Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

„Lietuvių Šveicarija“ Lietuvoje

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadovė Jūratė Caspersen (dešinėje) su tautodailininke Dalia Kerpauskiene

LUMA, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LPKTS narės su Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen (trečia iš kairės)

Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungoje (LPKTS), šiais metais mininčioje 30-ąsias įkūrimo metines, jubiliejiniai Lietuvos metai prasidėjo neįprastu renginiu. Jo sumanytojai – Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS – jau pirmąją 2018 metų savaitę pakvietė į susitikimą su Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen.

Garbioji viešnia gausiai susirinkusiems pristatė fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“. Tai – trijų dalių paroda, apimanti Šveicarijos lietuvių bendruomenės istoriją ir šiandieninę veiklą. Pirmoji dalis – istorinė retrospektyvi – pati didžiausia ir svarbiausia: archyvinės nuotraukos byloja apie lietuvių šviesuolius, jų Lietuvai nuveiktus darbus, apie kuriuos mažai težinoma. Tai – ypač svarbus laikotarpis – po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių, o Alpių šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių. Atgavę jėgas pabėgėliai buvo raginami išvykti į kitas šalis – rasti gyvenimo prasmę, ten įsikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Šveicarijoje ne tik karo pabėgėliai rasdavo prieglobstį... Todėl neatsitiktinai šalyje, kur pagarba sergančiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybė, gimė Raudonasis kryžius. Vertinga pirmoji parodos dalis perkelia į ne mažiau reikšmingą antrąją dalį, skirtą Šveicarijos tradicijoms. Čia jos lyginamos su lietuviškomis: įspūdingos Užgavėnių šventės, lietuviškoji rūta ir Alpių edelveisas, kalnų ragai ir kanklės. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę. Trečioji parodos dalis – Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai. Tai atspindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotus ir įgyvendintus projektus, skirtus tautiniam tapatumui išsaugoti, kultūrinėms, literatūrinėms, visuomeninėms ir edukacinėms programoms vykdyti.

Susitikime viešnia papasakojo apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės ištakas: Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklos pradžia laikomi 1898 metai, kai lietuviai, studijuojantys Ciuriche, įkūrė draugiją „Draugystė lietuviškos bendruomenės“. Gilius pėdsakus lietuvių kultūros, mokslo istorijoje paliko ten mokslų siekę, gyvenę lietuviai. Visais istoriniais tarpsniais, sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai aktyviai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės sugrąžinimą. 1951 metais išleido pirmąjį laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį, kurio leidyba truko tik dvejus metus, išleisti 7 numeriai. Jo leidyba atgaivinta 2001 metais. Nuo 2006 metų veikia Šveicarijos lietuvių bendruomenės interneto svetainė www.lietuviai.ch. Per tris 1990 metų mėnesius Šveicarijos lietuvių bendruomenės senbuviai Lietuvai padėjo įstoti į septynias tarptautines organizacijas! Jų dėka atgautas tarptautinis Lietuvos ženklas LT, vėl sugrąžinta narystė Raudonojo kryžiaus organizacijoje.

Iš maždaug dviejų tūkstančių lietuvių, gyvenančių Šveicarijoje, bendruomenėje aktyviai dalyvauja apie 150 narių. Tačiau jų veikla ženkli, matoma, reikšminga. Bendruomenėje susibūrę keturių kartų žmonės. Joje yra ir senjorų, kurie Šveicarijoje gyvena nuo 1945 metų. Viena seniausių lietuvių bendruomenių Šveicarijoje nuo 1950 metų išlaikė sambūrį ir perdavė dabartiniams, vadinamiems trečiabangininkams. Ponia Jūratė džiaugiasi, kad į bendruomenę buriasi jaunos šeimos su vaikais, prisideda organizuojant lietuvių švietimą. Įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, lietuviškos knygos klubas Ciuriche, veikiantis jau antrą dešimtmetį, mobilioji biblioteka, suburta krepšininkų komanda.

Šveicarijos lietuvių bendruomenė organizuoja tradicines Vasario 16-osios šventes, tarptautines mokslines konferencijas, parodas, rūpinasi lietuvių atminimo įamžinimu. Svarbiausiais ŠLB veiklos tikslais bendruomenės pirmininkė laiko sistemingą ir organizuotą lietuvybės palaikymą Šveicarijoje: tautiečių telkimą tradicijų ir kalbos puoselėjimui, Lietuvos garsinimui, lietuviškų pėdsakų Šveicarijoje įamžinimą ir kultūrinių tiltų tarp Lietuvos ir Šveicarijos tiesimą. Prie reikšmingesnės veiklos priskiriamas inicijuotas Jono Mačiulio-Maironio memorialinės lentos atidengimas Megene (2007), Tarptautinė lietuvių kalbos konferencija (2008), apybraižų knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarymas ir leidyba (2009), su Virginija Siderkevičiūte organizuotas prof. dr. Juozo Ereto atminimo minėjimas ir lentos atidengimas Bazelio mieste (2010), bendradarbiavimas ruošiant „Šveicarijos lietuvių žinių“ jubiliejinį leidinį (2011), eilinius žurnalo numerius.

Reikšmingas darbas – dovana Lietuvos 100-mečiui – knygos „Lietuvių rašytojų keliais Šveicarijoje“ išleidimas. Pilna meilės, sąžiningo ir kruopštaus darbo knyga atkeliavo ir pas Lietuvos žmones. „Tai, ką padarėme mes, rašiusieji šią knygą, ne rašytojai, o paprasti lietuviai, mylintys savo gimtinę, bet šiandien esantys ne joje, neatliks jokia ambasada. (...) Tai – sąsajų tarp Lietuvos ir Šveicarijos atradimas, perteikimas Šveicarijos piliečiams žinių apie kokius didžius ir mums brangius žmones mes, lietuviai, kalbame: Maironis, Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Janina Survilaitė, prof. Jurgis Eretas“. Kalbėdama apie šią knygą, J. Caspersen paminėjo ir LUMA bei XXVII knygos mėgėjų draugijos organizuotą kelionę šios knygos keliais bei konferenciją „Laiko ženklų palytėti“, kurioje kalbėta ir apie kitą iškilią asmenybę Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Remiantis Jungtinių Tautų archyvais (jie ambasadoriaus Ryčio Paulausko dėka sugrąžinti Lietuvai) atskleista S. Kymantaitės Čiurlionienės, kuri kėlė moterų klausimus ne tik Lietuvoje, bet ir Tautų Sąjungoje, misija. 1929 metais ji buvo vienintelė moteris (lietuvė), visoje asamblėjoje, turėjusi pilną balsavimo teisę.

Bene plačiausias veiklos baras pastaraisiais metais – kelionės Nepriklausomos Lietuvos keliais. Ir ne tik paroda „Lietuvių Šveicarija“, keliaujanti po miestus, miestelius, muziejus, bibliotekas, pasakoja apie snieguotas Alpių viršūnes, Keturių kantonų šalį. Joje gilius pėdsakus palikę Nepriklausomybės akto signatarai, apie kuriuos plačiau pradėta kalbėti prof. Liudui Mažyliui suradus Vasario 16-osios aktą. Petras Klimas, Kazys Bizauskas, Jurgis Šaulys... – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, įrašyti į Lietuvos istoriją, palikę ženklus Šveicarijoje. Plačiau ponia Jūratė kalbėjo apie Lugane ir Lietuvoje pagerbtus 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus dr. Jurgį Šaulį ir prelatą Kazimierą Steponą Šaulį (plačiau apie tai – žurnale „Šveicarijos lietuvių žinios“, 2017 m. gruodis, p. 4–7).

2016 m. gegužės 18 d. LPKTS Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengė konferenciją Vasario 16-osios Akto signatarams ir kitiems Lietuvai žymiems žmonėms atminti. Joje pristatyta Vytauto Plečkaičio knyga „Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys“, o gegužę ji pristatyta Kaune, LPKTS salėje. Signataro atminimas įamžintas Lietuvoje, Jo gimtinėje, Balsių kaime, Veiviržėnuose, diplomato dr. Jurgio Šaulio vardu pavadintos gatvės, Veiviržėnų gimnazijai suteiktas J. Šaulio vardas, atstatytas koplytstulpis. O amžinojo poilsio vieta – Šveicarijoje, Lugano Kastagnolos kolumbariume.

Iki Vasario 16-osios liko nedaug. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei svarbu įteikti dovanas 45 pasaulio lietuvių bendruomenėms, lydėti fotografijų ir dokumentų parodas, pakviesti į Lietuvos valstybingumo 100-mečio renginį „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ ir 2018-ųjų liepos 1-ąją sutelkti skirtingų kartų užsienio ir Lietuvos lietuvius bei Lietuvos tautines bendrijas Vilniaus Rotušės aikštėje.

Renginio svečiai daug ko nespėjo paklausti. Neabejojame, kad visi susimąstė, kaip mes, čia esantys, prisidedame prie savo tapatybės išsaugojimo, kaip įprasminame gyvąją atmintį... Apie tai kalbėjo LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Susitikimo organizatoriai svečiams skyrė kanklininkių ansamblio „Žemyna“ (vadovas – R. Vaičekonis) koncertą ir pakvietė pasigrožėti salėje veikiančia tautodailininkės Dalios Kerpauskienės tekstilinių gobelenų paroda „Žemės ir Visatos spalvos“.

Tikimės, kad drauge pinsime nevystantį vainiką Lietuvai, prisidėdami savo darbais, mintimis.

Dalia Poškienė

Aušros Pleseckienės ir Vidos Jasaitytės nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“