2018 m. vasario 15 d.
Nr. 7 (2274)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Išlaikyti viltį ir žengti pirmyn

Popiežius Pranciškus susitiko su Romos ukrainiečių bendruomene

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir arkivyskupas
Sviatoslavas Ševčiukas džiaugiasi
susitikimu Romos Šv. Sofijos
ukrainiečių katedroje

Asmeninis vizito bruožas

Dabar, kai Lietuvos katalikai švenčia 100-ąsias valstybinės nepriklausomybės atkūrimo metines ir laukia galimo popiežiaus Pranciškaus apsilankymo mūsų tėvynėje šį rudenį, galima solidariai prisiminti tikėjimo brolius ir seseris Ukrainoje, kurie taip pat džiaugiasi laisve, tačiau yra žymiai sunkesnėje padėtyje. Katalikai, sudarantys apie 15 proc. iš 42 milijonų Ukrainos gyventojų, kurių dauguma – stačiatikiai, kaip ir visi patriotiškai nusiteikę tos šalies piliečiai sunkiai išgyvena Rusijos agresiją, dalies šalies teritorijos okupaciją ir kol kas negali tikėtis apaštalinio Šventojo Tėvo vizito. Popiežius Pranciškus, kuris ypač jautrus žmonių ir tautų kančioms ir pirmiausia skuba į įvairias nelaimių ištiktas pasaulio vietas, matyt, dėl susidariusių aplinkybių dar negali nuvykti į šį konflikto pažeistą Rytų Europos regioną. Visgi jis ne kartą yra išreiškęs savo prioritetinį rūpinimąsi ukrainiečiais, patiriančiais turbūt rimčiausią humanitarinę krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nes jau ketverius metus vykstančios kovos sąlygojo tūkstančių civilių gyventojų žūtį, daugiau nei 2 milijonus karo pabėgėlių ir sunkias ekonomines pasekmes. Žengdamas dar vieną solidarumo žingsnį link kenčiančios Ukrainos žmonių, Šventasis Tėvas savo pirmąjį 2018 metų vizitą iš Vatikano atliko nuvykdamas į Romos ukrainiečiams katalikams priklausančią Šv. Sofijos bažnyčią, turinčią mažosios bazilikos titulą, ir susitiko su tikinčiųjų bendruomene. Ši, sausio 28 dieną, sekmadienį, popiežiaus Pranciškaus aplankyta šventovė buvo pastatyta tuometinio Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vyriausio ganytojo kardinolo Josifo Slipyjaus (1893–1984) rūpesčiu, po to, kai jam po 18 metų, praleistų sovietiniuose Sibiro ir Mordavijos lageriuose, pagaliau 1963-aisiais pavyko ištrūkti į Romą. Popiežius Pranciškus buvo trečiasis Romos vyskupas, aplankęs Šv. Sofijos baziliką: 1969 metais ją konsekravo palaimintasis Paulius VI, taip išreikšdamas solidarumą su komunistų režimo persekiota Ukrainos Bažnyčia, kuri Sovietų Sąjungoje buvo visai uždrausta, formaliai ją prijungus prie Maskvos stačiatikių patriarchato. Antrasis Šventasis Tėvas, aplankęs Šv. Sofijos baziliką, buvo šv. Jonas Paulius II, kuris 1984 metais buvo atvykęs pasimelsti prie neseniai mirusio ir joje palaidoto kardinolo J. Slipyjaus kapo.


Nauja Vasario 16-osios epocha

Kun. Vytenis Vaškelis

Vasario 16-ąją švenčiame už Tėvynės nepriklausomybę dėkodami Dievui ir vieni kitus sveikiname, nes tai – mūsų laisvos valstybės laisvės šventimas, be kurios neegzistuotų demokratinės šalies valdymo institucijos ir kūrybingiausias visuomenės dvasinės raiškos potencialas tebebūtų priverstinai „įšaldytas“. Negalime švęsti dabartinių Lietuvos gerovės laimėjimų neprisimindami 1918 metų vasario 16 dieną signatarų pasirašyto Nepriklausomybės akto, skelbiančio, kad „Lietuvos Taryba (...) atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą valstybę su sostine Vilniumi“...

Nors 1918 metais mūsų krašte tebebuvo vokiečių okupacinė kariuomenė, bet startas kurti naują ir laisvą Lietuvą jau buvo duotas. Įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę buvo stiprinamos kariuomenės pajėgos, krašto valdymui kuriamos įvairios įstaigos; buvo rūpinamasi mokytojų ir kitų specialistų kvalifikacijos kėlimu, dėstoma tikyba... Per dvidešimt laisvės metų buvo sukurta iš tiesų darbšti, kultūringa, patriotiška ir krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujanti visuomenė, ir nei Antrasis pasaulinis karas, nei bolševikinė okupacija nepajėgė iš žmonių širdžių išplėšti tautos nepriklausomybės, tikėjimo ir prigimtinių teisių atgavimo siekių.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija