2018 m. vasario 2 d.
Nr. 5 (2272)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų – tūkstančiai žygių...


XXI Amžius


Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.


Eterio balsai iš anapus

Išeivijoje gyvenę Nepriklausomybės Akto signatarai – už laisvą Lietuvą

„Amerikos balsas“, 1953 m. vasario 16 d. pradėjęs transliuoti laidas lietuvių kalba, pateikdavo vertingos medžiagos apie nepriklausomą Lietuvą, jos veikėjų pasisakymus. Vasario 16-osios proga „Amerikos balsui“ 1957 metais kalbėjęs Nepriklausomybės Akto signataras prelatas Kazimieras Steponas Šaulys sakė, kad visų Lietuvos žmonių tvirtas pasiryžimas ištvermingai kovoti dėl laisvės atstatymo yra tikriausia priemonė sugrąžinti tautai pagrobtąją laisvę. „Tautos valia, sukūrusi prieš amžius savo valstybę, ilgai ir narsiai gynusi jos nepriklausomybę, tebėra gyva, nepalaužta, tvirta, bet sukliudyta, negali veikti“, – kalbėjo prel. K. S. Šaulys. Tuo metu signataro pasakytos mintys išreiškė lietuvių ryžtą atstatyti savo nepriklausomybę, kurti savo žmonėms geresnį gyvenimą. Signataro mintys buvo labai aktualios tuo metu okupuotai Lietuvai, įvertino sudėtingą 1918 metų padėtį ir 1940-ųjų viduryje tautai primestą okupacinę kolaborantų valdžią, neatitinkančią tautos lūkesčių. Tad verta prisiminti, ką 1957 metais kalbėjo šis žymus Lietuvos politikas ir dvasininkas.


Atmintis

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50; 2018 m. nr. 1, 2, 3, 4)

Įsiutę dėl nepavykusios provokacijos, enkavėdistai Ąžuolą ilgai kankino, o paskui išdavikui liepė jį nušauti. Ąžuolą ir nukautą stovyklos sargybinį rusai įmetė į vieną iš žeminių ir ją padegė. Priešams pasitraukus iš miško, grįžę partizanai iškilmingai palaidojo išniekintus kovos bičiulių kūnus.

Dar anksčiau, 1945 m. liepos 22 d., P. Paulaitis neteko labai sumanaus ir ištvermingo ryšininko Vytauto Mickaičio, aktyvaus pogrindinės spaudos platintojo. Tą dieną, sekmadienį, apie 17 valandą jis ruošėsi vykti į Šakių apskritį pas ryšininką, gyvenusį netoli Slavikų miestelio. Norint tą pačią dieną suvažinėti į abu galus, reikėjo skubėti, nes sargyba po 22 valandos nieko nepraleisdavo per pontoninį tiltą, ties Jurbarku nutiestą per Nemuną. Kaip pasakoja brolis Juozas Mickaitis, Vytautas prisidėjo pilną portfelį – apie 30 egzempliorių laikraščio Lietuviški atgarsiai ir susiruošė į kelionę. Ketino pasiimti pistoletą, tačiau Juozas perspėjo, kad ginkluotam vykti labai rizikinga, todėl pistoletą paslėpė malkinėje.


Žaizdos

Paminklas krašto laisvės gynėjams atminti

Klebonas kun. Sigitas Bitkauskas
pašventino paminklą-kryžių
partizaninės kovos didvyriams

SEIRIJAI. Laisvės gynėjų dienos minėjimas čia prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Po jų susirinkusieji stabtelėjo prie 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentų. Ten Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis kartu su jaunaisiais šauliais uždegė ir padėjo žvakes.

Išsirikiavusi eisena pajudėjo link vietos, kur 1944–1953 metais stovėjusiame NKVD pastate sovietiniai okupantai ir kolaborantai kalino, kankino ir žudė partizanaus, jų ryšininkus ir rėmėjus, kitus Lietuvos patriotus. Minint Laisvės gynėjų dieną čia iškilmingai atidengtas paminklas-kryžius partizaninės kovos didvyriams. Jį pašventino klebonas kun. Sigitas Bitkauskas.


Žaizdos

Partizanų žūties vietose plevėsavo trispalvė

Renginio dalyviai prie paminklo partizanų
žūties vietoje Kalesninkų miške

Sausio 22 dieną Seimo nario Lauryno Kaščiūno ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, gydytojo Vyto Jazepčiko iniciatyva pagerbti Lietuvos partizanai, žuvę 1949 m. kovo 7 d. Alytaus rajono Kalesninkų miške. Renginyje dalyvavo jo iniciatoriai, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas, Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio potvarkiu sudarytos Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės pirmininkas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos atstovai, Alytaus krašto jaunimas.

Aplankytos dvi partizanų žūties vietos Kalesninkų miške: vienoje vietoje buvusiame bunkeryje žuvo Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo bendražygiai, o kitoje vietoje buvusiame bunkeryje – Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Benediktas Labenskas (Benas Labėnas)-Kariūnas, tuo metu laikinai vykdęs Dainavos apygardos partizanų vado pareigas. Pagerbiant žuvusiuosius partizanus uždegtos žvakelės prie jų atminimui skirtų paminklų, iškelta Lietuvos valstybės ir išskleista Lietuvos valstybės istorinė vėliavos, sugiedota „Tautiška giesmė“, jų šventas atminimas pagerbtas tylos ir susikaupimo akimirkomis. Susirinkusieji pasidalino mintimis apie Lietuvos partizanų kovas, jų prasmę ir reikšmę, kalbėjo apie šiose vietose žuvusių Lietuvos partizanų kovų kelią ir jų žūties aplinkybes. Alytaus rajono savivaldybės vadovai teigė pasirūpinsią, kad nuo kelio Alytus–Pivašiūnai iki šių dviejų bunkerių dar šiais metais būtų įrengtos rodyklės, kad Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galėtų pagerbti Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, atminimą.


Žaizdos

Pagerbė žuvusiuosius už laisvę

Savanoriai atnešė 14 trispalvių
ir 14 žvakių žuvusiųjų atminimui pagerbti

ŠVENČIONYS. Sausio 12-osios, penktadienio, pavakarę, sausio 13-osios išvakarėse, į Visų Šventųjų bažnyčią rinkosi norintieji pagerbti prieš 27 metus žuvusius lemtingą Sausio 13-ąją. Savanoriai, pagerbdami žuvusiųjų atminimą, atnešė 14 trispalvių ir 14 žvakių. Sugiedojus Lietuvos himną, klebonas kun. Medardas Čeponis pakvietė Švenčionių seniūnę Iną Sinienę tarti pasveikinimo žodį. Vaikų chorui sugiedojus įžangos giesmę, klebonas Medardas kartu su vikaru kunigu Marijanu susirinkusius kvietė ne tik prisiminti žuvusiuosius, bet ir dėkoti Aukščiausiajam už Laisvės dovaną. Po Evangelijos ir turiningo pamokslo, kurį pasakė pats klebonas, išsakyti maldavimai įvairiomis intencijomis: už Bažnyčią visame pasaulyje ir Popiežių, valstybių vadovų, geros valios žmonių pastangas siekiant ramybės ir įgyvendinant taiką, neramumų ir konfliktų kamuojamus kraštus, žuvusius už Tėvynę, siekiant vienybės dvasios, kad visokiomis aplinkybėmis gebėtume išsaugoti žmogiškąjį orumą. Šv. Mišių metu giedojo vaikų ir senjorų chorai. Po pamaldų skambėjo Juliaus Siniaus meno mokyklos mokinių ir mokytojų atliekami kūriniai...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija