Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Arkikatedroje pašventinta Sibiro Madona

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Tremtinių koplyčioje. Kairejė – Sibiro Madona, dešinėje – Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefas

Sibiro Madonos autoriaus politinio kalinio Jono Maldučio vaikaičiai Paulyna Žuravliovaitė (dešinėje) ir Gendrutis Žuravliovas

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos Tremtinių koplyčioje pašventinta išvakarėse čia pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Šiai prasmingai šventei Lietuvos nacionalinis muziejus keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, anglų ir rusų) išleido tremtinio Rimvydo Racėno parengtą lankstinuką. Jame glaustai priminta Sibiro Madonos istorija ir rašoma: „Krasnojarsko krašto Korbiko gyvenvietės tremtinių kapinėse, apsupta lietuviškų kryžių, tarsi sergėdama jų rimtį, ilgus metus stovėjo Švč. Mergelės Marijos skulptūra, tapusi stipria dvasine jungtimi su Tėvyne Lietuva, kur nuo seno Dievo Motinos buvo meldžiama Viešpaties globos ir užtarimo. Ji ir čia, tolimame Sibire, tapo vilties ir tikėjimo švyturiu nelengvame tremtinių gyvenime“.

Beveik dviejų metrų aukščio skulptūrą pagal Švč. Mergelės Marijos atviruką 1955 metais išdrožė politinis kalinys Jonas Maldutis (1927–2012), kuris, 10 metų iškalėjęs lageriuose, aštuoneriems buvo ištremtas į Korbiką, pas tremtyje nuo 1948 metų gyvenusią šeimą. Du paskutinius gyvenimo dešimtmečius praleido Ukmergėje.

2017 m. sausio 13 d. „XXI amžiuje“ išspausdintas skulptūros parvežimo į Lietuvą iniciatoriaus Rimvydo Racėno straipsnis „Korbiko Madona“, kuriame jis rašė: „Skulptūra buvo išdrožta profesionaliai, veidas spinduliavo meilės, užuojautos ir švelnaus liūdesio išraiška, visiškai atitinkančia tas savybes, kurios priskirtinos Mergelės Marijos epitetui „Maloningoji“. Aukšto meninio lygio ir didelio sakralinio įtaigumo skulptūra buvo nuolat lietuvių lankoma, prie jos meldžiamasi. Net ir tuomet, kai lietuviams buvo panaikinta tremtis ir jie išsivažinėjo, skulptūra nebuvo užmiršta, ją lankė ir prie jos meldėsi vietiniai žmonės. Tarp vietinių sklido įvairūs pasakojimai apie po maldų prie šios Švč. Dievo Motinos Marijos skulptūros patirtas įvairias malones. Matyt, skulptūros sakraliniu poveikiu galima paaiškinti ir tą faktą, kad lietuvių pradėtos kapinės vis dar tebefunkcionuoja, nors ir lietuvių, ir Korbiko jau nebeliko. Tik dabar jose pradėta laidoti vietinius aplinkinių kaimų gyventojus (2010 metų duomenys), nors jie kitur turi ir savo vietines kapines. Be to, kaip rašė dienraštis „Večernij Krasnojarsk“, Madoną lankydavo ir čia melsdavosi vietinės moterys, negalinčios susilaukti vaikų“.

„Lietuvos žiniose“ rašyta: „Skulptūrą rado 1989–2000 metais organizuotų ekspedicijų dalyviai. Tuomet Antanas Sadeckas fotografavo tremties vietas, tremtinių kapines ir išleido albumą „Negrįžusiems“. Albume įamžintos ir unikalios lietuvių kapinės Korbike. R. Racėnas į Sibirą vyko ne kartą. Tyrinėjo tremčių istoriją, jo iniciatyva pastatyti paminklai tremtiniams Rešiotuose, Igarkoje, Vorkutoje. Su ekspedicijų organizatoriumi Gintautu Alekna Korbike apsilankė 2008 metais. „Mane nustebino profesionaliai išdrožta skulptūra. Jos veidas spinduliuoja meilės, užuojautos ir švelnaus liūdesio išraiška, – tai atitinka savybes, kurios priskirtos Švč. Mergelės Marijos epitetui „Maloningoji“. Kai ją pamatėme, jau buvo labai prastos būklės, atrodė, tuoj nugrius, vos laikėsi. Reikėjo gelbėti. Pradėjome planuoti jos parvežimą, – pasakojo R. Racėnas. – Suprasdami, kokia Madona tapo brangi ir vietiniams Sibiro rusams, padarėme jos kopiją. Autorius – skulptorius magistrantas Andrius Salys“.

R. Racėnas su tremtiniu Česlovu Mižutavičiumi kreipėsi į tuometinį Lietuvos Respublikos ambasadorių Rusijoje Antaną Vinkų. Jo dėka skulptūros kopija iš Lietuvos į Maskvą keliavo diplomatiniu autobusiuku. Iš Maskvos į Krasnojarską skraidinta lėktuvu. Nuvežtą kopiją į kapines pašventino katalikų kunigas. O Sibiro Madona 2010 metų rudenį iš Maskvos Vilnių pasiekė vėlgi diplomatiniu autobusiuku. 2011 metais minint pirmųjų tremčių 70-metį, Sibiro Madona trumpai eksponuota Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Ne vienerius metus užsitęsė Lietuvos nacionalinio muziejaus rūpesčiu atliekamas skulptūros restauravimas. Sausio 13-ąją,Laisvės gynėjų dieną, Sibiro Madonos skulptūra po vakaro šv. Mišių buvo pašventinta. Gaila, kad šios šventės nebesulaukė skulptūros autorius Jonas Maldutis, tačiau jam atstovavo vaikaičiai – Gendrutis Žuravliovas ir Paulyna Žuravliovaitė su vyru Mantu Ožiu. Prieš šv. Mišias prie skulptūros su vėliavomis garbės sargyboje sustojo Stanislovas Ulinskas (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija) ir Algirdas Arlauskas (Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrija).

Šv. Mišias lotyniškai aukojo Vatikano valstybės sekretorius reikalams su kitomis šalimis arkivyskupas Polas Ričardas Galageris (Paul Richard Gallagher) kartu su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu dr. Pedru Lopesu Kvintana (Pedro Lopez Quintana), arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, vyskupu augziliaru Arūnu Poniškaičiu, vyskupu augziliaru Dariumi Trijoniu, Arkikatedros kunigais.

Arkivyskupas G. Grušas, pristatydamas svečią iš Vatikano arkiv. P. R. Galagerį, pabrėžė, kad jo dalyvavimas šiose šv. Mišiose, besimeldžiant už ateities laisvę – Popiežiaus palankumo Lietuvai liudijimas.

Homilijoje arkiv. P. R. Galageris, kalbėdamas apie Sausio 13-osios įvykius, sakė: „Jūs, lietuviai, pasauliui paliudijote tiesą, taikiai siekdami laisvės, ir ją pasiekėte. Jūs buvote pasiryžę aukotis dėl laisvės, tikėjimo, jūs siekėte ne vien nepriklausomybės, bet ir laisvės, kuri gimsta iš tiesos. 1991 metais visą pasaulį apskriejo sukrečiantys vaizdai – žmonės su malda stovi prieš tankus... Popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Antakalnio kapinėse, pasakė: „Tikėjimas padėjo atsispirti prieš tamsos jėgas!“ Šiandieną ir aš turėjau galimybę apsilankyti Antakalnio kapinėse, o šių Mišių metu dėkoju Dievui kartu su jumis melsdamasis – jūs išlaikėte tikėjimą ir per sunkų okupacijos metą. Vienas iš tokių kentėtojų už tikėjimą – palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius – Evangelijos liudytojas. Šios dienos Evangelijoje Jėzus pašaukia muitininką Matą: „Sek paskui mane!“ Dievas pasirenka žmogų dar tada, kai jis pažeistas nuodėmės, kviečia su gailestinga meile ir palieka jam laisvą pasirinkimą šią meilę priimti ar jos atsisakyti. Dievo kvietimas nėra priverstinis. Melagingas pažadas sovietmečiu žmogų padaryti laisvą atnešė tik pavergimą, jis ir šiandien veikia. Vienintelė tikra laisvė yra žmogaus širdyje. Ją įgyvendino Kristus per Kryžių ir Prisikėlimą. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Trakų Dievo Motinos vainikavimo 300 metų jubiliejų, linkiu, kad veikliais darbais liudytumėte tikėjimą“.

Po šv. Mišių vyskupų ir kunigų procesija atėjo į Tremtinių koplyčią, o arkiv. P. R. Galageris pašventino Sibiro Madoną.

Sugiedojus Lietuvos himną, giesmę „Marija, Marija...“ tikintieji ėjo melstis ir nusilenkti Sibiro Madonai...

Tikėkime, kad ne tik Sibiro Madonos skulptūra, bet Tremtinių koplyčioje esantys Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio bei arkivyskupo Julijono Steponavičiaus atminimą liudijantys bareljefai paskatins tikinčiuosius gausesnėms maldoms.

Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“