2018 m. balandžio 13 d.
Nr. 15 (2282)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Festivalyje „Dainos iš tremties“ išdainuota skaudi pokario istorija

Rūta Averkienė

Jaunieji Varėnos kultūros centre
nuskambėjusio respublikinio dainų
festivalio „Dainos iš tremties“ dalyviai

Varėnos politinių kalinių
ir tremtinių ansamblis „Viltis“

Ronaldas Račinskas ansambliui „Viltis“
padovanojo skulptūrėlę „Vilties angelas“

Žilinų pagrindinės mokyklos dainorėliai

Dainuoja Senosios Varėnos Andriaus
Ryliškio pagrindinės mokyklos merginos

VARĖNA. Kultūros centre prasmingai nuskambėjo respublikinis dainų festivalis „Dainos iš tremties“, skirtas prisiminti ir pagerbti legendinį Pietų Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, kurio 100-ąsias gimimo metines šiemet minime, bei Lietuvos gyventojus, nukentėjusius nuo trėmimų ir sovietinės okupacinės valdžios vykdytų represijų. Šis festivalis, kurį organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos Tolerancijos centru, jau ketvirtus metus vyksta Varėnoje. Džiugu, kad šiemet jame dalyvavo daugiau kaip trys šimtai dalyvių iš dvidešimt vienos Lietuvos mokyklos, iš jų – net keturi Varėnos rajono mokinių kolektyvai.

Festivalį daina „Lietuva, Lietuva“ pradėjo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“, vadovaujamas Gražinos Kuodienės.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė džiaugėsi, kad šiemet festivalis dar labiau išsiplėtė ir prie jo prisijungė dar daugiau mokyklų, kad jaunimas neabejingas skaudžiai savo šalies praeičiai. Ji pažymėjo, jog šių metų festivalis, skirtas ir tremčiai, ir A. Ramanauskui-Vanagui, paminėti, yra neatsiejama dviejų dalių istorija, kurioje – ir skausmas, ir netektys, ir meilė, ir viltis bei tikėjimas.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas dėkojo mokytojams ir mokiniams, kurie nusprendė, kad tokio formato pamoka – dalyvavimas festivalyje – yra pati teisingiausia. Jis linkėjo, kad tokių pamokų, kuriose mokomasi istorijos, lietuvių kalbos, muzikos, būtų kuo daugiau. „Dalyvaudamas šiame festivalyje įsitikinu, kad mūsų valstybė ir jos laisvė – puikaus jaunimo rankose“. R. Račinskas dėkojo „Ąžuolo“ gimnazijos kolektyvui, kurio indėlis organizuojant šį puikų festivalį yra didžiausias. Ansambliui „Viltis“ jis padovanojo skulptūrėlę „Vilties angelas“ ir linkėjo, kad viltis neapleistų net ir sunkiausiomis akimirkomis.

Su prasmingu renginiu festivalio dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta: „Jautria gaida Varėnos kultūros centre mokinių lūpomis skambėjusios tremtinių bei partizanų dainos liudija, kad mūsų jaunimas ne tik mėgsta dainuoti, bet vertina savo tautos istoriją ir jam tremčių tema yra svarbi“. Meras festivalio dalyviams linkėjo dainuoti ne tik istorines, bet visokias dainas. „Juk jos karo, pokario metais ir tremtyje suteikė mūsų seneliams stiprybės ir vilties. Tegu jos ir dabar saugo mūsų identitetą ir dvasią. Kol turėsime istorinę atmintį, tol Lietuva bus gyva“, – sakė meras.

Šiais metais tremties ir partizanų dainas dainavo Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Prienų, Ukmergės, Alytaus, Kalvarijos, Druskininkų ir Varėnos rajonų dainininkai. Dalyvavo keli kolektyvai iš Varėnos rajono mokyklų: Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio ir Žilinų pagrindinių mokyklų.

Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė dėkojo visiems festivalio dalyviams už dainomis išpasakotą skaudžią Lietuvos istoriją.

Kiekvienai festivalyje dalyvavusiai mokyklai įteiktos Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos dovanos – partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščių knygos bei Varėnos rajono savivaldybės suvenyrai.

Šis festivalis – gyva istorijos pamoka, kurios metu skambėjusios dainos sugrįžo iš praeities, primindamos skaudų Lietuvai laiką. Jose – patys jautriausi išgyvenimai, ilgesys ir meilė Tėvynei – visa, ką istorijos įvykių tėkmėje patyrė mūsų seneliai ir proseneliai.

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija