2018 m. birželio 8 d.
Nr. 23 (2290)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Vytis atšuoliuoja
į Kauną: įleista
simbolinė kapsulė

Spindulys esu tos
begalinės šviesos...

Trijų Kryžių paminklas vėl bus baltos spalvos

Sauliaus Žiūros nuotrauka

Ant Trijų Kryžių kalno esantis įspūdingo dydžio iš toli matomas paminklas netrukus vėl bus baltas. 12 metrų aukščio tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu laikomas monumentas bus perdažytas per kelias savaites. Trijų Kryžių kalno puošmenos paviršius, veikiamas laiko, saulės ir vėjo bei besikeičiančių metų laikų, buvo sutrūkinėjęs ir apipleišėjęs. Kai bus pastatyti 12 metrų aukščio pastoliai, pirmiausia bus pašalintas viršutinis pasenęs dažų sluoksnis, vėliau paminklo paviršius bus padengtas išlyginamuoju remontiniu mišiniu ir perdažytas 2 kartus. „Jeigu oras bus palankus, vieno iš sostinės simbolių atnaujinimo darbus planuojama užbaigti iki artėjančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės, dirbs apie 10 darbus vykdančios bendrovės „Grinda“ darbuotojų. Darbų vertė – beveik 17 tūkst. eurų.


Kurti ekonominio teisingumo kultūrą

Prisimintas šv. Jono Pauliaus II socialinis mokymas šiandienos kontekste

Mindaugas Buika

Šventasis popiežius Jonas Paulius II
dažnai mėgdavo aplankyti fabrikus
ir jų darbininkus

„Centesimus Annus“ fondo sukaktis

Šventasis popiežius Jonas Paulius II, daug prisidėjęs prie Bažnyčios socialinio mokymo vystymo, ne tik paskelbė šiai doktrinai skirtas kelias enciklikas, bet ir įkūrė specialią instituciją jos plėtrai ir taikymui. Tai jis padarė lygiai prieš 25 metus, 1993 metų birželio 13 dieną, įsteigdamas „Centesimus Annus“ – Pro Pontifice“ (CAPP) fondą, teisiškai susietą su Apaštalų Sosto paveldo administracija. Jo idėja, kaip rodo pavadinimas, kilo po to, kai Šventasis Tėvas 1991 metų gegužės 1 dieną paskelbė savo encikliką „Centesimus Annus“, skirtą paminėti 100-ąsias Bažnyčios pirmojo socialinio mokymo dokumento, – istorinės popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ – metines. Šventasis Jonas Paulius II tokiu būdu norėjo įvertinti tos doktrinos vystymo nueitą kelią, priminti jos nekintančią svarbą, vykusių radikalių politinių bei socialinių permainų kontekste. Tuo metu kaip tik žlugo sovietinio komunizmo sistema Rytų ir Vidurio Europoje, paženklinusi neginčytiną kapitalistinės rinkos ekonomikos pranašumą. Tačiau enciklikoje „Centesimus Annus“ priminta, kad, nepaisant privačios iniciatyvos reikšmingumo gamybos vystymui, pelno siekio negalima suabsoliutinti. Žmogus turi likti visos ekonominės veiklos centre, ir tai turi remtis pagarbos asmens orumui, solidarumo ir visų bendrojo gėrio siekiais. Kaip tik praktiškai tokiam mokymui įgyvendinti pritariant žymiems katalikams verslininkams ir Bažnyčios hierarchams ir buvo įkurtas CAPP fondas. Jis pradėjo rengti kasmetinius susitikimus, konferencijas, pasitarimus, ir tai galima įvardyti kaip nuolatinį dialogą tarp Bažnyčios ir verslo pasaulio, taip stengiantis vystyti solidarumu grindžiamą naują socialinę kultūrą. Šis bendradarbiavimas ypač sustiprėjo pastarųjų kelių metų laikotarpiu po to, kai 2013-aisiais Airijos sostinėje Dubline buvo surengtas tarptautinis konsultacinis hierarchų, teologų, ekonomikos mokslininkų, bankininkų ir pramonininkų susitikimas tema „Dialogas dėl finansinės etikos ir bendrojo gėrio“. Tie konsultaciniai įvairiuose regionuose rengiami CAPP fondo susitikimai įgijo „Dublino proceso“ pavadinimą. Vienas iš pagrindinių tokio proceso rėmėjų Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas (Diarmuid Martin), praeityje buvęs žymus Vatikano diplomatas ir Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos sekretorius, savo pastabose minint CAPP fondo 25-metį pažymėjo, kad etikos principai nėra koks pagražinimas, kurį galima priimti ar nepriimti, bet privalomas ekonominės ir politinės veiklos dėmuo. Būtent todėl Bažnyčios lyderiai popiežiai, remdamiesi Evangelijos nuostatomis, aktyviai vystė socialinį mokymą, kuriame stengėsi parodyti, kokie turi būti teisingi, etiškai pagrįsti ekonominiai santykiai, siekiant įveikti skurdą, bedarbystę ir kitas skaudžias problemas vykdant reikalingas reformas. Tai ne mažiau aktualu ir šiandien, kai ekonomikos augimą lydi beprecedentinis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų ir ši atskirtis nuolat gilėja. Ne tik pastovaus, bet ir teisingumą skatinančio ekonomikos augimo poreikis šiuo metu dar reikšmingesnis, kadangi visame pasaulyje stebimas valdančiųjų korupcijos protrūkis, kuris reikalauja ne tik moralinio pasmerkimo, bet ir griežtų teisinių priemonių šio blogio išgyvendinimui. Todėl dialogas tarp Bažnyčios socialinio mokymo ir esamų ekonominio ir politinio gyvenimo modelių neturi likti formalus, bet vesti į kūrybingą „žmogiškojo kapitalo“ augimą, o ne vien tik į investicijas pelnui gauti. Juk dažnai verslo inovacijose bei įstatymų reformose reali vargingųjų padėtis yra apeinama, nesirūpinama jų skurdo mažinimu skatinant prasmingai dalyvauti atnaujinant ekonomiką (gamybos ir paslaugų vystymą), bet tik garantuojant „šiokias tokias“ išlikimo galimybes socialinių pašalpų pavidalu.


Sekti Jėzumi – didžiausia dovana

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai vykusių iškilių liturginių švenčių šventimas buvo skirtas mūsų artėjimui prie Dievo ir ruošimuisi Namo. Jos neleidžia užmigti ant tikėjimo pažinimo laurų, nes primena, kad esame pakeleiviai, kad šis gyvenimas veda į kitą... Šis žinojimo tikrumas kyla iš tikėjimo Dievo žodžiais, ir, be abejo, įpareigoja kaskart pasitikrinti siekiamo tikslo kryptį, kad sekant Kristumi, kuo mažiau darytume klaidų, liudijančių apie mūsų vidinį dvilypumą, nes gimtosios nuodėmės padariniai tebeveikia pasaulyje. Todėl, kai dalyvaujame švenčiamoje Liturgijoje, kai iš nuostabos žvelgiame į žvaigždėtą dangaus skliautą, kai spaudžia širdį ar džiaugsmas liejasi per kraštus, kartais pravartu prisiminti, kad neregimojo Viešpaties sumanymai visada pranoksta vienadieniškai mąstančių žmonių mintis, kad Jo žvilgsnis aprėpia ne tik nesiliaujančios plėstis Visatos pakraščius, bet Jis amžinoje dabartyje regi viską, net kiekvieno savo kūrinio lemtį...


Švč. Trejybės atlaidai Gervėčių parapijoje su dviem vyskupais

Vilniaus arkivyskupas Gintaras
Grušas šventina paminklą pernai
mirusiam kun. Leonui Nestiukui.
Antras iš dešinės – Gardino
vyskupas Aleksandras Kaškevičius

Pirmosios Mišios – lietuviškai

Gegužės 27-ąją Gervėčiuose vykę tradiciniai Švč. Trejybės atlaidai žadino viltį, kad Gervėčių kraštas įveiks visus laiko išbandymus, ir kitąmet vėl visi susirinksime šioje lietuviams šventoje žemėje. Naujasis parapijos klebonas kun. Elijas Anatolijus Markauskas savo triūsu ir šviesa padarė viską, kad parapija būtų ne koks nors Baltarusijos Respublikos priedėlis, bet tikra Lietuvos etninių žemių šventovė.

Tas sekmadienis neatsitiktinai prasidėjo lietuviškomis šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. E. A. Markauskas. Taip buvo pabrėžta, kad bažnyčia yra lietuvių statyta, saugota, ginta. Nepavertė jos sandėliu ar kokiu kitu užkariautojų statiniu. Net kunigą Stanislovą Chodyko ištrėmus į Sibirą, parapijiečiai melsdavosi, o raktus ir bažnytinius dokumentus saugojo parapijiečiai ir Pelegrindos kaimo šviesuolė, menininkė Julija Karmazienė, žmonių vadinta Julyte. Kiek žygių jos nueita, kiek kartų būta Maskvoje, kad tik išsaugotų šventovę. Išsaugojo. Tai – viena gražiausių bažnyčių Europoje. Pastatyta 1899–1903 metais kun. Vlado Alšausko rūpesčiu. Statė Gervėčių lietuviai savo jėgomis. Ir pastatė amžiaus stebuklą, kuris pripažintas net Baltarusijos valdžios.


Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėje – kvietimas į rytojų

Švęsdami Devintines Skaistkalnėje ir Germaniškyje lietuviai ir latviai minėjo savo valstybių 100-metį

Šv. Mišios Skaistkalnės
Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje

Devintinės – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Praėjus devynioms savaitėms po šv. Velykų, Bažnyčia ypatingu būdu pagerbia Viešpatį Jėzų, pasilikusį su mumis Eucharistijoje. Sąmoningi katalikai suvokia gilią šios šventės prasmę ir labai džiaugsmingai ją švenčia. Šią dieną mes galime apibūdinti kaip puotą su gyvu Jėzumi. Paskutinės Vakarienės metu Jėzus įsteigė Eucharistiją – dvasiniu būdu pasiliko duonos ir vyno pavidaluose, kad per amžius su visais jį mylinčiais žmonėmis galėtų būti ir dalintis savo meile bei malonėmis. Bažnyčiose organizuojamos eucharistinės procesijos, adoracijos priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Iš tabernakulių Švč. Sakramentas išstatomas ant altoriaus, kad gyvintų tikinčiųjų asmenines maldas, juo laiminami žmonės. Visa tai yra neįkainojama vertybė, kai kiekvienas iš mūsų gali atnaujinti ir pagilinti asmeninį santykį su Dievu, gyvenančiu tarp mūsų šiuo būdu.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Šv. Kazimieras ant balto žirgo

Benjaminas ŽULYS

Tarptautinio vaikų ir jaunimo
konkurso „Baltasis raitelis“
organizatoriai, vertinimo
komisijos nariai ir dalyviai
Aido Augusčio nuotrauka

Mūšis prie Polocko

Tą saulėtą gegužės 20-osios vidurdienį šalia Kauno pilies išsirikiavo įspūdinga eisena – visuomeninių organizacijų ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) atminimą puoselėjančių organizacijų atstovai. Prasidėjo šventė „Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės prie Polocko 500 metų pergalės sukaktis (1518–2018)“. Kauno miesto ceremonmeisteris, Šv. Kazimiero ordino riteris Kazimieras Ignatavičius, pradėdamas šį renginį, pasidžiaugė susirinkusių žmonių gausa, reiškiama pagarba savo tautos praeičiai. Nuaidėjo pabūklų salvės. Dalyvių eisena, lydima Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės orkestro, pasuko link Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios. Priekyje ant balto žirgo jojo raitelis – simbolinis šv. Kazimieras, prieš pusę tūkstantmečio stebuklingai išgelbėjęs lietuvių karius nuo pralaimėjimo. Tai buvo prisiminta šioje bažnyčioje šv. Mišiose, aukotose Tėvynės karžygiams atminti. Šv. Mišias aukojo Kauno Pranciškonų vienuolijos gvardijonas, bažnyčios rektorius, kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM. Istorikas Algimantas Daugirdas nušvietė to laikotarpio valstybės gyvenimo ypatumus, papasakojo apie Šv. Kazimiero asmenį.


Žaizdos

Laisvės kovotojų keliais

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišias už žuvusiuosius
aukojo kunigai Ignas Plioraitis
ir Vytautas Juozas Insoda

Gegužės 20-ąją, sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, ten, kur susisiekia Šakių ir Kauno rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybės ribos, surengtas prasmingas laisvės kovotojų pagerbimas. Lekėčių miške vyko keli žygiai Jų metu lankytasi Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio tėviškėje Runkių kaime, partizanų Zigmo Drungos-Mykolo-Jono, Prano Valčio-Šerno, Bronės Valtytės-Rūtos, Jono Jonikio-Vairo, Juozo Mockevičiaus-Voverės, Gražinos Matusevičiūtės-Snaigės, Jono Laurinaičio-Liūto, Antano Mockevičiaus-Skydo, Julijono Būtėno-Stėvės, Petro Jurkšaičio-Beržo, Aleksandro Grybino-Fausto žūties vietose.

Jaunųjų šaulių žygiui pėsčiomis, aplankant partizanų kovų ir žūties vietas, vadovavo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Marijampolės apskrities 4-osios šaulių rinktinės Šakių 405-osios šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas. Dar 9 valandą, 35 jaunieji šauliai iš įvairių Šakių rajono mokyklų kartu su mokytojais ir kitais žygio dalyviais susirinko Agurkiškės kaime prie paminklo, kur žuvo Tauro apygardos vadas majoras Z. Drunga-Mykolas. Iš čia žygeiviai patraukė Valkų kalvų link ir, įveikę 17 km, žygį užbaigė Poškynės sodyboje.


Vydūno metai

Kaune – paminklas ir konferencija Vydūnui

Romas BACEVIČIUS

Kaune, Vytauto Didžiojo karo
muziejaus sodelyje, Tautos garbes
alejoje atidengtas paminklas Vydūnui
Raimundo KAMINSKO nuotrauka

Kovo 21-ąją Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, tarp biustų Simonui Daukantui ir Martynui Jankui, atidengtas biustas tautos žadintojui, mąstytojui, filosofui, publicistui, rašytojui, dramaturgui, visuomenės veikėjui Vydūnui (Vilhelmas Storosta, vok. Wilhelm Storost, 1868–1953). Iškilminga ceremonija buvo rengiama 150-ųjų Vydūno gimimo metinių išvakarėse. Biusto autoriai yra skulptorius Stasys Žirgulis ir architektas Liucijus Dringelis.

Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1907 metais pasirinko slapyvardį Vydūnas, iš žodžio „vydėti“, reiškiančio išvysti ir atskleisti žmonėms tai, ką esminio pats suvokė, regėjo). Jo garbei Kaune dar yra pavadinta gatvė – Vydūno alėja, o 2018 metai Seimo paskelbti Vydūno metais.

Tautos garbės alėjoje atidengto paminklo autorius S. Žirgulis sakė, kad sukurti Vydūno skulptūrą nebuvo lengva. „Sukurti dvasingą, šiuolaikišką skulptūrą reikėjo laiko. Man buvo svarbu atkurti dvasingą Vydūno charakterį, pavaizduoti šią asmenybę kaip sielos asketą, dvasios titaną, žvelgiantį į mūsų perspektyvą. Atminkime, kad Vydūnas visada linkėjo: kaip bebūtų sunku, vis tiek reikia tikėti, kad šviesa apšvies mūsų kelią“, – sakė S. Žirgulis.


Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Kaip išsivaduoti iš netikusių tradicijų

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas
su Sutvirtinimo sakramentą gavusiais
jaunuoliais prie Dusetų Švč. Trejybės
bažnyčios, kairėje – klebonas
kan. Stanislovas Krumpliauskas

DUSETOS–ANTALIEPTĖ. Gegužės pabaigoje Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM aplankė Dusetų Švč. Trejybės ir Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo parapijas. Klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ne tik kruopščiai suplanavo susitikimus, bet ir atsakingai jiems ruošėsi. Per pastaruosius penkerius metus abiejose parapijose nuveikta daug reikšmingų darbų: neatpažįstamai pasikeitė Antalieptės ir Dusetų bažnyčių interjerai, nuolat puoselėjama ir prižiūrima šventorių aplinka, bendradarbiaujama su vietos valdžios atstovais ir bendruomenėmis, prie parapijų aktyviai veikia pastoracinės tarybos ir Gyvojo Rožinio būreliai.

Pirmoji vizitacijos diena buvo skirta susipažinti su parapijų finansine, ūkine ir sielovadine veikla, bendrauta su parapijų pastoracinių tarybų nariais, seniūnais, kultūros ir medicinos darbuotojais. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje įvyko ypač jaudinantis susitikimas su abiturientais, jų tėveliais ir mokytojais.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Konsekruotas altorius, paminėtas klebono kunigystės 25-metis

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas,
klebonas kun. Vidmantas
Gricius ir svečiai kunigai
Šv. apaštalo evangelisto Mato
bažnyčioje iškilmių dieną

VEIVIRŽĖNAI. Gegužės 30 dieną prie Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios rinkosi pakiliai nusiteikę žmonės. Tą trečiadienį bažnyčioje vyko altoriaus konsekracija ir buvo minimas klebono kun. Vidmanto Griciaus 25 metų kunigystės jubiliejus!

Į iškilmes atvyko ne tik miestelio gyventojai, bet ir kitų parapijų žmonės, apie 30 katalikų kunigų, vienas evangelikų liuteronų kunigas. Iškilmėms vadovavo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Šv. Mišiose dalyvavo ir iškilmingą altoriaus konsekraciją stebėjo pilna žmonių bažnyčia. Atskiri padėkos žodžiai išsakyti altoriaus fundatoriams – Juozui ir Janinai Brūzdams. Po altoriaus konsekracijos iškilmių Telšių vyskupas K. Kėvalas pasveikino kleboną kun. V. Gricių su kunigystės jubiliejumi ir davė pradžią kitiems sveikinimams. Į Veiviržėnus pasveikinti klebono atvyko ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Jie perdavė kartu negalėjusių vykti mero Vaclovo Dačkausko bei vicemerės Rūtos Cirtautaitės sveikinimus. Savivaldybės vadovai klebonui linkėjo rasti stiprybės maldoje, einant nelengvu pašaukimo keliu, ir toliau telkti bendruomenę, puoselėti meilės artimui vertybes, nešti žmonėms meilę, tikėjimą, paguodą ir viltį. Klebonui linkėta sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos. Sveikinimo žodžius tarė tarybos nariai Česlovas Tarvydas bei Rasa Petrauskienė. Kleboną sveikino kiti kunigai, Veiviržėnų bendruomenė, bažnyčios choristai, parapijiečiai, atstovai iš Veviržėnų ir Agluonėnų seniūnijų, Veviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos bei Agluonėnų pagrindinės mokyklos, parapijiečiai iš buvusios klebono parapijos Šventojoje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija