2018 m. kovo 9 d.
Nr. 10 (2277)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Mirė operos solistas Virgilijus Noreika

Virgilijus Noreika Tytuvėnų bažnyčioje
Aurimo Dimindavičiaus nuotrauka

Eidamas 83 metus šeštadienį mirė operos solistas, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureatas Virgilijus Noreika. Jis gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose, vėliau su tėvais persikraustė gyventi į Vilnių ir mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953–1958 metais studijavo LSSR konservatorijoje solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). V. Noreika Operos ir baleto teatro solistu tapo 1957 metais. 1975–1991 metais buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje V. Noreika pradėjo dėstyti 1976 metais. Jis yra dainavęs daugelio pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose. Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių – Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo – operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Jose (G. Bizet „Carmen“), Werther (J. Massenet „Werther“), Edgardo, Nemorino (G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lenskio (P. Čaikovskio „Eugenijusb Oneginas“), Otello, Alfredo, Hercogo (G. Verdi „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossi, Johnson, Rodolfo (G. Puccini „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“), Vladimiro (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Mocarto (N. Rimskio-Korsakovo „Mozart and Ssllieri“) ir kitas. V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – 2010 metais įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“. Taip pat – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Estijos „Baltosios žvaigždės“ ordinas.

Tarp jo mokinių yra Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Tomas Pavilionis, Laimonas Pautienius, Arūnas Malikėnas, Sergejus Larinas, Algirdas Janutas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Arvydas Markauskas, Bronius Tamašauskas, Mindaugas Žemaitis.

Mirus žymiam operos solistui V. Noreikai, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems, kuriems teko garbė pažinoti šią kilnią asmenybę. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pareiškė užuojautą mirus V. Noreikai. Šalies vadovės teigimu, su mumis visada išliks nepakartojamas V. Noreikos tenoras, skambėjęs ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, atstovavęs geriausioms operos ir kamerinio vokalo tradicijoms bei aukščiausiai jo kultūrai, talentas, kuris brangino kiekvieną klausytoją ir sugebėdavo pasiekti kiekvieną širdį. Anot Prezidentės, esame dėkingi V. Noreikai už sukurtą vokalo mokyklą ir daugiau nei keturis dešimtmečius, atiduotus pedagogo darbui, už išugdytą plejadą puikių dainininkų, kurie kaip ir jų mokytojas garsina Lietuvą.

Pirmadienio rytą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrą atsisveikinti su operos grandu buvo atvykusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į sceną V. Noreikai paskutinį kartą nuo pirmadienio ryto gėles nešė ir gerbėjai. Antradienio rytą Vilniaus Arkikatedroje 10 valandą buvo aukojamos šv. Mišios už mirusįjį. Vienas žymiausių Lietuvos operos solistų Virgilijus Noreika buvo laidojamas antradienį Vilniaus Antakalnio kapinėse. Pagerbti velionį prieš pat išlydėjimą atvyko daugybė žmonių – teatro salė buvo pilnutėlė. Tarp susirinkusiųjų – artimieji, jo talento gerbėjai bei kolegos. Susirinkusieji dar kartą Virgilijų Noreiką pagerbė aplodismentais. Žmonių minia, išėjusi iš salės, nusidriekė eilėmis iki pat gatvės. V. Noreiką ypatingai pagerbė ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Automobiliui su V. Noreikos palaikais judant link Antakalnio kapinių, šimtai mokinių išėjo į lauką ir tyliai stovėjo išlydėdami maestro. Į kapines lydėjo gausus būrys artimųjų, kolegų, mokinių ir gerbėjų. Procesija judėjo pro Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, kur jis yra dėstęs, čia jį pagerbė ant mokyklos laiptų išsirikiavusi įstaigos bendruomenė.

Prie kapo duobės mintimis apie V. Noreiką dalijosi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Jos teigimu, maestro labai trūks, tačiau išeidamas jis „palieka ne didžiulę tuštumą, o didžiulę plačią erdvę, kurią jis atvėrė Lietuvos operai“. V. Noreikos mokinys dainininkas Edgaras Montvidas dėkojo, kad išmokė būti aristokratu scenoje. Prie kapo kalbėjęs veliono brolis smuikininkas Eugenijus Paulauskas dalinosi prisiminimais iš vaikystės ir vėlesnių metų, jo teigimu, talentą muzikai jie abu paveldėjo iš mamos Marcijonos Noreikienės. Atsisveikinant su maestro kalbėjo ir Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapatis. Jis sakė, kad V. Noreika buvo kur kas daugiau nei tik operos solistas. „Visų pirma, tai buvo autoritetas, aukštosios kultūros ir meno autoritetas, kurio žodis buvo paskutinis ir neginčijamas. Ir ne dėl to, kad jis tai bandytų kažkaip įteigti, tiesiog klausydamas to žmogaus suprasdavai, kad jis yra teisus“. „Mokytojau, ar Jūs matote, kiek susirinko Jūsų mokinių šiandieną? – kalbą pradėjo operos solistas, V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas. – Kai svečiavausi pas Jus prieš savaitę, Jūs kaip visuomet buvote šviesus, netrūko humoro, net anekdotą papasakojote. O atsisveikinant prisėdote ant kėdutės ir tarėte: „Aš tikiuosi, kažko jus išmokiau“. Tačiau Jūs mums davėte kur kas daugiau, Jūsų dėka turime tvirčiausius pagrindus, ant kurių statome savo vokalinius namus. Jūs parodėte, ką reiškia būti aristokratu scenoje. Tokio antro Lietuvoje jau nebebus“. Paskutinius žodžius V. Noreikai, prisimindamas vaikystę ir jaunystę, tarė ir aštuoneriais metais už Virgilijų vyresnis jo brolis, garsus smuikininkas E. Paulauskas. „Apie jį kalbėti reikia mėnesiais, nesustojant. Nuostabus dainininkas, – tarė E. Paulauskas. – Jis – šimtmečio legenda“. V. Noreikos mokinys, operos solistas Vaidas Vyšniauskas jautriai prabilo apie visiems mums skirtą lemtį išeiti į amžinybę: „Mirties valanda yra kaip skambutis per egzaminą, kai dėstytojas sako, kad daugiau rašyti nebegalima. Maestro ne žodžiais, o darbais parodė, kaip myli savo tėvynę, žmones ir Dievą. O dabar, lipdamas čia į kalną, supratau, kad ir aš esu jo darbas. Vienas iš darbų“. Kalbėdamas apie mokytoją V. Vyšniauskas sunkiai tramdė ašaras. Jis prakalbo ir „Tėve mūsų“ maldos žodžiais.

Laidotuvių apeigas atliko kun. Povilas Narijauskas, dalyvavo kun. Rolandas Karpavičius.

Atsisveikinus su V. Noreika nuskambėjo Lietuvos himnas.

Amžinojo poilsio V. Noreika atgulė Menininkų kalnelyje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija