bendradarbiauti pasitraukdavo į Vakarus (Vaclovas Sidzikauskas). Pasitaikė atvejų, kuomet žmogus buvo užverbuotas, priverstas bendradarbiauti, bet nenorėdamas to bandė trauktis į Vakarų valstybes (Rimantas Mažuika, Aloyzas Jurgutis, Ričardas Daunoras). Pastariesiems dėl to buvo iškeliamos baudžiamosios bylos.

Šalia minėtų asmenų registracijos žurnale įrašyti agentai, kurie išdavė partizanus ir už tai buvo jų nubausti mirtimi partizanų karo lauko teismo sprendimu (Nikodemas Podrezas, Bronius Jedeška, Antanas Muralis, Jokūbas Briedis, Jonas Orlingis); agentai smogikai, savo rankomis žudę partizanus, tarp jų ir nelietuviai, nesusiję su pogrindžiu, pasitelkti kaip smogiamoji jėga (Pranas Monstys, Klaus Veniger, Povilas Mackevičius, Julius Bervingė, Michail Žada, Juozas Kairys, Vilius Uzėla, Nikolaj Melnik, Leonid Zakrevskij, Kazys Vaitkus-Venckus, Vasilij Lapušniak, Bronius Baranauskas, Jonas Mockus, Zigmas Kašėta, Alfonsas Žebrauskas, Juozas Jankauskas, Antanas Chainauskas, Ignas Tamošiūnas, Alfonas Radzevičius, Bronius Saveikis, Jonas Jankauskas, Juozas Bulka, Jonas Kimštas, Jonas Dabulevičius); daug žmonių išdavę agentai (Vacys Kuodis, Vanda Pociūtė, Marijona Žulienė, Jonas Vendzinskas, Bronė Karčiauskaitė, Juozas Rudžionis) arba partizanų vadus išdavę, padėję suimti (Tadas Chodakauskas, Jonas Šalčius, Jonas Kukauskas, Antanas Urbonas) ar patys partizanus nužudę agentai (Kostas Kubilinskas, Klemensas Stanaitis, Antanas Vaitulionis, Adolfas Daubaras, Algirdas Skinkys, Albinas Šliužas).

Žurnale įrašyti ir agentai naudoti užsienyje (Viktoras Eidukaitis, Pranas Tvaronas, Kurt Genys) arba užverbuoti iš užsieniečių, įtariamų priklausymu užsienio žvalgyboms, ar tokiems įtariamiesiems sekti (Jonas Vaickus). Taip pat esama įrašytų išeiviją šnipinėjusių agentų (Vytautas Mačiuika).

Kai kurie agentai teikė paprastus pranešimus apie savo pažįstamų kalbas, nuotaikas, požiūrį į sovietų valdžią arba bendraudami su partizanais juos dezinformuodavo (Nr.444 Antanas Mikenis). Stalinizmo metais tokie, iš pažiūros paprasti pranešimai galėjo nulemti kito žmogaus suėmimą, tardymą, kalinimą (Nr.223 Jonas Mockus). Registracijos žurnale įrašyti ir vadinamieji kameros agentai, suimti žmonės, kurie per pokalbius išgaudavo informaciją iš kitų suimtųjų ir taip jiems pakenkdavo (Nr.505 Ona Stankevičienė, Nr.545 Birutė Urbanavičiūtė).

Esama kontroversiškų atvejų, kai užverbuotas agentas išduodavo žmones, bet bandydavo išsisukti nuo bendradarbiavimo (Vytautas Radvila) arba visaip vengė bendradarbiauti, bet iš naujo suėmus ir tardant teikdavo informaciją apie žmones (Vladas Krivickas). Pasitaikė atvejų, kai turima žinių dėl agento bendradarbiavimo, bet jis vis tiek būdavo nuteisiamas net ir mirties bausme.

Registracijos žurnale įrašyta ir nemažai kunigų, kurių vieni išduodavo žmones, vykdė režimui palankią politiką tikybos klausimais (dar 1937 metais atsisakęs kunigystės Stasys Markonis, kun. Nikodemas Švogžlys, vyskupas Petras Maželis, kan. Povilas Bakšys), kiti visaip bandė išvengti kontaktų su saugumo struktūromis. Interneto svetainėje pateikta informacija apie kardinolą V. Sladkevičių. KGB duomenimis, jis buvo užverbuotas 1958 metais, bet po metų iš sąrašo išbrauktas ir ištremtas į provinciją. Anot T. B. Burauskaitės, sovietų okupacijos metais buvo verbuojami visi bažnyčios hierarchai, ir didžioji dalis, „jeigu ir būdavo užverbuojami, nedirbo KGB“, dalis pasirašydavo dokumentus tik tam, kad galėtų turėti ryšį su Vatikanu. Beje, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tikisi, kad kardinolo V. Sladkevičiaus pavardė bus išbraukta iš KGB agentų sąrašo.

Kaip skelbia LGGRTC, KGB dokumentų viešinimo tinklalapyje kgbveikla.lt tikslas – KGB veiklos ir metodų nušvietimas. Todėl ir šio žurnalo paviešinimas bei tyrimas, kaip pažymi LGGRTC vadovai, yra aktualus KGB veiklos ir metodų pažinimui. Kai kurie gauti rezultatai bus aktualūs ir istorijos mokslui bei sovietinės istorijos pažinimui.

(Apie įvairius šio sąrašo vertinimus dar rašysime kitame numeryje.)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija