2018 m. birželio 1 d.
Nr. 22 (2289)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų – tūkstančiai žygių...


XXI Amžius


Žaizdos

Pagerbti Lietuvos partizanai

Gegužės 13-ąją, sekmadienį, Veiviržėnų seniūnijoje, Šarkiškių miškelyje, prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros, jau penktus metus vyko renginys „Atmink tą laiką“, skirtas partizanams, tremtiniams pagerbti. Šiemet paminėtos ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Renginį organizavo Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos narys, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas kartu su Šilutės dekanato dekanu ir Švėkšnos klebonu kun. Sauliumi Katkumi ir Gargždų dekanato dekanu kanauninku Jonu Paulausku. Marijos su kūdikiu skulptūrą pastatė Liucija Auškalnienė savo vyrui partizanui Juozui Auškalniui-Kudirkai atminti.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. Ji akcentavo atminties, istorijos suvokimo svarbą nūdienos kontekste, ypač jaunajai kartai.

Apie jaunosios kartos dvasinį ugdymą daug kalbėjo ir Telšių vyskupo vikaras prel. Juozas Šiurys, pabrėždamas, kad iš tiesų be reikalo visuomenėje per daug eskaluojama nuomonė, kad gyventi Lietuvoje blogai. Pasididžiavimo savo valstybe skiepijimas yra labai svarbus uždavinys, nes didžiuotis tikrai yra kuo. Partizanų kova – labai svarbus pavyzdys. „Visgi džiugu, kad dabar valstybinėse šventėse matome vis daugiau jaunimo, ne vien senolių, vadinasi, iš tiesų atgimstame“, – sakė garbus dvasininkas.

Renginį vedusi Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė kreipėsi Antano Miškinio eilėmis, primindama, kad Lietuvai minint Partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, esame istorinėje vietoje, kur veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. „Šiandien lenkiame galvas jų atminimui ir visoje Lietuvoje stovintiems laisvės paminklams, visiems įvardytiems ir neįvardytiems partizanams, jų pagalbininkams ir ryšininkams, jų spaudos platintojams, visiems laisvės gynėjams“, – sakė R. Petrauskienė.

Gražiausias metų mėnuo – gegužė – pažymėtas didžiausių pokario trėmimų datomis, o 1972 m. gegužės 14 d. minime ir Romo Kalantos žūties dieną.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė priminė ne tik 1948 metų partizanų vadų deklaracijos svarbą, bet ir tais pačiais metais partizanų laišką popiežiui Pijui XII apie okupuotos Lietuvos kančias ir herojiškas pastangas išsivaduoti. Žinios per Popiežių apie tuometinę padėtį Lietuvoje pasiekė visą sąmoningą Europos ir pasaulio katalikų bendruomenę, valstybių vadovus.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Jonas Šatkus ir kiti kalbėjusieji, kvietė nepamiršti herojiškos istorijos faktų, kurie yra priešnuodis prieš bet kokią dezinformaciją, nutylėtą tiesą, partizanų žygdarbių ar tremtinių kančių ir jų aukų menkinimą. Partizanai ir Lietuvos savanoriai parodė pasiaukojimo pavyzdį, kuriuo iki šiol seka Lietuvos kariuomenė. Tiek partizanų vadai, tiek eiliniai kovotojai puikiai žinojo, dėl ko ir prieš ką jie kovojo. Laisvė buvo suvokiama ne tik kaip laisvė sau, bet ir kaip laisvė kitiems.

Renginyje dalyvavo ir pagerbė partizanus Vakarų (Jūros) šaulių sąjungos 3-ioji rinktinė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa, kiti kariuomenės atstovai.

Jautriai apie savo tėvo, Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio likimą pasakojo jo dukra Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Partizanų vado A. Ramanausko-Vanago dukros Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės sveikinimą perskaitė Verutė Nekrevičienė.

Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė pristatė KASP savanorio Donato Jauniaus iniciatyvą apdovanoti partizanų vadą Česlovą Čiužą, kuris pasiaukojo dėl savo kuopos, sulaikydamas priešus, o pats žuvo. Padėka buvo įteikta jo sūnėnui Viliui Bakučiui.

Renginyje dalyvavo LPKTS pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas, koordinatorius Jurgis Endziulaitis, filialų pirmininkai ir atstovai.

Renginį praturtino tremtinių choro „Atminties aidai“ ir Arūno Birbalo dainos, Karinių jūrų pajėgų orkestro muzika, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-osios kuopos karių iššautos salvės už laisvą Lietuvą, už partizanus ir partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir 100-ąsias jo gimimo metinės, už kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

Daiva Beliokaitė

Klaipėdos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija