|
Kaišiadorių vyskupijoje
Elektrėnų dekanate
Pagerbė kleboną
AUKŠTADVARIS. Sausio 25 dieną Kristaus Atsimanymo bažnyčioje šios parapijos klebonas mons. Vytautas Kazys Sudavičius aukojo padėkos šv. Mišias minint jo gyvenimo 75 metų jubiliejų. Koncelebravo vienuolika kunigų iš aplinkinių parapijų. Homiliją sakęs klebonas mintimis ir žodžiais prisiminė savo gyvenimo kelią. Jis prasidėjo Žemaitijoje, Žarėnų parapijos Budginų kaime, keturių vaikų šeimoje. 1948 m. birželio 22-ąją visą šeimą ištrėmė į Sibirą. Sudavičiai apsistojo Nižneingase, tėtė dirbo ligoninės ūkvedžiu, kūreno krosnis ir prižiūrėjo gyvulius, mama melžė karves. Vaikai tėvams daug padėjo darbuose, teko ir pabadauti, bet dažnai gelbėjo mamos melžiamų karvių pienas. Mokytis teko pradėti rusiškai tremtyje, tik poterių ir katekizmo tėvai namuose mokė lietuviškai. O grįžus į Lietuvą šeimos į buvusius namus neleido, todėl apsigyveno pas gimines Ežerėlyje, Zapyškio parapijoje. Vaikai, tremtyje besimokę rusiškai, turėjo eiti į lietuvišką mokyklą, todėl nebuvo lengva, lietuviškai rašyti pamokė dėdė. Būsimasis kunigas, technikume įgijęs radijo aparatūros montuotojo specialybę, dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Lankydamas Šv. Mikalojaus bažnyčią ėmė rimčiau galvoti apie kunigystę. Nemažą įtaką padarė ir Zapyškio klebonas kun. Jonas Gribulis (1902 11 071935 06 151976 11 04), be abejo, turėjo įtakos ir dėdė (mamos brolis) kun. Domininkas Kenstavičius (1910 08 011936 06 062010 01 01) bei kiti giminės kunigai, tarp kurių buvo ir Osvencimo konclageryje nužudytas Konstantinas Daukantas (1896 10 101925 06 141942?). Baigusį Kauno kunigų seminariją 1974 m. balandžio 9-ąją kunigu įšventino vysk. Juozapas Matulaitis-Labukas. Primicijas šventė birželio 2-ąją Zapyškyje. Kun. V. K. Sudavičius buvo Kaišiadorių vikaras, Kruonio, Merkinės, Pivašiūnų, Kaišiadorių klebonas, beveik 16 metų klebonauja Aukštadvaryje. Monsinjoro laipsnį Popiežius jam suteikė už rūpestį, kad būtų vainikuotas Pivašiūnų bažnyčioje esantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Monsinjoras daug rūpinosi įvairiais remontais, todėl visur, kur dirbo, paliko savo pėdsakus. Šventės dieną jį sveikino ne tik parapijiečiai, įvairių įstaigų atstovai, bet ir svečiai iš Onuškio.
Romas BACEVIČIUS
© 2018 XXI amžius
|